Vyriausiasis sūnus Audrius jau apgynė mokslinį daktaro laipsnį. Sutuoktiniai ir šiandien aktyviai dirba, kasdien susitinka su jų pagalbos laukiančiais ligoniais.
Atostogavo mažai
Aštuntą dešimtį baigiantis dr. J.Vasiliauskas neseniai išleido dešimtą savo knygą, skirtą vaistiniams augalams. Dailiai apipavidalintoje knygoje „Gamtos vaistinė“ aprašyta per šimtą augalų, pateikta jų vartojimo rekomendacijų. Autorius prie knygos dirbo apie dvejus metus, tačiau vaistinėms augalų savybėms tirti iš tiesų paskyrė visą gyvenimą. Pirma pažintis tarsi nejučia prasidėjo vaikystėje, stebint senelę, liaudies mediciną išmaniusią Dzūkijos moterį. Vėliau buvo farmacijos studijos ir visą gyvenimą trunkantis mėginimas perprasti natūralios medicinos paslaptis.
„Dar prieš metus, būdavo, į darbą išeinu šeštą, puse septynių, grįžtu vienuoliktą vakare. Ir taip žiemą vasarą“, – pasakoja fitoterapeutas. O paklaustas, kaip ilsisi, prisipažįsta: „Nesiilsiu. Gyvenime labai mažai atostogų išnaudojau.“
Bendraujant krinta į akis tiesi šio aukšto vyro laikysena, įdėmus rudų akių žvilgsnis. Regis, pažvelgė taip atidžiai ir permatė visas pašnekovo ligas bei jų priežastis. Daktaras šypsosi: iš tiesų neretai kaip tik taip ir būna. Pasufleruoja profesinė nuojauta ir patirtis. Juk žmogaus išorė daug pasako apie jo vidaus problemas, ypač iškalbingas veidas, rankos.
Sveika gyvensena nėra savęs kankinimas
Dr. J.Vasiliauskas – sveikos gyvensenos judėjimo Lietuvoje dalyvis. Jis niekada gyvenime nerūkė ir, aišku, nepiktnaudžiavo alkoholiu. Savo savijautai koreguoti šiek tiek pritaiko Rytų medicinos žinias. Tačiau daugiau, atrodo, jokių ypatingų priemonių gerai sveikatos būklei palaikyti netaiko. Nelieja prakaito sporto salėje ar bėgimo takelyje, neužsiiminėja joga. „Truputį pasimakaluoju“, – apibūdina judesius, kurie neleidžia sustingti stuburui.
Intensyviai dirbantis medikas nesilaiko griežto mitybos režimo. Pavalgo, kada turi laiko, kai ateina noras. Savęs nebaudžia ir badavimu.
Natūralios medicinos šalininkas nepataria žavėtis dabar aktyviai propaguojamu žarnyno valymu, kai procedūros metu išplaunama visa mikroflora, nes taip sutrikdomas maisto medžiagų pasisavinimas. Kartais sutrikdytą sistemą atkurti būna labai sunku.
Kuo mažiau kulinarijos, tuo geriau
Vasiliauskų namuose negaištama daug laiko virtuvėje. Kuo mažiau perdirbtas maistas, tuo geriau.
„Man gaila vyrų, kurie į žmonas gauna geras kulinares“, – pusiau juokais sako pašnekovas. Kulinariniai šedevrai skonio receptoriams patinka – atrodo skanūs, suvalgoma daug, tačiau virškinimo sistema labai apsunkinama. Žmogus tunka, atsiranda visokių ligų, trumpinamas amžius.
Dr. J.Vasiliauskas svečiuose neatsisako valgyti, tačiau skaniausias jam yra paprastas maistas.
Vartoja natūralius papildus
Rytą medikas paprastai pradeda nuo vandeniu užgeriamo šaukšto sumaltų vaistažolių mišinio. Vaistažolėse – ir saulės energija, ir lengvai pasisavinama mineralinių medžiagų dozė. Mišinį dr. J.Vasiliauskas sudaro atsižvelgdamas į savo sveikatą bei siekdamas kuo didesnės veikliųjų medžiagų įvairovės. Reikalingas medžiagas organizmas atsirenka pats.
„Japonai kasdien vartoja vien mineralinių medžiagų šešiasdešimt rūšių“, – sako fitoterapeutas. Anot jo, ant mūsų stalo patenkančiuose produktuose esantis veikliųjų medžiagų kiekis, palyginti su jų poreikiu, yra skurdus.
Tai lemia daugelis veiksnių: blogėjanti ekologinė situacija, nedidelis mikro- ir makroelementų kiekis dirvožemyje, klimato kaita, saulės radiacija ir kt. Gyvoji gamta jau ne ta kaip senelių jaunystės laikais, nėra veiksmingi ir senieji liaudies medicinos receptai. Šiandien kitoks žmogus, nes valgo kitokį maistą, kvėpuoja kitokiu oru. Pakito net augalų sintezė. Į tai svarbu atsižvelgti renkant vaistažoles: „Jas reikia rinkti ne ant kalno, o pakalnėje, kur su vandeniu nuteka išplautos naudingos medžiagos. Mineralinių medžiagų kiekis taip pat nevienodas augaluose, augančiuose saulėje ir pavėsyje.“
Žmogus – tarsi biochemijos fabrikas
Medikas apgailestauja, kad tradicinė medicina nedraugauja su natūraliąja. Užuot gilinusis į negalavimų priežastis, tiriami jų požymiai.
Svarbiausias sveikatai yra virškinimo traktas. Dėl netinkamos mitybos gresia ne tik įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, bet ir infarktai, radikulitai, artritai, poliartritai, diabetas, aukštas kraujospūdis, kitos su maisto medžiagų apykaita susijusios ligos.
Pašnekovas siūlo įsidėmėti du svarbiausius dalykus: pirma, vartoti visko po truputį (taip aprūpinant organizmą kuo įvairesnėmis medžiagomis), antra, paisyti maisto produktų suderinamumo.
Netikęs įprotis mėsą ir kitus gyvulinius produktus valgyti su bulvėmis, makaronais ar duona. Virškinimo sistema negali vienu metu susidoroti su baltymais ir krakmolu ar angliavandeniais. Pirmiausia skrandyje išsiskirianti rūgštis mėgina skaidyti baltyminį maistą, o kitas tuo tarpu pūva, rūgsta, nevyksta rūgščių neutralizavimo reakcija. Dėl to padidėja skrandžio rūgštingumas, o ilgainiui rūgštėja visas organizmas. Taip atsiranda sąlygos įvairiems uždegimams, ima kauptis vadinamosios druskos (pirmiausia tuose sąnariuose, kurie kada nors buvo sumušti).
Kaip pastebi natūralios medicinos šalininkas, viskas yra susiję. Sureguliavus mitybą, galima išvengti daugelio negalavimų ir vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą.
Dr. J.Vasiliauskas siūlo nepasiduoti depresijai: „Gyvenimo nebus, jei viską matysi tamsiomis spalvomis. Reikia rasti, į ką atsiremti, gal pradėti bendrauti su Dievu. Depresija pirmiausia veikia inkstus, stresas – širdį, kraujotaką, apatija – kepenis, plaučius...“
