aA
Įspūdinga Lietuvos krepšinio devyniasdešimt penkerių metų šventė priminė apie įspūdingiausius šios sporto šakos laimėjimus. Vienas legendinių krepšininkų Sergejus Jovaiša (62 m.) su nostalgija prisimena tuos laikus bei žarsto patarimus jaunimui, kaip tapti aukščiausio lygio sportininku.
Sergėjus Jovaiša
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Stengiuosi būti aktyvus, bet veiklose, susijusiose su mano hobiu. Pavyzdžiui, žvejyba, medžioklė, ūkio darbai. Supjauti, suskaldyti malkas – normalus fizinis pasiruošimas. Visą miškovežį sutvarkyti trunka ne vieną mėnesį. Tuomet jaučiuosi lyg fizinio parengimo stovykloje pabuvęs ir atrodo, kad galėčiau dalyvauti sunkiosios atletikos varžybose“, – pasakoja praeityje garsus krepšininkas, Seimo narys Sergejus Jovaiša.

Neseniai nugriaudėjo Lietuvos krepšinio jubiliejaus šventė. Kokius įspūdžius iš jos parsivežėte?

– Visada malonu prisiminti gražią istoriją ir susitikti su bendražygiais. Pasižiūrėti, kokia ateitis, pamąstyti apie praeitį. Ir tiesiog smagu prisiminti, kad mes kai ką bendro ir reikšmingo esame padarę. Manau, kad tokia šventė yra labai reikšminga.

Šiuo metu esate Seimo narys. Kuri iš veiklų – krepšinis ar politika – arčiau širdies?

– Gink Dieve, Seimo nariu būti... (juokiasi) Bet aš pasirinkau tokį gyvenimo posūkį. Man patiko. Juolab sportuoti nebeįmanoma, o treneriu negaliu būti dėl tam tikrų savybių. Nemanau, kad galėčiau būti geras treneris, o blogas būti nenori. (juokiasi)

Šiuo metu su sportu apskritai neturite jokių ryšių?

– Visų pirma esu aktyvus sirgalius. Dar prieš metus dalyvavau tikriausiai paskutinėse savo gyvenime veteranų finalinėse rungtynėse. (juokiasi) Paskutinį kartą džiaugiausi Lietuvos čempionų titulu ir jau dabar sportbačiai pakabinti.

Didžiuliai sportiniai krūviai būnant profesionaliu krepšininku tikriausiai turėjo įtakos jūsų sveikatai?

– Pasakysiu buitiškai: mano kūno „šarnyrams“ tai tikrai atsiliepia. (juokiasi) „Šarnyrais“, aišku, vadinu sąnarius ir kitas lankstomąsias dalis. Ne paslaptis, kad mano kartos bendražygiai yra turėję problemų ir jau daug kas pasikeitę sąnarius. Ypač klubo, po vieną ar net abu. Kankina ir nugaros skausmai. Mes tikrai jaučiame sporto pasekmes.

Kaip supratau sportą visiškai apleidote, tad koks tuomet yra jūsų laisvalaikis?

– Stengiuosi būti aktyvus, bet veiklose, susijusiose su mano hobiu. Pavyzdžiui, žvejyba, medžioklė, ūkio darbai. Supjauti, suskaldyti malkas – normalus fizinis pasiruošimas. Visą miškovežį sutvarkyti trunka ne vieną mėnesį. Tuomet jaučiuosi lyg fizinio parengimo stovykloje pabuvęs ir atrodo, kad galėčiau dalyvauti sunkiosios atletikos varžybose. (juokiasi)

Ar galvojote kada nors, kuo būtumėte tapęs, jeigu ne krepšininko karjera?

– Ieškodamas studijų rinkausi pirmiausia ten, kur noriu įstoti ir mokytis. Nes aš tikrai svajoti nesvajojau, kad ta sportinė karjera man susiklostys taip gerai ir taip ilgai. Planavau stoti į architektūrą arba ekonomiką, kur ir įstojau. Taip pat mane domino tuomet nauji modernūs mokslai – automatika ir telemechanika. Taigi iš tų trijų sričių ir būčiau rinkęsis specialybę. Pasirinkau ekonomiką, bet studijuodamas, aišku, didžiąją laiko dalį skyriau sportui ir iš manęs labai rimto ekonomisto neišėjo.

Jūsų profesionalaus krepšininko karjera buvo ilga, tad ir pergalių iškovota ne viena. Kurios jų įsiminė labiausiai?

– Prisimenant kiekvienus metus pagalvoji, ką tais metais nuveikei sporte, kokį tu ten titulą ar prizą iškovojai. O kas vyko šalia sporto, buvo tarsi priedas prie gyvenimo. Žmonės taip normaliai negyvena. Atvirkščiai, turbūt jie sportą panaudoja savo malonumui, laisvalaikio leidimui.

O apie iškovotas pergales galima daug kalbėti. Aišku, 1992 metų Barselonos olimpinės žaidynės man kaip baigiamasis karjeros akordas buvo ypač reikšmingos. Iškovotas bronzos medalis pirmą kartą Lietuvai dalyvaujant olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo.

Be abejo, ta vadinamoji aukso karštligė prieš galingą Maskvos CSKA komandą, kai trejus metus iš eilės mes prieš juos laimėjome. Ir tikrai neužmirštu pirmojo laimėjimo, kai būdamas Jaunimo sporto mokyklos auklėtinis Anykščiuose kartu su komanda iškovojau trečiąją vietą Lietuvos čempionate. Tai tas pirmas mažas bronzinis medaliukas man irgi yra labai brangus.

Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam tapti profesionaliu krepšininku, sportininku?

– Pirmiausia reikia nusiteikti, kad bus sunku. Reikia užsispirti ir įveikti tiek kūno, tiek ir sąmonės pasipriešinimus. Profesionalo darbas ypač fiziškai ir psichologiškai sunkiai pakeliamas. Bet reikia išmokti ilgainiui jį valdyti.

Žodžiu, to užsispyrimo nemesti pusiaukelėje. Gal ne iš karto jaunuolis ar mergina pateks į tą sporto šaką, kur jis iš pradžių norėjo. Bet tas bendras fizinis pasiruošimas ir svarbiausia ta didžioji valia būti sportininku tikrai padės tapti, jei ne žvaigžde, bent jau vidutinės klasės atletu.

– Ar turite komandos draugą, su kuriuo labiausiai patikdavo žaisti? O galbūt buvo tokių krepšininkų, kuriems jausdavote antipatiją?

– Man atrodo, kad aš visą laiką rasdavau išeitį. Gerais momentais tos išeities ir nereikėdavo ieškoti. Bet, žinoma, turint šalia komandoje tokį žaidėją kaip Arvydas Sabonis, kuris viską gali ir viską mato, buvo didelis malonumas. Buvo ir daugiau tokių komandos draugų, su kuriais tiesiog akių žvilgsniais sugebėdavai kontaktuoti.

Labai nemėgdavau grubių krepšininkų, kurie apsimesdavo, jog patys yra skriaudžiami ir provokuodavo susidūrimus, sakykim, norėdami naudos sau ir komandai. Tokie sportininkai nenusipelno pagarbos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (158)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Skandalu virtusi reforma varo į neviltį: mokiniai rado, kur gauti maisto – šluoja viską valgyklos visai ištuštėjo (298)

Netyla diskusijos ir skandalai dėl pasikeitusių reikalavimų mokyklų valgyklų patiekalams. Kol...

Gydytoja Cikanavičiūtė apie riebalus: papasakojo viską, kas jums nutylima

Riebalai – viena pagrindinių maistinių medžiagų, pastaruoju metu kelianti daug diskusijų ir...

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (146)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

Diktatoriai ja žavėjosi, o Baltieji rūmai šiurpo dėl vizitų be jokio įspėjimo pilotui liepė apsukti lėktuvą, nes pamiršo nusipirkti sūrio (9)

Buvusi pirmoji Filipinų ponia Imelda Marcos veikiausiai viena prieštaringiausiai vertinamų šių...

Rimvydas Valatka. Kas rūpinasi Skvernelio kojinėmis ir Kirkilo bičiulių vynais? (151)

Kartą, kai Prezidentu buvo išrinktas Brazauskas, Prezidentūroje apsigyveno toks Buzūnas. Niekas...

Oficialiai išsiskyrė Natalija ir Sigitas Martinavičiai (49)

Kaunietis verslininkas Sigitas ir papuošalų kūrėja Natalija Martinavičiai oficialiai pasuko...

„Neptūnas“ po atkaklios kovos palaužė „Juventus“ pasipriešinimą (3)

Gerą formą demonstruojantis Klaipėdos „Neptūnas“ (6-1) turėjo vargo, tačiau sugebėjo...

Pardavęs žvejybos laivus įsigijo salą Tailande ir pavertė rojaus kampeliu

Jau keletą dešimtmečių vietiniai stengiasi paversti Koh Talu gamtos sanatorija. Jiems puikiai...

Rafailas Karpis apie gyvenimą su Elza ir Ana iš Ledo šalies: visus mano iššūkius užgožia džiaugsmai (3)

Operos solisto Rafailo Karpio po koncertų bei gastrolių namie laukia itin moteriškas kolektyvas –...