Laidoje „Pas Editą“ Mantas juokiasi iš jam primesto įvaizdžio – kai gerbėjai jį įsivaizduoja itin romantišką, svajojantį, plaukiantį, į kalnus kopiantį ir dainuojantį, jis išduoda, kad labiausiai patinka laiką leisti namie.
Per gyvenimą perėjęs ne vieną išbandymą ir sukrėtimą, aktorius ir dainininkas svarsto, kur yra riba, ties kuria gali paslysti net scenos dievai? Kas padeda atsitraukti nuo šios bedugnės, kuri vienus išspjauna, o kitus praryja?
Scenoje atiduoda visą save
Jau 25 metus scenoje esančio atlikėjo didžioji auditorijos dalis yra moteriška.
„Labai mėgstu moterišką auditoriją, nors jų ir nesuprantu. Bet dar labiau džiugina tai, kad į mano koncertus renkasi labai šviesūs ir gražūs žmonės, intelektualai, net mažuose miesteliuose. Negaliu patikėti“, – sako Mantas, nuolat sulaukiantis pageidavimų atlikti savo garsiąją dainą „Čiuožki“.
„Ji jau tiek kartų sudainuota, kad nekelia daug jausmų, bet suvokiau, kad ši daina yra tarsi mano tapatybės dalis ir mane su ja identifikuoja, tad turiu ją dainuoti. Tai lyg jau ne mano daina, o publikos“, – mano dainininkas.
Laidos vedėjos Editos Mildažytės paklaustas, ar nebaisu dainuoti Fredą Mercurį, Mantas atvirai sako, kad ne kartą yra pagalvojęs, iš kur pas jį buvo tiek drąsos ir pasitikėjimo.
„Tiesa, dainuodamas jo dainas tikiu kiekvienu jų žodžiu, aš ne vaidinu jį, bet sudainuoju taip, kaip sudainuočiau Dievo akivaizdoje, kaip sudainuočiau gyvenimą. Toks tas jausmas“, – atvirauja Mantas.
Vaikystė ir jaunystė nelepino
Vilniuje gimusio ir kurį laiką augusio Manto gyvenimas pasikeitė
po skyrybų mamai sukūrus kitą šeimą ir išvykus gyventi į Kėdainius.
„Visą laiką norėjau būti vilniečiu, o staiga išvežė į kažkokį kaimą... Visą paauglystę dėl to sielojausi“, – pasakoja aktorius ir dainininkas.
Tiesa, Kėdainiuose vyras sutiko savo pirmąjį muzikos mokytoją, kuris išmokė pirmųjų gitaros akordų, užkūrė meilę muzikai ir temperamentui.
Iš pradžių Mantas didelių lūkesčių savo karjerai neturėjo – mokslai sekėsi neypatingai gerai, tad tėvų paragintas politechnikos mokykloje įgijo automechaniko ir suvirintojo specialybę.
Mantas prisipažįsta, kad jo paauglystė nebuvo lengva: „Esu 90-ųjų vaikas. Tuometinėje jaunimo kultūroje buvo daug agresyvumo, smurto, kas tada buvo normalu. Gyvenome realiai gatvėje, mačiau daug ko. Džiaugiuosi, kad mano vaikai to nemato“.
Pasiryžimas turėti didelę šeimą
„Tik keturi“, – į Editos Mildažytės pastebėjimą, kad augina jau keturis vaikus, atsakė Mantas Jankavičius. Į klausimą, nuostabu tai ar sunku, dainininkas sako: „Labai. Ir taip, ir taip.“
Mantas prisipažįsta, kad jį nervina žmonės, sakantys, kad trečias ar ketvirtas vaikas nėra sunku – neva jie jau vienas kitą augina: „Iš tikrųjų juk yra kitaip. Jau po pirmo vaiko tau ugdosi imunitetas, ištvermė, kantrybė, o po trečio tavo kūnas ir visa psichika tiesiog išsitreniruoja – tada ir keturi vaikai jau atrodo normalu. Nes jei būtų iš karto keturi, būtų šakės“.
Garsus atlikėjas tikina, kad kiekvienas ateinantis vaikas ugdo vis naujas tėvų savybes, tokias kaip ištvermė, kantrybė. „Pradeda nebetvinkčioti akys. Tiesiog tu žiūri į gyvenimą. Kažkas nugriuvo, kažkas sudužo – viskas ok, ramu.“
Kadaise didelės šeimos neplanavęs, šiandien dainininkas ja labai džiaugiasi. „Pas mane didelė gauja. Daug žmonių namuose. Aš kartais taip žiūriu... keliuose kvadratiniuose metruose labai daug yra tokio tirštumo kūno masių. Ir jų daugės.“
Kiek pasiryžimo turėti didelę šeimą yra Manto ar jo žmonos Ievos?
„Ji yra su pašaukimu motinystei. Ji nesikankina. Yra moterų, kurios vargsta ir „bėdavojasi“, kad nėra laiko karjerai ir sau. Mano žmona nesikankina. Ji yra tiesiog nuostabi motina mano vaikų“, – negailėjo savo antrajai pusei pagyrų Mantas Jankavičius. Pora, susituokusi labai jauname amžiuje, kartu jau daugiau nei 20 metų.
Aš nestrateguoju gyvenimo – jis man ištinka
Mantas Jankavičius laidoje kalba ir apie tai, koks sėkmės kūdikis yra, kad gyvenimas jam pamėtėjo tiek progų ir galimybių.
Pavyzdžiui, kai gavo pasiūlymą vaidinti Tadą Blindą, kur reikėjo daryti aibę dalykų, kurių tuo metu nemokėjo, įskaitant ir pačią vaidybą. Iš kur tiek drąsos?
„O kaip nepriimti tokio pasiūlymo? Per pusę metų išmokau nebebijoti arklių, joti, įvairiausių kaskadinių triukų, pats viską dariau, mokiausi griūti, kad nesusilaužyčiau sprando. Tiesa, vaidinti gal nelabai išmokau – tiesiog buvau savimi. Esu įsitikinęs, kad nuo aktoriaus priklauso gal tik koks 10 procentų filmo sėkmės – viskas yra režisieriaus rankose“, – mano legendinį personažą įkūnijęs aktorius.
Nemažos sėkmės sulaukęs atlikėjas dabar į viską stengiasi žiūrėti ramiau: „Labai daug draskiausi ir iššvaisčiau daug laiko. Šiandien norisi, kad kai atsitinka sėkmė, išbūti ramiai, nes visa tai yra laikina, po dienos kitos gali griūti, tad stengiuosi nei per daug džiaugtis, nei per daug liūdėti. Kiekybę keičia kokybė. Tikiu, kad daug kas yra ir Dievo rankose ir neverta visų nuopelnų prisiimti sau. Šventame rašte yra vieta, kur pasakojama, kaip Jėzus atjoja ant asiliuko į miestą, jį visi sutinka, ploja, o asiliukas galvoja, kad visa tai skirta jam. Tai ir aš kartais, manau, būnu tas asiliukas...“
Apie ką svajoja gausios šeimos galva, šarmingasis atlikėjas Mantas Jankavičius – žiūrėkite laidoje „Pas Editą“.
