aA
„Ka­za­chi­ja ma­ne trau­kė sa­vi­ta eg­zo­ti­ka, o iš ko­le­gų at­si­lie­pi­mų bu­vau gir­dė­jęs, kad ša­lis la­bai gra­ži, įdo­mi, di­de­lė ir kon­tras­tin­ga“, – sa­ko Lie­tu­vos Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos Ka­zach­sta­ne ge­ne­ra­li­nio kon­su­la­to Al­ma­to­je ge­ne­ra­li­nio kon­su­lo pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­tis Val­das Bur­nei­ka.
Almata, Kazachstanas
© Shutterstock

Aly­tu­je gi­męs ir už­au­gęs V. Bur­nei­ka di­plo­ma­ti­nį dar­bą Al­ma­to­je pra­dė­jo prieš dve­jus me­tus. Įsi­kū­rus jam, į to­li­mą­jį Ka­zach­sta­ną per­si­kė­lė ir žmo­na Lai­ma su pa­aug­lė­mis duk­ro­mis Me­dei­na bei Jo­rū­ne.

Per po­rą me­tų V. Bur­nei­ka su­si­pa­ži­no su ka­za­chų kul­tū­ra, gy­ve­ni­mo bū­du, jų pa­pro­čiais ir tra­di­ci­jo­mis. Anot di­plo­ma­to, ši ša­lis – tik­ras tau­tų ka­ti­las. Vien Al­ma­to­je, ofi­cia­liai tu­rin­čio­je 1,7 mln. gy­ven­to­jų, o ne­ofi­cia­liai – per 2 mln., gy­ve­na 136 tau­ty­bių žmo­nės. Ypač daug at­vy­kė­lių iš ap­lin­ki­nių vals­ty­bių – Uz­be­kis­ta­no, Kir­giz­sta­no, Ta­dži­kis­ta­no, Tur­kmė­nis­ta­no.

„Nors tai kos­mo­po­li­ti­nis mies­tas, jis sau­ges­nis už dau­ge­lį Eu­ro­pos mies­tų, ga­li vaikš­čio­ti va­ka­rais, ne­bi­jo­da­mas už­suk­ti ir į ato­kiau­sią gat­ve­lę. Pas­ta­ruo­ju me­tu riau­šių ar peš­ty­nių na­cio­na­li­niu pa­grin­du ne­bu­vo. Ži­no­ma, in­ci­den­tų su re­li­gi­niais fa­na­ti­kais, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, pa­si­tai­ko“, – pa­sa­ko­ja V. Bur­nei­ka.

Ger­bia vy­res­ni­ą­ją kar­tą

„Bu­vau nu­ste­bin­ta jau­ni­mo kul­tū­ros. Va­ka­re, ei­nant per skve­re­lį, iš jau­ni­mo ne­su­lau­ki nei ko­kios re­pli­kos, nei žvilgs­nio, pra­ei­ni sau­giai, ir vis­kas. Nie­kas ne­už­ka­bi­nė­ja, ne­įžei­di­nė­ja“, – apie jau­no­sios ka­za­chų kar­tos el­ge­sį sa­ko L. Bur­nei­kie­nė.

Anot mo­ters, vie­ša­ja­me trans­por­te jau­ni­mas iš kar­to už­lei­džia vy­res­nius žmo­nes, jei va­žiuo­ji lif­tu, ir­gi pra­lei­džia pir­mus, vi­si svei­ki­na­si ir su ne­pa­žįs­ta­mai­siais.

„Iš ša­lies pa­žiū­rė­jus, ne­at­ro­do, kad vai­kai bū­tų kaž­kaip spe­cia­liai mo­ko­mi ge­ro el­ge­sio. Vy­res­nei kar­tai pa­gar­ba as­me­ni­niu pa­vyz­džiu įdie­gia­ma nuo ma­žens, nes Ka­za­chi­jo­je šei­ma yra la­bai di­de­lė ver­ty­bė“, – pa­ste­bė­ji­mais apie vai­kų auk­lė­ji­mą da­li­ja­si po­nia Lai­ma.

Vi­du­ti­nė šei­ma au­gi­na 3–4 vai­kus. Ten vai­kų skai­čius yra šei­mos ge­ro­vės ro­dik­lis. Jei tu­ri daug, va­di­na­si, ga­li juos iš­lai­ky­ti. Vai­kų skai­čius šiek tiek pri­klau­so ir nuo re­gio­no, ku­ria­me gy­ve­na. Ka­za­chi­jo­je gy­ven­to­jų na­tū­ra­lus prie­au­gis, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, – di­de­lis.

„Pa­ste­bė­jau, kad jau­nes­nių žmo­nių san­tuo­kos įre­gist­ruo­ja­mos Pie­tų Ka­zach­sta­ne, kur gy­ve­na daug uz­be­kų. Mer­gi­nos iš­te­ka 19 me­tų, o vai­ki­nai ve­da dvi­de­šim­ties. 27 me­tų vy­ras daž­nai tu­ri jau ke­lis vai­kus. Di­de­liuo­se na­muo­se pa­pras­tai gy­ve­na vi­sa šei­ma – tė­vai, vai­kai, anū­kai“, – pa­sa­ko­ja V. Bur­nei­ka.

Vals­ty­bi­nė­se mo­kyk­lo­se, ku­rios su­da­ro dau­gu­mą, vai­kai mo­ko­si dviem pa­mai­no­mis, kla­sė­se po 40 vai­kų. Be to, vai­kai mo­ko­si ir šeš­ta­die­niais, kas mū­sų ša­ly­je jau se­niai pa­mirš­ta.

Per dve­jus me­tus, pra­leis­tus Ka­za­chi­jo­je, V. Bur­nei­kai ne­te­ko gir­dė­ti apie smur­to at­ve­jus prieš vai­kus, ko­kių bū­na Lie­tu­vo­je. „Jie my­li vai­kus. Esu ma­tęs, kad ne­di­de­li vai­kai da­ro ką no­ri, tė­vai jų ne­draus­mi­na, bet pa­si­tai­ko, jog vie­šo­je vie­to­je ne­pa­klus­nų vai­­ką ir pa­tam­po, ir ap­šau­kia, ir pliaukš­te­li“, – sa­ko kon­su­las.

Ka­za­chi­jo­je, tu­rin­čio­je 18 mln. gy­ven­to­jų, glo­bos na­muo­se gy­ve­na apie 50 tūkst. vai­kų, bet apie se­ne­lių na­mus Lie­tu­vos di­plo­ma­tui ne­te­ko gir­dė­ti: „Jais rū­pi­na­si gi­mi­nė. Daž­niau­siai tė­vai lie­ka gy­ven­ti su vy­riau­siuo­ju sū­nu­mi, ku­riam ati­ten­ka na­mai ir rū­pes­tis tė­vais.“

At­stu­mą ma­tuo­ja va­lan­do­mis

Pa­gal te­ri­to­ri­ją Ka­za­chi­ja už­ima 9 vie­tą pa­sau­ly­je, to­dėl at­stu­mai la­bai di­de­li. Be to, ji di­džiau­sia vals­ty­bė pa­sau­ly­je, ne­tu­rin­ti pri­ėji­mo prie at­vi­ros jū­ros.

„Jei į rei­kia­mą vie­to­vę skren­di va­lan­dą su tru­pu­čiu, tai reiš­kia, kad ne­la­bai to­li. At­stu­mų to­je ša­ly­je ki­lo­met­rais nie­kas ne­skai­čiuo­ja. Skai­čiuo­ja­ma, kiek va­lan­dų už­truk­si ke­ly­je. Ke­liai ga­na pras­ti, bet jau pra­dė­ti tvar­ky­ti. At­ro­do, jog rei­kia nu­va­žiuo­ti ne­to­li, bet kai va­žiuo­ji 20 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu, už­trun­ki 6 va­lan­das. Jei ka­za­chai pa­sa­ko, kad ke­ly­je už­truk­si tiek lai­ko, tai tiek ir va­žiuo­si“, – tei­gia di­plo­ma­tas.

Dėl di­de­lių at­stu­mų au­to­stra­do­je ga­li­ma va­žiuo­ti 10 ki­lo­met­rų grei­čiau nei pas mus ir yra vie­na eis­mo juos­ta dau­giau.

Tie­sia­ma au­to­stra­da Al­ma­ta–As­ta­na (Ka­za­chi­jos sos­ti­nė). Ki­ta au­to­stra­da tie­sia­ma nuo Al­ma­tos į Ry­tų Ka­zach­sta­ną, Ki­ni­jos sie­nos link, į ben­drą Ka­za­chi­jos ir Ki­ni­jos lais­vo­sios pre­ky­bos zo­ną. No­rint pa­tek­ti į maž­daug 5 kvad­ra­ti­nius ki­lo­met­rus už­im­sian­čią lais­vo­sios pre­ky­bos zo­ną, ne­rei­kės vi­zų. Ten veiks dau­gy­bė pre­ky­bos cen­trų, ka­zi­no, vieš­bu­čių, pra­mo­gų cen­trų. Bus pa­sta­ty­tas sau­su­mos uos­tas, tu­rin­tis to­kią pa­čią in­fra­struk­tū­rą kaip ir jū­rų uos­tas, tik kro­vi­niai bus at­ga­be­na­mi ge­le­žin­ke­liu.

Bliz­ge­sys ir skur­das gre­ta

Anot V. Bur­nei­kos, to­je ša­ly­je eg­zis­tuo­ja vi­su­rei­gių ma­ni­ja. Vi­są lai­ką ka­za­chams žir­gas bu­vo rai­te­lio ver­tės ma­tas, jo ga­lios ir tur­to ro­dik­lis. Da­bar tą funk­ci­ją at­lie­ka vi­su­rei­giai. Ne­pai­sy­da­mi aukš­tų pro­cen­tų, jie ima pa­sko­las ir per­ka au­to­mo­bi­lius. Va­žiuo­da­mas per ne­pra­ban­gius kvar­ta­lus ne­re­tai ga­li pa­ma­ty­ti to­kį vaiz­dą – tvo­ros bai­sios, bet kie­me apy­nau­jis ar vi­sai nau­jas vi­su­rei­gis.

Ki­ta prie­žas­tis, ko­dėl ka­za­chai va­ži­nė­ja di­de­lė­mis ma­ši­no­mis – pras­ti ke­liai. „Su pa­pras­tu au­to­mo­bi­liu ga­li pri­va­žiuo­ti to­kią duo­bę, kad pa­ma­tęs ap­si­verk­si“, – at­sklei­džia L. Bur­nei­kie­nė.

Ofi­cia­lus mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas Ka­za­chi­jo­je – 70 eu­rų. Ta­čiau yra ir daug tur­tin­gų žmo­nių. Tur­tin­gie­ji sam­do eu­ro­pie­čius ar­chi­tek­tus, tarp jų ir lie­tu­vius, ir mo­ka la­bai ge­rus at­ly­gi­ni­mus.

„Mū­sų tau­tie­čiai su­pran­ta, o ka­za­chai no­ri, ver­ti­na va­ka­rie­tiš­ką sko­nį ir už tai ne­gai­li pi­ni­gų“, – aiš­ki­na V. Bur­nei­ka.

Tur­tin­gie­ji gy­ven­to­jai su­si­kon­cen­tra­vę di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, o pa­va­žia­vus ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų nuo jų, vyks­ta vi­sai ki­tas gy­ve­ni­mas. Ten aūlai, nie­kas ne­kal­ba ru­siš­kai.

Ves­tu­vė­se – šim­tai žmo­nių

„Mū­sų ša­lis ski­ria tūks­tan­čiai ki­lo­met­rų, to­dėl iš pra­džių ge­ro­kai nu­ste­bi­no pa­go­niš­kų ir ka­za­chų pa­pro­čių pa­na­šu­mas. Pas­kui pa­gal­vo­jau, kad jei gy­ve­na har­mo­ni­jo­je su gam­ta – tai na­tū­ra­lu. Jie, bū­da­mi kla­jok­liai, gy­ve­no griež­tai pa­gal gam­tos cik­lus. Du­ris šlaks­to pie­nu, bars­to grū­dais, sau­lei te­kant, vai­kus ke­lia į vir­šų, kad pir­mi ją pa­ma­ty­tų“, – ka­za­chų pa­pro­čius at­sklei­džia di­plo­ma­tas.

Pa­sak V. Bur­nei­kos, Ka­za­chi­jo­je į ves­tu­ves su­si­ren­ka 400–500 žmo­nių, pri­klau­so­mai nuo jau­nų­jų tė­vų tur­tin­gu­mo. Dau­ge­liui šei­mų iš­kel­ti to­kias di­de­les ves­tu­ves – tik­ras iš­šū­kis, to­dėl šiai svar­biai pro­gai ima pa­sko­las, mat prieš gi­mi­nes ir drau­gus rei­kia pa­si­ro­dy­ti iš pas­ku­ti­nių­jų. Do­va­nas per­ka kiek­vie­nam sve­čiui.

„Vie­no­se ves­tu­vė­se vi­siems vy­rams do­va­no­jo kos­tiu­mus, mo­te­rims – šil­ko ar suk­ne­les. La­bai tur­tin­gi ka­za­chai sve­čiams do­va­no­ja ir kai­li­nius. Jei šei­mos ne­tur­tin­gos, vis­kas vyks­ta ge­ro­kai kuk­liau, bet vis tiek sten­gia­ma­si, kad jos bū­tų gau­sios. Ten pri­va­lo­ma į ves­tu­ves pa­si­kvies­ti vi­sus gi­mi­nes, nes ki­taip bū­si ne­su­pras­tas“, – pa­sa­ko­ja L. Bur­nei­kie­nė.

Ka­za­chai mėgs­ta kreip­tis „bro­liuk“, „se­su­te“, bet tai ne­reiš­kia, jog jie su tais žmo­nė­mis yra gi­mi­nės. Ten gi­mi­nės są­vo­ka vi­sai ki­to­kia. „Mes šeš­tos ar dar to­li­mes­nės ei­lės pus­bro­lių ir pus­se­se­rių ne­lai­ko­me gi­mi­nė­mis, daž­nai net ne­pa­žįs­ta­me, o jie ben­drau­ja ir su vi­sa gi­mi­ne pa­lai­ko ry­šius. Vi­sus juos su­kvie­čia į ves­tu­vių puo­tą, vyks­tan­čią pa­gal vi­sus pa­pro­čius ir tra­di­ci­jas“, – ka­za­chų tra­di­ci­jas aiš­ki­na V. Bur­nei­ka.

Bur­nei­kų šei­mai ka­za­chų ves­tu­vė­se da­ly­vau­ti dar ne­te­ko.

Mė­sa, mė­sa ir mė­sa

Anot Bur­nei­kų, ka­za­chai be ga­lo vai­šin­gi. Jų vai­šin­gu­mą, di­plo­ma­to nuo­mo­ne, ga­li­ma pri­ly­gin­ti Dzū­ki­jos re­gio­no gy­ven­to­jų vai­šin­gu­mui. Jei ruo­šia vai­šes, sta­lai tu­ri lūž­ti nuo mais­to. Lie­tu­viams iš pra­džių keis­tai at­ro­dė, kad už sta­lo sė­da 5 žmo­nės, o mais­to už­tek­tų pa­mai­tin­ti dvi­de­šim­čiai ir dar lik­tų.

„Ne­pai­sant, kad jie mėgs­ta pa­val­gy­ti, ap­kū­nių žmo­nių nė­ra daug. Gal tai le­mia ge­nai, o gal to­dėl, kad jie mė­są daž­niau­siai ver­da ir troš­ki­na ga­ruo­se“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­ja­si po­nia Lai­ma.

„Ka­za­chų ku­li­na­ri­nį pa­vel­dą ga­li­ma api­bū­din­ti tri­mis žo­džiais – mė­sa, mė­sa ir mė­sa“, – juo­ka­vo V. Bur­nei­ka. Nuo lie­tu­vių, taip pat mėgs­tan­čių mė­sos pa­tie­ka­lus, jie ski­ria­si tuo, kad mė­są val­go ne su bul­vė­mis, o su mil­ti­niais pa­tie­ka­lais.

Na­cio­na­li­nis ka­za­chų pa­tie­ka­las – biš­par­ma­kas (iš­ver­tus iš ka­za­chų kal­bos – pen­ki pirš­tai) – su­si­de­da iš vir­tos mil­ti­nės teš­los pa­do, bul­vių, ar­klie­nos ir svo­gū­nų pa­da­žo. Jis troš­ki­na­mas di­de­lia­me kam­ba­ry­je ir val­go­mas ran­ko­mis. Ka­za­chi­jo­je daž­niau­siai val­go­ma ar­klie­na ir jau­tie­na, o kiau­lie­nos pri­ven­gia­ma.

Ka­za­chų la­bai mėgs­ta­mas rau­gin­tas kup­ra­nu­ga­rių bei ku­me­lių pie­nas – ku­my­sas. Šių pie­no pro­duk­tų ga­li­ma nu­si­pirk­ti par­duo­tu­vė­se, bet esą jis ne toks ska­nus, kaip nu­si­pir­kus tie­siai iš au­gin­to­jo.

„Su drau­gais ka­za­chai su­si­tin­ka ka­vi­nė­se, res­to­ra­nuo­se, jei esi pa­kvie­čia­mas į na­mus, tai reiš­kia ypa­tin­gą pa­gar­bą ir ro­do, kad san­ty­kiai ar­ti­mi“, – sa­ko L. Bur­nei­kie­nė.

Pa­si­gen­da juo­dos duo­nos

Lie­tu­viai džiau­gia­si, kad Almatoje ga­li­ma vis­ko nu­si­pirk­ti – iš­sky­rus juo­dą duo­ną ir varš­kės sū­rį.

Ka­za­chų duo­na la­bai pa­na­ši į mū­sų spur­gas, tik ne­sal­di. „Jie pri­sit­roš­ki­na kal­nus mė­sos ir val­go su spur­go­mis“, – apie ka­za­chų vir­tu­vės ypa­tu­mus kal­ba L.Bur­nei­kie­nė. Ten po­pu­lia­rūs į mū­sų ža­ga­rė­lius pa­na­šūs sal­du­my­nai. Mėgs­ta­mi džio­vin­ti vai­siai, me­dus, daž­niau­siai at­ve­ža­mi iš Ta­dži­kis­ta­no, Uz­be­kis­ta­no.

„Daž­niau­siai ge­ria ža­li­ą­ją ir juo­dą­ją ar­ba­tą, jos di­de­lis pa­si­rin­ki­mas, o su ka­va ki­taip, jos pa­siū­la daug ma­žes­nė. Ka­za­chai la­biau mėgs­ta tir­pią, ja vai­ši­na­ma net pra­ban­giuo­se biu­ruo­se“, – ste­bi­si lie­tu­viai.

Vai­siai ir dar­žo­vės pi­gios tik se­zo­no me­tu. Vis­kas, ką at­si­ve­ža, la­bai bran­gu, o vie­ti­nė ir ki­niš­ka pro­duk­ci­ja pi­gi, nors pas­ta­ro­ji nė­ra aukš­tai ver­ti­na­ma. Ka­za­chai mie­liau ren­ka­si uz­be­kis­ta­nie­tiš­ką. Kai­ną už­ke­lia di­de­lės trans­por­ta­vi­mo iš­lai­dos.

Dra­bu­žių per iš­par­da­vi­mus ga­li­ma nu­si­pirk­ti la­bai pi­giai, nes nuo­lai­dos bū­na iki 90 proc. Ga­na daž­nos 70 proc. ar­ba dvie­jų už vie­no kai­ną. „To­kius iš­par­da­vi­mus jiems ap­si­mo­ka reng­ti to­dėl, kad pre­kiau­ja pra­ėju­sio se­zo­no dra­bu­žiais. Vai­kų dra­bu­žiai pi­ges­ni nei Lie­tu­vo­je“, – pa­sa­ko­ja L. Bur­nei­kie­nė.

Pre­ky­bos cen­truo­se al­ko­ho­lio sky­riai mil­ži­niš­ki, pa­si­rin­ki­mas di­džiu­lis, nors gė­ri­mai bran­ges­ni nei mū­sų ša­ly­je. Tik jų ga­mi­na­mas kon­ja­kas ne­bran­gus.

„Ka­za­chų al­ko­ho­lio gė­ri­mo įpro­čiai ki­to­kie nei lie­tu­vių. Vai­šės bū­na ga­na il­gos, jie daug ben­drau­ja. Iš­ger­ti be tos­to – ne­va­lia“, – sa­ko di­plo­ma­tas.

Do­mi­si stu­di­jo­mis Lie­tu­vo­je

Ka­za­chų, ypač tur­tin­gų­jų, sie­kia­my­bė, kad vai­kai mo­ky­tų­si už­sie­ny­je. Ta­čiau ste­bi­ma ten­den­ci­ja, jog jau­ni­mas, iš­va­žia­vęs mo­ky­tis į ara­bų kraš­tus ar Ma­lai­zi­ją, grįž­ta la­bai stip­riai ra­di­ka­li­zuo­tas.

„To­kį jau­ni­mą ga­li­ma at­skir­ti vos pa­žvel­gus į ap­ran­gą – vai­ki­nai mū­vi trum­pas kel­nes ir bas­nir­čia įsi­spy­rę į san­da­lus, vi­si su už­leis­to­mis barz­de­lė­mis. Mer­gi­nos ap­si­mu­tu­ria­vu­sios ara­biš­ku sti­liu­mi.

Net ša­lies pre­zi­den­tas krei­pė­si į jau­ni­mą, pri­min­da­mas, kad to­kia ap­ran­ga ne­tu­ri nie­ko ben­dra su ka­za­chų pa­pro­čiais ir tra­di­ci­jo­mis. Vals­ty­bė la­bai ste­bi ir se­ka si­tu­a­ci­ją. Jei bū­tų įta­ri­mas, kad žmo­nės ver­buo­ja­mi im­tis te­ro­ris­ti­nių veiks­mų, ati­tin­ka­mai re­a­guo­tų. Su tuo stip­riai ko­vo­ja­ma“, – tei­gia po­nas Val­das.

Kazachai tei­rau­ja­si apie stu­di­jas Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. Do­mi­si lie­tu­vių po­žiū­riu į žmo­nes iš Azi­jos kraš­tų.

„Pa­aiš­ki­nu, jog Lie­tu­va šimt­me­čiais gra­žiai su­gy­ve­no su to­to­riais, Ru­si­jos sen­ti­kiai bė­go į Lie­tu­vą nuo per­se­kio­ji­mo, li­ko čia gy­ven­ti ir yra ger­bia­mi. Ta­čiau veiks­min­giau­sia, kai pa­tys at­vyks­ta į Lie­tu­vą ir įsi­ti­ki­na, jog nie­kas ne­dau­žo au­to­mo­bi­lių ru­siš­kais nu­me­riais, ne­trau­kia ke­lei­vių ir jų ne­mu­ša. Ge­riau­sia re­kla­ma yra iš lū­pų į lū­pas, pa­tik­rin­ta as­me­ni­ne pa­tir­ti­mi“, – įsi­ti­ki­nęs di­plo­ma­tas.

Esa­me iš­le­pin­ti

Anot L.Bur­nei­kie­nės, ka­za­chai at­ro­do šil­tes­ni žmo­nės nei mes. Jie lin­kę ma­žiau de­juo­ti. Net jei gy­ve­na skur­džiai, ne­si­skun­džia. Daž­niau­siai sten­gia­si si­tu­a­ci­ją pa­teik­ti ge­riau nei yra iš tik­rų­jų.

Me­di­kai pri­va­čio­se gy­dy­mo įstai­go­se ap­rū­pin­ti ge­ra apa­ra­tū­ra, gy­dy­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja pa­kan­ka­ma. Ta­čiau vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se pa­si­tai­ko vis­ko, ne­tiks­liai nu­sta­ty­tų diag­no­zių ir ki­to­kių nesu­si­pra­ti­mų. La­bai po­pu­lia­rus gy­dy­mas an­ti­bio­ti­kais.

„Daug bė­dų ky­la dėl to, kad ka­za­chai į ge­rai ap­mo­ka­mus dar­bus sten­gia­si įdar­bin­ti gi­mi­nai­čius, ne­pai­sy­da­mi jų kom­pe­ten­ci­jos“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­ja­si L. Bur­nei­kie­nė. Aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos gy­dy­to­jų trūks­ta, to­dėl ka­za­chai pa­si­ruo­šę jiems mo­kė­ti ge­rus pi­ni­gus.

V. Bur­nei­kos nuo­mo­ne, lie­tu­viai jau iš­le­pin­ti dau­gy­bės pa­to­gu­mų ir į ma­žiau­sius ne­sklan­du­mus žiū­ri kaip į di­džiu­lę bė­dą. Al­ma­to­je karš­tuo­ju se­zo­nu elek­tra mies­te ir kon­su­la­te kar­tais dings­ta per die­ną 10 kar­tų. Kar­tais dings­ta ne pus­va­lan­džiui, bet ke­lioms va­lan­doms ar net ke­lioms die­noms, nes spar­čiai au­gant mies­tui, į elek­trą in­ves­tuo­ja­ma ne­pa­kan­ka­mai. Šią pro­ble­mą kon­su­la­te iš­spren­džia ga­lin­gas ge­ne­ra­to­rius.

In­ter­ne­tas yra, bet jo grei­tis ne toks, kaip pas mus. „Sky­pe“ pro­gra­ma ga­li­ma ben­drau­ti su vi­su pa­sau­liu. Ta­čiau yra vie­tų, kur vi­siš­kai nė­ra ry­šio, nes ma­žai ap­gy­ven­din­to­se vie­to­vė­se ar ste­pė­se ne­ap­si­mo­ka sta­ty­ti siųs­tu­vų.

Ap­lan­ky­ti Ka­za­chi­ją ver­ta

Se­no­vi­nių mies­tų Ka­za­chi­jo­je nė­ra, be­veik vi­si mies­tai chruš­čio­viš­ko ti­po. Ta­čiau gam­ta nuo­sta­biai gra­ži. Ne­ap­rė­pia­mos ste­pių pla­tu­mos cen­tri­nė­je ša­lies da­ly­je virs­ta pus­dy­ku­me ar net dy­ku­ma piet­va­ka­riuo­se, o ar­tė­jant Tian Ša­nio kal­nų link, pie­tuo­se, ste­pė­se kur ne kur ža­liuo­ja me­džiai.

„Ką ver­tė­tų ap­lan­ky­ti? Gam­tos iš­skir­ti­nių vie­tų tik­rai yra. Ypač mums, ly­gu­mų gy­ven­to­jams. Tai kon­tras­tų ša­lis: yra kal­nų, ste­pių, upių, eže­rų, 150 ki­lo­met­rų il­gio kan­jo­nas, už­bu­rian­tis fan­tas­tiš­kais vaiz­dais. Erd­vės di­džiu­lės, vaiz­dai nuo­sta­būs. Yra eže­ras, ku­ris, 1914 me­tais įvy­kus že­mės dre­bė­ji­mui, ap­sė­mė miš­ką. Da­bar iš van­dens ky­šo tik nu­džiū­vu­sios me­džių vir­šū­nės, o po van­de­niu vi­sos ša­kos ža­lios. Kas­pi­jos jū­ros van­duo sma­rag­di­nis, skaid­rus, ga­li pa­ma­ty­ti plau­kio­jan­čias met­ri­nes žu­vis“, – pa­sa­ko­ja V. Bur­nei­ka.

Šalis, kurioje minimali alga – 70 eurų, bet žmonės nesiskundžia
© Shutterstock
Šalis, kurioje minimali alga – 70 eurų, bet žmonės nesiskundžia
© Shutterstock nuotr.

L. Bur­nei­kie­nei la­bai pa­tin­ka ru­duo, ku­ris to­je ša­ly­je – tar­si va­sa­ros pra­tę­si­mas. Iki lap­kri­čio bū­na 20 laips­nių ši­lu­mos, o va­sa­rą ter­mo­met­ro stul­pe­lis pa­sie­kia 40 laips­nių karš­tį.

Lie­tu­vių įvaiz­dis ge­ras

Pa­sak di­plo­ma­to, kiek lie­tu­vių gy­ve­na Al­ma­to­je, tiks­liai pa­sa­ky­ti sun­ku. Jo pa­skai­čia­vi­mais, ben­druo­me­nę su­da­ro apie 100 tau­tie­čių: „Spren­džiu pa­gal tai, kiek žmo­nių lan­ko­si ren­gi­niuo­se. Tai dau­giau­sia ver­sli­nin­kai ar­ba aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai. Ki­tuo­se re­gio­nuo­se, apie Ka­ra­gan­dą, kur bu­vo iš­trem­ti lie­tu­viai, si­tu­a­ci­ja ki­to­kia, ten gy­ve­na trem­ti­niai ir jų pa­li­kuo­nys.“

Jo įsi­ti­ki­ni­mu, Ka­za­chi­jo­je ir Lie­tu­vos kaip ša­lies, ir lie­tu­vių kaip žmo­nių įvaiz­dis ge­ras, nors daž­nai esa­me ta­pa­ti­na­mi su lat­viais. Vy­res­nė kar­ta dau­giau ži­no apie Lie­tu­vą, jau­nes­nia­jai rei­kia aiš­kin­ti.

„Ka­za­chai į mus žiū­ri pa­lan­kiai. Mes juos ga­li­me su­pras­ti daug grei­čiau nei se­nų­jų Eu­ro­pos ša­lių ver­sli­nin­kai, nes esa­me iš­ėję iš to pa­ties so­vie­ti­nio la­ge­rio, be to, esa­me nu­ė­ję tam tik­rą ke­lią ir įgi­ję pa­tir­ties, ku­rią ga­li­me pri­tai­ky­ti kur­da­mi ver­slą Ka­za­chi­jo­je. O ni­šų ver­slui šio­je ša­ly­je tik­rai daug“, – kvie­čia Lie­tu­vos ver­sli­nin­kus ben­dra­dar­biau­ti su Ka­za­chi­ja V. Bur­nei­ka.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (189)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (42)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (386)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....

Artimiausią parą – nemalonumai visoje Lietuvoje: talžys vėjai, merks smarkūs lietūs tarnybos siunčia skubius perspėjimus (3)

Naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvoje numatomos šalnos: ore vietomis temperatūra...

Po Grybauskaitės kirčio antstoliams – pastarųjų atsakas: siūlo pokyčius (78)

Prezidentė užsimojo sumažinti dešimttūkstantines algas uždirbančių antstolių apetitą....

Vairuotojų laukia pirmosios šalnos: priminė, kurios vietos bus pavojingiausios (12)

Trečiadienio rytą Lietuvoje žadamos pirmosios šalnos, tad į kelią automobiliais išsiruošę...

Milijonieriaus sūnus įgyvendino žiaurų planą (10)

Kanadietis, buvęs milijonierius ir dukart teistas žmogžudys dabar nuteistas už savo tėvo...

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu (11)

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (69)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...

7 miegamojo įpročiai, kurie gali sugadinti jūsų seksualinį gyvenimą (7)

Idealiame pasaulyje jūsų miegamasis turėtų būti šventa vieta tik jums ir jūsų partneriui....