Plungėje gyvenanti Reda Aurylaitė (23 m.) godžiai geria kiekvieną gyvenimo gurkšnį. Tam nekliudo nei reta kaulų liga, nei nedidelis ūgis (124 cm).
Performansas - Gyvosios šaškės
© Asmeninio archyvo nuotr.

Mergina, vadovaujanti Plungės rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybai, organizuoja įvairius miesto renginius, bardų popietes, menines akcijas, performansų festivalius. Dabar jos artimiausi planai – baigti kultūrinės veiklos vadybos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, įstoti į Klaipėdos universitetą mokytis renginių režisūros ir įkurti renginių organizavimo verslą.

„Ne negalia trukdo būti laimingam, o kompleksai“, – įsitikinusi Reda.

Nustebino pati save

„Jeigu mokykloje kas nors būtų pasakęs, kad organizuosiu renginius, juos vesiu ir stovėsiu prieš publiką, būčiau nepatikėjusi“, – prisipažįsta Reda.

Kiek pamąsčiusi priduria, kad gyvenime labai svarbu daryti tai, ko iš
tiesų nori, net jeigu ir labai bijai. Tik taip sužinosi, kuo gali tapti. Tiesa, taip pat svarbu pernelyg neuždelsti svarstant. Ji pastebi, kad bėgant metams ir įgyjant vis daugiau žinių, blėsta drąsa, vis „patogesni“ tampa įvairūs standartai ir kažkieno nustatyti rėmai.

„Taisyklės, apibrėžimai patys savaime nėra blogi, jeigu tik netrukdo kūrybiškumui, – įsitikinusi Reda ir tuoj pat pasidalija savo patirtimi. – Anksčiau prieš ko nors imdamasi, negalvodavau, ar tai kam nors atrodys kvailai. Tiesiog imdavau ir darydavau. O štai pastaruoju metu vis dažniau išgirstu draugų pastabas: „Reda, sugrįžk į devintą klasę.“ Tada susimąstau, ar tikrai gyvenu taip, kaip iš tiesų norisi.“

„O kodėl būtent į tą laikotarpį? – susidomiu ir iš karto patikslinu. – Jis kuo nors ypatingas?“

„Man – taip, juk būtent tada sugebėjau nustebinti pati save“, – prisimena Reda. Mokydamasi devintoje klasėje ji išgirdo, kad skelbiama aktorių atranka. Juokais nusprendė joje dalyvauti, tačiau nieko nesitikėjo. Jos nuostabai buvo pakviesta į konkursą.

„Sekėsi neblogai, tačiau televizijos laidų prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui užkliuvo, kad buvau tik devintokė, be to, ne vilnietė“, – šypteli Reda ir išduoda buvusi atkakli: pažadėjo jam persikelti į Vilnių. Tiesa, tai nepadėjo. Užuot nuliūdusi, Reda vis drąsiau svajojo apie teatrą ir meną. Prieš pusmetį ją atrinko vaidinti viename televizijos seriale, tačiau mergina niekaip negalėjo pasakyti teksto taisyklinga lietuvių kalba.

„Negaliu kalbėti nežemaitiškai, būtent dėl to netikau vaidmeniui“, – prisimena ji.

Mažoji menininkė įsitikinusi: bet kokia patirtis duoda daug naudos.

„Dalyvavimas aktorių atrankoje ir filmavimuose man leido suprasti, kad ne kine, o teatre jaučiuosi geriausiai. Jame tiek daug laisvės, galimybių improvizuoti“, – privalumus vardija Reda.

Ambicingos svajonės

Baigusi mokyklą Reda svajojo studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Stojamuosius išlaikė neblogai, tačiau sukliudė dvyliktos klasės egzaminai. Nusprendusi padaryti metų pertrauką ramiai be menų neišbuvo.

„Nenorėjau, kad laikas praeitų veltui, troškau augti, tobulėti, tad parašiau laišką pantomimos teatro režisieriui Aleksui Mažonui. Jis apsiėmė mane mokyti aktorinio meistriškumo“, – šypsosi mergina ir priduria, jog taip susipažino ne tik su teatro meno mokytoju, bet ir autoritetu.

Panašiai, įdedant daug pastangų, drąsos ir šiek tiek nulėmus atsitiktinumui, jos gyvenime atsirado ir daugiau žmonių – įkvepiančių, palaikančių, patariančių ir, kai reikia, pabarančių. Vieni jų – profesionalūs menininkai Juozas Laivys ir Tomas Danilevičius.

„Su jais susipažinau prieš ketverius metus, kai Plungė buvo tituluota kultūros sostine. Šie menininkai pirmieji skatino mano meninius gebėjimus ir supažindino su šiuolaikiniais menais“, – prisimena Reda. O štai po vieno renginio Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje klebonas Julius Meškauskas pastebėjo organizacinį jos talentą ir skatino neužkasti jo.

„Stengiuosi, – nusišypso ir trumpai papasakoja apie mažesnius ir didesnius miesto renginius. – Pernai surengiau performansų festivalį. Vienas jų buvo atliktas autobusų stotyje: poetai iš dispečerinės per garsiakalbį skaitė eilėraščius, buvo tikrai įdomu. Šiuo metu svarstau, ar daryti jį kasmet, ar geriau kas antrus...“

„Performansų festivalį? Plungėje? – pertraukiu pašnekovę nujausdama, jog šis menas turėjo gerokai šokiruoti mažo miestelio žmones. – Kokia buvo reakcija?“

„Įvairi, – neslepia Reda. – Dalis žmonių nesuprato, dalis domėjosi, nes
apskritai pirmą kartą susidūrė su performansu. Skirtingai aprašė ir rajono laikraščiai. Dėl to džiaugiuosi, nes tai skatina diskutuoti, o žiūrovai raginami mąstyti. Ateityje norėčiau pasikviesti profesionalių performanso menininkų iš užsienio. Tikiu, kad tai, kas natūralu sostinėje, gali būti priimta ir Plungėje.“

„Mausim kiaurai“

Kaip ir dauguma jaunų žmonių, Reda manė, kad baigusi studijas apsigyvens didmiestyje: Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Būtent joje veikli mergina matė daugiausia galimybių.

„Vis dėlto jos slypi ne didžiuosiuose miestuose – ten ir be manęs yra darančiųjų, organizuojančiųjų. O mažame miestelyje gyvenantys žmonės yra išsiilgę kitokių renginių, tikrai nėra daug kas juos galėtų rengti“, – pastebi Reda ir tvirtina šiuo metu neplanuojanti išvykti iš gimtojo miesto. Priešingai, ji džiaugiasi, kad dauguma draugų, baigusių studijas, taip pat ketina grįžti į Plungę.

Mergina prisipažįsta, kad rengdama renginį negalvoja apie uždarbį, dėl ko itin pyksta jos draugai. „Man svarbiausia sulaukti atgalinio atsako: žmonių šypsenų, matyti, kad atėjusieji yra laimingi, džiaugiasi“, – neslepia Reda.

„Bet juk ateityje reikės iš kažko gyventi“, – atkreipiu dėmesį.

„Ateitis ir parodys, – neabejoja Reda. – Nesu naivi, tačiau tikiu režisieriaus Alekso Mažono žodžiais: kad ir koks menininkas būtum, jeigu viską darysi gerai, jeigu būsi geriausias ir kūrybingas, alkanas neliksi.“

„Iš kur tavyje tiek daug optimizmo?“ – prašau išduoti žvelgdama į entuziazmu trykštančią merginą.

„Kartais pati savęs to klausiu, – prisipažįsta Reda ir trumpam susimąsto. – Teko dalyvauti televizijos projekte „Supermiestas“. Iki šiol atsimenu kartu vykusios Skuodo jaunimo koordinatorės žodžius: „Maurai ne maurai, mausim kiaurai.“ Jie geri, jie iki šiol man patinka, ypač ko nors siekiant.“

Sunkiomis akimirkomis Reda klausosi muzikos ir stengiasi nebūti viena.
Draugai padeda ir apsipirkti parduotuvėje. Jeigu jų nėra šalia ir reikia ką nors pasiekti nuo aukštų lentynų, mergina paprašo kitų pirkėjų.

„Nėra buvę, kad kas atsisakytų padėti. Net būtų įdomu tokią reakciją pamatyti, – šypsosi Reda. – Atsimenu tuos, kurie mane mokė, kad mažas ūgis nėra kliūtis siekti užsibrėžto tikslo. Vieni yra aukšti, antri – stambūs, treti – itin liesi, tad su tam tikrais nepatogumais susiduriu ne aš viena. Atsimenu ir klebono žodžius: būdama mažo ūgio daugeliui krinti į akis, tave pastebi, atsimena. Tai yra tam tikras privalumas, todėl turiu jį išnaudoti.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: artėja nauja šilumos banga (6)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (90)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Taline puikiais įvarčiais pažymėtame Supertaurės finale triumfavo „Atletico“ (27)

Istorinis futbolo vakaras Estijoje neprisvilo: trečiadienį vakare Taline UEFA Supertaurės finale...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (216)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (233)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (470)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Sostinėje pareigūnai per Žolinių reidą ne tik baudė, bet ir teikė pirmąją pagalbą (7)

Trečiadienį, Žolinių dieną, pareigūnai Vilniuje vos spėjo suktis – baudė neblaivius,...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (27)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...

Įsigijo naują telefono kortelę ir prasidėjo keisti skambučiai (74)

Įsivaizduokite, kad nusiperkate naują telefono SIM kortelę, dar net nespėjate naujuoju numeriu...

Per Žolinę gimęs Natalijos Bunkės sūnus atšventė 7-ąjį gimtadienį: šventėje dalyvavo ir Danielius Bunkus (138)

Šiandien dainininkės Natalijos Bunkės ir verslininko Danieliaus Bunkaus sūnus Kristupas atšventė...