„Kai tau jau nebe dvidešimt metų, deja, tenka laikytis režimo. Bet, žinoma, jog būna ir tų „sukčiavimo“ dienų ar net savaičių. Bet tada pasižiūriu į save ir pasakau: „Panelyte, tvardykis.“ Ir tada vėl režimas“, – pasakoja manekenė Solveiga Mykolaitytė.
– Esate modelis, daug keliaujate ir lankote įvairias pasaulio šalis. Kaip viską suspėjate? Kiek laiko praleidžiate užsienio šalyse? Nevargina toks krūvis?
– Turbūt paradoksas, bet būna ir taip, jog kuo daugiau darai, tuo daugiau suspėji. Nes tiesiog žinodama, jog padaryti turi daug, atsakingiau ir tikslingiau dėlioji ir planuoji laiką. Kiek jo praleidžiu svetur, niekada nesumuoju. Paprasčiausiai, žinau tik tiek, jog keletą mėnesių per metus būnu Lietuvoje. Visada labai skirtingai.
Žinoma, kelionės išvargina. Štai visai neseniai lankiausi Niujorke. Paskui iš karto teko vykti į Meksiką. Ir tik prieš keletą dienų grįžau į Lietuvą. Dėl temperatūrų skirtumo jaučiu, kaip pavargsta organizmas, skauda gerklę. Bet šiuo metu aš taip gyvenu ir nuo to „kaifuoju“.
– Ar be modelio karjeros dar ką nors veikiate? Koks jūsų laisvalaikis?
– Kaip modelis dirbu su įvairiais projektais bei renginiais tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Taip pat tenka filmuotis įvairiose televizijos laidose ar filmuose. Man tikrai labai patinka aktorystė. Mėgstu kultūrinius renginius, įvairias parodas. Aktyviai dalyvauju socialinėse, labdaringose akcijose.
Laisvalaikio metu stengiuosi kuo daugiau sportuoti. Man patinka įvairios sporto šakos, nes esu aktyvus žmogus.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado sportas? Kokia sporto šaka šiuo metu domitės labiausiai?
– Sportuoti pradėjau dar būdama mokykloje, pradinėse klasėse. Netgi kažkada buvau mokyklos kvadrato komandos kapitonė. Gerai žaidžiau krepšinį. Buvau kalbinama trenerių prisijungti prie komandos, bet atsisakiau. Krepšinis manęs nedomino – bijojau, jog galiu dar labiau išaugti.
Man taip pat labai gerai sekėsi lengvosios atletikos rungtis – šuolis į aukštį. Buvau pradėjusi lankyti šios sporto šakos treniruotes. Teko netgi atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Treneriai norėjo, jog baigusi mokyklą, studijuočiau Lietuvos sporto universitete ir tęsčiau sportinę karjerą. Visgi profesionalaus sporto teko atsisakyti.
Šiuo metu sportuoju tik dėl savęs. Užsiiminėju plaukimu, „fitnesu“, joga, zumba. Visai neseniai atradau funkcines „CrossFit“ treniruotes ir likau jomis labai patenkinta.
– Kuo jus taip sužavėjo „CrossFit“ treniruotės?
– Pratimai parenkami priklausomai nuo to, kokiu tikslu yra sportuojama. Pavyzdžiui, ar norima sustiprinti stuburą, ar kokią kitą kūno vietą. Aš turiu problemų su stuburu, todėl man nuolatos reikia stiprinti nugaros bei pilvo raumenis, taip pat ir gilesnius raumenis.
Pratimai bei jų atlikimo technika individualiai parenkami, priklausomai nuo to, ar norima atsikratyti riebalinės masės, ar formuoti tam tikrą raumenyną, ar tiesiog dėl žvalumo, geresnės kraujotakos.
– Ar jaučiate kažkokius savijautos pakitimus po to, kai pradėjote lankyti šias treniruotes?
– Taip. Visada sportuodama juos jaučiu! Svarbiausia tik „neperlenkti lazdos“ – per dideli krūviai sveikatos neatneš.
– Kokiomis dar sporto šakomis esate užsiiminėjusi?
– Esu išbandžiusi šuolį į tolį, trišuolį, trumpų nuotolių bėgimus, plaukimą, irklentes, kaitavimą, tenisą, badmintoną, tinklinį ir dar įvairias kitokias sporto šakas, kurių net neatsimenu. (šypsosi)
– Ką valgo, geria sportuojanti, gražiai atrodanti ir nuolat besišypsanti manekenė?
– Visi man sako, kad aš dažnai šypsausi ir klausia: „Ką valgau, kad esu tokios geros nuotaikos?“ Atsakau, kad valgau daug skanių ir ypatingų morkų. (šypsosi) O iš tikrųjų aš labai daug valgau daržovių, vaisių. Mėgstu šokoladą ir tikrai geriu daug vandens. Taip pat stengiuosi derinti maistą. Valgau mažais kiekiais, bet dažnai. Na, ir žinoma, daug šypsodamasi, užprogramuoji organizmą, kad jis būtų sveikas ir laimingas. Be to, šypsena labai užkrečia ir aplinkinius.
– Ar tenka laikytis griežto režimo, norint išlaikyti savo kūno linijas?
– Taip, iš tikrųjų, jau tenka laikytis tam tikro režimo. Kai tau jau nebe dvidešimt metų, deja, tenka. Bet, žinoma, jog būna ir tų „sukčiavimo“ dienų ar net savaičių. Bet tada pasižiūriu į save ir pasakau: „Panelyte, tvardykis.“ Ir tada vėl režimas. (šypsosi)
– Ar modelio darbas – svajonių darbas? Ką ketinate veikti ateityje?
– Tai niekada nebuvo mano tikslas, svajonė ar siekiamybė. Tiesiog visi keliai mane atvedė į šią profesiją, kurioje esu dabar. O ateities planus tebūnie pasiliksiu tik sau. (šypsosi)
