Despotiškos motinos gniaužtuose

1553 m. gegužės 14 d. Prancūzijos karalius Henrikas II ir jo žmona Kotryna Mediči susilaukė gražuolės dukters Margaritos. Ji buvo šeštasis vaikas ir trečioji duktė šeimoje. Vos sulaukusi šešerių mergaitė neteko tėvo. Išjojęs į riterių turnyrą Henrikas II gyvas nesugrįžo.

Žuvusio karaliaus gedėjo visa Prancūzija, tačiau labiausiai šis skaudus smūgis paveikė Kotryną Mediči. Po vyro mirties karalienė aršiai ir negailestingai gynė dinastijos interesus, tačiau nepamiršo ir mažosios Margaritos. Motina pasirūpino, kad būsimojo karalienė Margo gautų geriausią išsilavinimą ir įgūdžius lavintų matematikos, fizikos, lotynų kalbos, muzikos, šokių pamokose.

Būriai gerbėjų

Nors Margaritos Valua pasaulyje galiojo griežtos karališkosios šeimos taisyklės, o jos veikla turėjo būti paskirta valstybės interesams, tačiau moteris sugebėjo susikurti ypač karštomis aistromis verdantį gyvenimą.

Tobulos šviesios odos, tamsių plaukų ir seksualaus žvilgsnio moters troško daugelis. Jos žavesys traukė ir jaunus, ir gerokai vyresnius vyrus. Aplink sukiojosi hercogų, diplomatų, princų, karininkų. Išskirtinį dėmesį gražuolei rodė bajoras Jozefas Bonifacijus de la Molis. Jis sugebėdavo patekti į karalienės lovą tuomet, kai ji buvo ištekėjusi už Henriko IV Burbono.

Apie meilės romaną su kitu aukštuomenės atstovu Žaku de Harlėjumi karalienė Margo net rašė eilėraščiuose. Ji meilužį poezijoje vadindavo „gražiąja saule“.

Luji de Biusi d'Ambuazas, Anžu kunigaikščio Pranciškaus favoritas, buvo vienas keisčiausių meilužių. Narsus, elegantiškas, išdidus vyras garsėjo provokuojamu elgesiu. Pasak gandų, suvedžiodavo ne tik moteris, bet ir vyrus.

Aistros pinklėse

Margarita Valua nė nebandė slėpti nepasotinamos aistros vyrams – antraip pasaulis, aišku, nebūtų sužinojęs apie jos seksualinius nuotykius net su šeimos nariais. Pirmoji didelė aistra įsiliepsnojo tarp žaviosios Margo ir hercogo Henriko de Gizo. Būti kartu įsimylėjėliams nebuvo lemta. Našlaujanti Margaritos motina Kotryna Mediči griežtai uždraudė šiuos santykius, tad teko nusileisti motinos valiai. Tiesa, santykiai su hercogu taip paprastai nenutrūko. Iki pat gyvenimo pabaigos jie rašė laiškus vienas kitam ir šiltai bendravo.

Kitiems karalienės Margo meilužiams taip pat nebuvo lemta tapti gyvenimo vyrais. Jozefas Bonifacijus de la Molis už dalyvavimą sąmoksle krito nuo samdomų žudikų rankų, o de Biusi d'Ambuazas buvo nužudytas meilužės vyro. Buvo kalbama, kad de la Molio nukirstą galvą karalienė balzamavo ir laikė ją brangakmeniais išpuoštoje skrynioje.
Margarita priešų buvo kaltinama dėl neįprastų santykių su broliu, neva ji palaikė nepadorius ryšius su vyresnėliu Henriku.

Tokie gandai sklido dėl to, kad sesuo ir brolis garsėjo nesuvaldomais seksualiniais troškimais ir įspūdingais nuotykiais. Jiedu nuo pat vaikystės labai mėgo vienas kitą ir sutarė visais klausimais. Daugelis pastebėdavo, kad jie elgiasi kaip tobula pora.

Ištekinta per prievartą

XVI a. Prancūzijoje tarp katalikų ir protestantų vyko nuožmi kova, įsiliepsnojanti į tikrus karus. Kovos buvo ne tik religinės, bet ir politinės. Protestantams vadovavo Burbonai (princas Kondė ir Henrikas Navarietis) ir admirolas De Kolinji, katalikus palaikė karalienė motina Kotryna Mediči ir galingieji de Gizai.

Apsukrioji Kotryna Mediči 1570 m. nutarė ištekinti savo dukrą už protestanto Henriko de Burbono Navariečio. Nors Margo priešinosi mamos norui, tačiau jos nuomonės niekas nepaisė – ši santuoka esą turėjo sutaikyti kariaujančias puses. Per vestuvių ceremoniją Margarita buvo stumtelėta, ir jos garsus aiktelėjimas „oi“ buvo išgirstas kaip prancūziškas „taip“ (oui).

Margaritos ir Henriko IV santuoka buvo krauju paženklinta jau tą pačią naktį. Baltramiejaus naktimi vadinamos hugenotų žudynės, organizuotos Kotrynos Mediči, sugriovė iki tol buvusią taiką. Vestuvėse dalyvavo beveik tūkstantis karaliaus Henriko svečių. Tarp jų buvusiam protestantų vadui pirmajam krito galva, o vėliau prasidėjo baisios skerdynės. Per vieną naktį Paryžiuje žuvo 4 tūkst., o provincijoje – net 25 tūkst. žmonių.

Karalius slėpė žmonos meilužius

Karalienė Margo nusprendė nenutraukti tokiomis ypatingomis aplinkybėmis sudarytos santuokos ir šiuo sprendimu išgelbėjo Henrikui IV gyvybę Baltramiejaus naktį. Ji pragyveno su karaliumi dvi dešimtis metų. Tiesa, romantiško ryšio tarp sutuoktinių nebuvo. Jie nejautė vienas kitam nei meilės, nei fizinio artumo, galėjo būti tik puikūs derybų partneriai ir sąjungininkai. Abu mėgo meilės nuotykius, todėl meilužių turėjo nemažai. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad vengdamas apkalbų Margo vyras neretai savo miegamajame slėpdavo žmonos meilužius, o ji net dalyvavo viename vyro meilužės gimdyme.

Gyvendami santuokoje Henrikas ir Margo nesusilaukė vaikų, o vyrui jų būtinai reikėjo giminei pratęsti, todėl apibusiu sutikimu popiežius Klemensas VIII porą išskyrė.

Karalienė Kotryna Mediči niekad neatsižvelgdavo į dukters norus ir jausmus. Siekdama įgyvendinti savo siekius karalienė pavertė Margaritą politinių derybų objektu. Moteris savo prisiminimuose vėliau rašė, kad kiekvienas jos veiksmas ir žingsnis būdavo gerai apgalvotas, kad neįsiutintų nirtaus būdo motinos.

Tapo rūpestinga karaliene

Henriko ir Margaritos Valua skyrybos nebuvo skaudžios. Priešingai, už tai, kad karalienė teigiamai vertino savo vyrą, jis jai paliko visus titulus ir žemes. Be to, leido pasistatyti rezidenciją priešais Luvrą. Naujuosiuose karalienės namuose buvo įrengta didžiulė biblioteka, kurioje buvo gausu Renesanso epochos knygų, parsivežtų iš Florencijos. Į svečius mielai užsukdavo filosofų, poetų ir kitų menininkų. Jau nuo vaikystės Margo mėgo rašyti eilėraščius, todėl tokia draugija jai buvo ypač maloni.

Bėgant metams karalienė šiek tiek mažiau laiko skyrė valstybės reikalams, tačiau nenusigręžė nuo skurstančiųjų. Ji šelpė bažnyčią, rūpinosi vargstančiaisiais, kaliniais, ligoniais.

Į gyvenimo pabaigą moteris pasiligojo. Beveik pusantrų metų ji gydėsi plaučių uždegimo pasekmes, tačiau nesėkmingai. 61 m. karalienė mirė.

Įdomu

Margo garsėjo grožio ir stiliaus pojūčiu, ji laikoma viena iš stilingiausių XVI a. moterų.

Karalienė Margo buvo tokia aistringa ir žavi, kad net penkiasdešimtmetę ją įsimylėdavo jaunuoliai. Vienas aštuoniolikos metų vaikinas iš aistros karalienei užmušė jos dvidešimtmetį meilužį.
Karalienė Margo pirmoji pradėjo naudoti chemines plaukų dažymo priemones.

Su amžiumi Margaritos grožis išblėso. Buvusi neapsakoma gražuolė sustambėjo, dalis plaukų nuslinko. Žinoma, karalienė tai slėpė – nešiojo perukus ir šinjonus.

Vilkėdama plačiomis sukniomis karalienė Margo vos pratilpdavo pro duris.

Garbus amžius ir vystantis grožis nesutrukdė Margaritai turėti dar daugiau meilužių. Ji juos rinkdavosi vis jaunesnius!

Populiari vestuvių tradicija jaunikiui nešti nuotaką ant rankų gimė per Margaritos ir Henriko Navariečio vestuves. Būsimajam karalienės vyrui teko pakelti Margaritą, kad būtų išsaugoti prabangūs jos suknelės mezginiai.

Mažai kam žinoma, kad Margaritos seseriai Klaudijai nuo gimimo buvo išnirę klubikauliai, todėl ji visą gyvenimą šlubavo.

Šaltinis
Temos
Savaitraštis „Prie kavos“