Įsimintiną naktį Lietuvos radijuje dirbusi komanda rizikavo gyvybe iki paskutinės akimirkos eterio bangomis siųsdama pasauliui žinią apie už laisvę kovojančią Lietuvą.
© A.Didžgalvio nuotr.

Okupantų kareiviai, įsiveržę į aparatinę, radijo garso operatorę Zinaidą Sesickienę kaip ir kitus pastatė prie sienos. Ginkluotiems kareiviams buvo nė motais, kad moteris nėščia.

Toje pat radijo aparatinėje

Šiandien Zinaida dirba ten pat, kur ir prieš 20 metų, – Lietuvos radijuje. Apie greitai prabėgusį laiką, užaugusius vaikus, našlės dalią kalbėjome toje pačioje aparatinėje, iš kurios lemtingą sausio 13-ąją diktorė Bernadeta Lukošiūtė su kolega Algimantu Saduku perdavinėjo radijo klausytojams pranešimus, gautus iš radijo korespondentų ir žmonių, skambinusių telefonu iš įvykių vietų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje.


Pirmoji tarp išvardytųjų


Ne kas kitas, o Bernadeta Lukošiūtė, duodama pirmą interviu apie tai, kas dėjosi sausio 13-osios naktį, išvardijo visus savo darbo vietose tada buvusius iki paskutinės akimirkos. „Už radijo studijos sienos stiklinio lango, aparatinėje, dirbo operatorės Zina Sesickienė, Marytė Ambrizaitė, Rūta Vyšniauskaitė, išleidėja Ina Rumšienė. Tuo metu Lietuvos nacionalinio radijo programoje kartu dirbo visa radijo darbuotojų komanda: norėjome kuo geriau informuoti radijo klausytojus“, – sakė B.Lukošiūtė.


Didžiausią įspūdį jai tada padarė operatorė Zinaida Sesickienė. Nors ne vienas kolega ragino išeiti iš aparatinės, Zinaida nekreipė į raginimus dėmesio, nors buvo ketvirtą mėnesį nėščia.
„Būtinai pakalbinkite Zinutę. Ji nuostabus žmogus“, – patarė „Tetos Betos viktorinos“ vedėja B.Lukošiūtė.


„Išeikite, kitaip – jie šaudys“


Šiandien Zinaidos darbo vieta atrodo kitaip. Garso operatorė rodo naują aparatūrą, su kuria dirbti daug lengviau ir patogiau. Už lango purus sniegas ir tyla. Stiklinė pertvara skiria nuo studijos, kurioje ant sienos kabo užrašas „Klasika“. Būtent ši ir TV žinių studijos sausio 13-ąją tapo visos laisvos Lietuvos forpostu. Likimas lėmė taip, kad būtent Zinaida Sesickienė diktoriams tą naktį iš aparatinės vidaus telefonu pasakė: „Išeikite, kitaip – jie šaudys. Jūsų balsų eteryje jau nebesigirdi.“
A.Sadukas pakilo nuo mikrofono, priėjęs palengva atidarė Radijo studijos duris. Prieš jį ir B.Lukošiūtę stovėjo rusų kariškiai su šalmais ir atstatytais Kalašnikovo automatais.


„Niekada nepamiršiu, kaip Bernadeta laužyta rusų kalba su stipriu akcentu, gražiu diktorės balsu apeliuodama į rusų kareivio sąžinę, klausė, ar jis turi motiną, ir reikalavo, kad patrauktų nuo jos rankas. Buvome išsigandę dėl jos, nes matėme, kad kareiviai gali įsiusti, o tada panaudoti ne tik fizinę jėga, bet ir ginklus“, – tos nakties kulminaciją prisiminė Zinaida.


Išvaryti, bet nepasidavę


Teiraujuosi, o kaipgi ji jautėsi, juk po širdimi spurdėjo labai laukiama dukrelė. Moteris atsako, kad viskas vyko kaip sapne. Anot jos, niekas netikėjo, kad įvykiai gali pasisukti tokia linkme.
Buvo manoma, kad visi šarvuočiai ir kariuomenė – tik pagąsdinimui. Tačiau kai rusų kariškiai apsupo Radijo ir televizijos rūmus, pasigirdo šauksmai, sprogimai, šaudymai. Vienas šūvis buvo toks stiprus, kad pažiro aparatinės ir kitų langų stiklai. Viena automato kulka pataikė į programos išleidimo skyriaus langą.


„Pamenu tik, kad kai pagaliau kareiviai mus išleido iš pastato, aš kažkodėl išėjau paskutinė. Pamačiau numestą skėtį, pasilenkiau paimti, o čia pripuolė Jonas, bardamasis stvėrė mane į glėbį ir nusivedė namo“, – pasakojo Zinaida.


1991 m. sausio 13 d. 2 val. nakties, sovietų kariškiams nutraukus Lietuvos radijo ir televizijos laidų transliaciją Vilniuje, pradeda veikti atsarginės radijo ir televizijos stotys Kaune. Zinaida Sesickienė po kelių dienų jau dirba Aklųjų ir silpnaregių draugijos patalpose įkurtoje radijo studijoje.

Pasipiršo telefonu


Gimusi, augusi ir mokslus baigusi saulėtoje Moldavijoje Zinika Flore nė nesvajojo, kad ištekės už lietuvio, kurio šalis taps jos antrąja Tėvyne. „Susipažinome Maskvoje televizijos ir radijo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. Mačiau, kad patinku Jonui, tačiau jis buvo vedęs. Tada visi apsikeitėme adresais. Prabėgo šešeri metai. Per tą laiką ištekėjau ir išsiskyriau. Ir staiga iš Jono gaunu laišką. Rašo, kad išsiskyrė ir kviečia mane pas save. Lietuvą visada norėjau pamatyti. Čia gyvenantieji visada buvo arčiau Vakarų nei kiti Sovietų Sąjungos piliečiai“, – pasakojo Zinaida. Pasipiršo Jonas telefonu, paskambinęs į Moldavijos televiziją, kur tuo metu Zinaida dirbo.

Pamaniusi, kad lietuvis juokauja, taip pat linksmai sutiko tapti jo žmona. Po kelių kelionių į Lietuvą ir Moldaviją praėjus pusmečiui buvo atšoktos vestuvės.


Trys priežastys, kodėl Viktorija


Treji metai, kaip Jono nebėra. Per skaudų nelaimingą atsitikimą tapusi našle Zinaida dėkoja Dievui, kad gyveno ir vaikus užaugino su labai geru žmogumi. „Jonas viską mokėjo. Neseniai dukra nusipirko per ilgus džinsus ir pradėjo bėdoti: būtų tėtis, tai patrumpintų. Sakoma, už gero vyro kaip už pečiaus. Tik labai skaudu, kad įvertiname tai, ką turėjome, tik tada, kai netenkame“, – apgailestavo moteris. Nusiminti jai neleidžia sūnus Tomas ir dukra Viktorija.

Šiuo vardu ji pakrikštyta neatsitiktinai. Visų pirma, todėl, kad būdama motinos įsčiose ištvėrė Sausio 13-osios siaubą ir yra verta pusės mamai įteikto medalio. Antra, kad jų šeima visada tikėjo Lietuvos laisve, ir trečia, kad pasaulį išvydo labai abiejų laukta. Studijuojanti ekonomiką Viktorija neketina emigruoti iš Lietuvos. Tokios pat nuomonės laikosi ir vadybininku dirbantis bei studijuojantis jos brolis Tomas.


Atgaiva tarp tautiečių


Sielos atgaivą Zinaida randa pirmais atkurtos nepriklausomybės metais susibūrusioje moldavų draugijoje. „Lietuvoje gyvena gal keli tūkstančiai moldavų. Kelios dešimtys aktyviausiųjų renkamės nuolat. Žinomas Moldavijoje muzikas Profiras Skramtai įkūrė nedidelį chorą, kuriame dainuoju ir aš. Jei kur važiuojame, dažnai finansiškai padeda architektas Vasilijus Lupus. Jo žmona Jūratė – taip pat mūsų choro narė“, – pasakojo Zinaida. Būna, kad moldavišką pavardę radijo garso operatorė išgirsta tiesioginės laidos metu. Dėkojantieji medikams už puikiai atliktą operaciją, gerą širdį ir atjautimą dažnai mini Santariškių ligoninės chirurgą Aleksandrų Gyską.


Puikiai lietuviškai kalbanti Z.Sesickienė nedejuoja nei dėl sumažintos algos, nei dėl sunkmečio. Apgailestauja tik dėl to, kad mirtis išskyrė su Jonu, dėl kurio atvažiavusi į Lietuvą rado viską, ko gali tikėtis moteris: meilę, šeimą, mėgstamą darbą. O sausio 13-ąją pasielgė taip, kaip būtų padaręs bet kuris tuo metu dirbęs radijuje.

• 1991 m. sausio 12-osios naktį, 24 val., sovietų ginkluotosios pajėgos, dislokuotos Vilniuje, iš Šiaurės karinio miestelio pajudėjo Karoliniškių mikrorajono link. Sunkvežimiuose – automatais su koviniais šoviniais ginkluota sovietų desantininkų KGB „Alfos“ grupė.


• 01 val. 50 min. nakties sovietų kariuomenė apsupa Radijo ir televizijos bokštą, priešais tankus einantys kariškiai koviniais šoviniais iš automatų šaudo į žemę, paskui pro žmonių galvas serijomis šaudo į RTV bokštą. Daugiatūkstantinė minia skanduoja. Sovietų kariškiai jėga neteisėtai veržiasi į RTV bokštą ir jį okupuoja.


• Tą 1991 m. sausio 13-osios rytą – kruvinąjį sekmadienį – žuvo 13 taikių civilių Lietuvos gyventojų, daugiau kaip 500 sužeista. Sovietų kariškiai areštuoja ir prie sienos iškeltomis rankomis pastato RTV bokšte dirbusius žmones.


• 2 val. nakties sovietų kariuomenės tankai ir šarvuočiai, dengti automobiliai su užrašu „Liudi“ (žmonės), pilni ginkluotų kariškių su dujokaukėmis, guminėmis lazdomis, automatais su koviniais šoviniais, apsupa Lietuvos radijo ir televizijos rūmus S.Konarskio gatvėje ir pradeda šaudyti į RTV rūmus per budinčių kelių tūkstančių žmonių galvas, mėto sprogmenis po kojomis, riksmais bando įbauginti susirinkusiuosius, taikiai ginančius nepriklausomos Lietuvos radiją ir televiziją. Sovietų kariškiai daužo langus, lenda pro juos, veržiasi pro duris ir užima RTV rūmus. Šaudo iš automatų, paleidžia dujas. Kariškiai okupuoja radijo ir televizijos studijas, darbo kabinetus, RTV archyvo patalpas, valgyklą ir areštuoja nepriklausomos Lietuvos RTV darbuotojus, pastato juos iškeltomis rankomis prie sienos. Paskui, įrėmę automatus, veda į lauką.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Blėstanti tautos meilė prezidentei: kur Grybauskaitė padarė klaidą (312)

Politiniai skandalai jau trečią mėnesį iš eilės mažina prezidentės Dalios Grybauskaitės...

Strazdauskaitės budeliai išreiškė sunkiai suvokiamą norą (29)

Penktadienį Kauno apygardos teisme numatyta pradėti Lietuvą sukrėtusios žmogžudystės bylos...

Liko tik vienas balsavimas: kaip keisis algos, išmokos ir mokesčiai papildyta (75)

Penktadienį Seimo nariai po svarstymo pritarė įstatymų projektams, kuriais keičiamos įmokos „...

Degalinės reklamoje – Joninių sveikinimas su užuomina į prievartavimą (43)

Degalinių tinklas EMSI prieš Jonines nusprendė klientams išsiųsti vulgaraus turinio reklaminę...

Tėvu tapusiam Gražuliui – dovanos Seimo salėje (225)

Penktadienį Seimo salėje konservatorė Agnė Bilotaitė pasveikino Petrą Gražulį susilaukus...

„Barcelonos“ taikinyje atsidūrė ir „Žalgirio“ aukštaūgis Brandonas Daviesas (7)

Keviną Pangosą iš Kauno „Žalgirio“ persiviliojusi „Barcelonos“ komanda gali bandyti...

Seimas linkęs branginti kaitinamas ir elektronines cigaretes (9)

Seimas penktadienį po svarstymo nusprendė akcizais apmokestinti elektronines cigaretes.

Popiežiaus vizitas Lietuvoje: skelbiama, kur bus galima jį pamatyti

Iki popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje liko lygiai trys mėnesiai. Kaip skelbia Vilniaus...

Šefo Deivydo Praspaliausko vasaros receptas: nesunkiai paruošiama išskirtinio skonio sriuba (6)

Karštą vasaros dieną vienas geriausių Lietuvos virtuvės šefų Deivydas Praspaliauskas siūlo...

Žygimantas Gečas su šeima atkūrė prieš 20 metų darytą kadrą: pasikeitėm šiek tiek? (8)

Šiuo metu šeimos pagausėjimo su žmona, dainininke Anžela Adamovič laukiantis „X Faktoriaus“...