aA
Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los mu­zie­jus pa­si­pil­dys įdo­mių eks­po­na­tų. Nau­ją eks­po­zi­ci­ją pri­sta­tys bu­vęs šios mo­kyk­los mo­ki­nys, is­to­ri­nių daik­tų ko­lek­cio­nie­rius Eval­das Lu­ko­šiū­nas. Prieš ke­lio­li­ka me­tų se­no­vi­niams daik­tams įsi­žie­bu­si aist­ra vy­rą pa­ska­ti­no do­mė­tis gi­mi­nės is­to­ri­ja ir ge­riau su­pras­ti mei­lės tė­vy­nei ga­lią.
© Shutterstock

„Lan­ky­da­ma­sis mo­kyk­los lai­kų drau­go Eval­do mo­čiu­tės Ve­ro­ni­kos Lu­ko­šiū­nie­nės so­dy­bo­je Mi­ka­ba­lių kai­me, Laz­di­jų ra­jo­ne, pa­ma­čiau įdo­mių daik­tų – se­nų kny­gų, mo­ne­tų, že­mė­la­pių, is­to­ri­nių do­ku­men­tų, uni­ka­lių nuo­trau­kų, įvai­riau­sių bui­ties ra­kan­dų.

Kaip tik tuo me­tu per­tvar­kė­me mo­kyk­los mo­ky­mo erd­ves, ir da­lis jų li­ko lais­vos. Vie­na jų – ša­lia mu­zie­jaus.

Ki­lo min­tis so­dy­bo­je lai­ko­mus ver­tin­gus daik­tus, pa­sa­ko­jan­čius apie jų šei­mos ir mū­sų tau­tos is­to­ri­nę pra­ei­tį, per­kel­ti į mo­kyk­los mu­zie­jų, kur juos ga­lė­tų ap­žiū­rė­ti dau­giau žmo­nių“, – pa­sa­ko­jo Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Do­na­tas Va­si­liaus­kas.

E. Lu­ko­šiū­nas drau­go idė­jai pri­ta­rė ir pa­ža­dė­jo ko­lek­ci­ją pa­sko­lin­ti mo­kyk­los mu­zie­jui.

Anot D.Va­si­liaus­ko, nau­ją mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ją bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti nuo rug­sė­jo 1-osios, pra­si­dė­jus nau­jiems moks­lo me­tams.

Už­bū­rė mo­čiu­tės pa­pa­sa­ko­tos is­to­ri­jos

Jau ke­lio­li­ka me­tų Vil­niu­je gy­ve­nan­tis ir As­mens do­ku­men­tų iš­ra­šy­mo cen­tro Iš­ra­šy­mo sky­riu­je vy­riau­siuo­ju spe­cia­lis­tu dir­ban­tis E. Lu­ko­šiū­nas se­nie­no­mis su­si­do­mė­jo pa­aug­lys­tė­je – bū­da­mas 13 me­tų.

„Kar­tą, už­li­pęs į mo­čiu­tės pa­lė­pę, tarp įvai­rių se­nų daik­tų ra­dau tar­pu­ka­rio laik­raš­čių – „Šal­ti­nį“ ir „Skau­tų ai­dą“. Su­si­do­mė­ji­mą su­kė­lė nuo­trau­ko­se įam­žin­ti ki­to­kie nei so­vie­ti­niai ka­rei­viai“, – pri­si­mi­nė E. Lu­ko­šiū­nas.

Smal­sus try­lik­me­tis mo­čiu­tę api­bė­rė klau­si­mais, no­rė­da­mas su­ži­no­ti, ko­kios ar­mi­jos tie ne­ma­ty­ti ka­rei­viai. V. Lu­ko­šiū­nie­nė anū­kui pa­pa­sa­ko­jo ne tik apie iki tol ne­ma­ty­tus ka­rei­vius, bet ir ko­dėl il­gus me­tus slė­pė tuos laik­raš­čius. Ga­liau­siai at­ne­šė ir iš­sklei­dė pra­bė­gu­sio lai­ko pa­žen­klin­tą tri­spal­vę bei pa­pa­sa­ko­jo jos is­to­ri­ją, nu­vin­gia­vu­sią už At­lan­to į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas ir vėl su­grį­žu­sią į Lie­tu­vą. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad vė­lia­va į Lie­tu­vą iš JAV bu­vo par­vež­ta 1989 me­tais.

Pa­lė­pė­je ras­ti laik­raš­čiai, mo­čiu­tės pa­ro­dy­ta tri­spal­vė ir pa­pa­sa­ko­tos is­to­ri­jos taip su­ža­vė­jo pa­aug­lį, kad do­mė­ji­ma­sis šei­mos ir ša­lies is­to­ri­ja, an­ti­kva­ri­nių daik­tų rin­ki­mas ta­po ne­at­sie­ja­ma E. Lu­ko­šiū­no gy­ve­ni­mo da­li­mi.

Se­nie­nų pa­ieš­kos ta­po ho­biu

„Su­si­ža­vė­jęs se­nie­no­mis pra­šy­da­vau, kad mo­čiu­tė pa­kal­bė­tų su vie­ti­niais gy­ven­to­jais ir jie leis­tų pa­si­raus­ti sa­vo pa­lė­pė­se tarp se­niai ne­nau­do­ja­mų daik­tų. Po ap­si­lan­ky­mo pas vie­ną, pas ki­tą kai­my­ną pra­dė­jo kaup­tis pir­mie­ji eks­po­na­tai. Kar­tą net po­rą bul­vių mai­šų se­nų kny­gų ir laik­raš­čių par­si­ne­šiau“, – pir­muo­sius žings­nius ren­kant an­ti­kva­ri­nius daik­tus pri­si­mi­nė E. Lu­ko­šiū­nas.

Bė­gant me­tams aist­ra an­ti­kva­ri­niams daik­tams vis au­go, Eval­das pra­dė­jo lan­ky­tis an­ti­kva­ria­tuo­se, sen­daik­čių tur­guo­se, se­nų daik­tų ieš­ko­ti in­ter­ne­te, įsi­gy­da­mas vis re­tes­nius ir ver­tin­ges­nius eks­po­na­tus. Ka­dan­gi ir pats su šei­ma, ir tė­vai gy­ve­na bu­tuo­se, se­nie­nas kau­pė kai­me pas mo­čiu­tę.

„Di­dži­ą­ją da­lį sen­daik­čių su­rin­kau Mi­ka­ba­lių kai­me ir jo apy­lin­kė­se, ki­tus pir­kau. Tai an­ti­kva­ri­niai, is­to­ri­niai eks­po­na­tai. Pir­mo­jo ir Ant­ro­jo pa­sau­li­nių ka­rų gin­kluo­tės daik­tai – šo­vi­nių dė­žės, pis­to­le­to dėk­las, pa­tran­kų ir šo­vi­nių gil­zės, uni­ka­li Sme­to­nos lai­kų če­kų ga­my­bos spaus­di­ni­mo ma­ši­nė­lė lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, tar­pu­ka­rio lai­kų že­mė­la­piai: 1943 me­tų Eu­ro­pos že­mė­la­pis, Vil­niaus mies­to, ku­ris tuo me­tu bu­vo oku­puo­tas, že­mė­la­pis, šven­tų­jų pa­veiks­lai, su­rink­ti iš gy­ven­to­jų, ir bui­ties ra­kan­dai. Tu­riu vi­sus ke­tu­ris Lie­tu­vos pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos raš­tų to­mus“, – ko­lek­cio­nie­rius įvar­di­jo an­ti­kva­ri­nius daik­tus, ku­rie bus eks­po­nuo­ja­mi Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los mu­zie­ju­je.

Iš pra­džių E.Lu­ko­šiū­ną ža­vė­jo vis­kas, kas bu­vo su­si­ję su Sme­to­nos lai­kais, tad kau­pė vi­sus jam į ran­kas pa­kliu­vu­sius su tar­pu­ka­riu su­si­ju­sius daik­tus. Da­bar, įgi­jęs dau­giau ko­lek­cio­na­vi­mo pa­tir­ties, ren­ka tik tu­rin­čius iš­lie­ka­mą­ją ver­tę.

Vie­nas nau­jau­sių pir­ki­nių – vie­no pir­mų­jų Lie­tu­vos ke­liau­to­jų An­ta­no Poš­kaus kny­gos „Nuo Bal­ti­jos kran­tų iki Ben­ga­li­jos“, iš­leis­tos 1939 me­tais, pir­mo­jo lei­di­mo eg­zem­plio­rius.

„Per­ku tas kny­gas, ku­rio­se ra­šo­ma apie Lie­tu­vai nu­si­pel­niu­sius žmo­nes ar­ba jų pa­čių kū­ri­nius. La­bai džiau­giuo­si įsi­gi­jęs pir­mo­jo lei­di­mo kny­gą „S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas“, 1936 me­tais iš­leis­tą Či­ka­go­je (JAV). Dar vie­nas ver­tin­gas pir­ki­nys – kny­ga, fo­to­al­bu­mas, skir­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės dvi­de­šimt­me­čiui“, – pa­sa­ko­jo E. Lu­ko­šiū­nas.

Anot ko­lek­ci­nin­ko, no­rint ras­ti įdo­mių eks­po­na­tų, rei­kia jų ieš­ko­ti kas­dien. Jau su­lau­kęs pa­siū­ly­mų nu­pirk­ti kai ku­riuos jo eks­po­na­tus.

„Kol kas to da­ry­ti ne­lei­džia kaž­kas iš vi­daus. No­rė­čiau sa­vo su­rink­tą ko­lek­ci­ją per­duo­ti sa­vo vai­kams“, – tei­gė vy­riš­kis.

Ra­šo kny­gą

E. Lu­ko­šiū­ną ypač su­do­mi­no tri­spal­vė ir mo­čiu­tės pa­pa­sa­ko­ta jos at­si­ra­di­mo Mi­ka­ba­lių kai­me is­to­ri­ja. Su­si­ža­vė­ji­mas dau­giau kaip pu­sę am­žiaus iš­sau­go­tos tri­spal­vės is­to­ri­ja dar la­biau iš­au­go, kai per­skai­tė mo­čiu­tės krikš­to tė­vo Ig­no Mu­liuo­lio, Tra­kų 5-ojo ba­ro pa­sie­nio po­li­ci­nin­ko, šau­lio, at­si­mi­ni­mų są­siu­vi­nį. Ta­da jam ir šmėkš­te­lė­jo min­tis ka­da nors apie šį gi­mi­nai­tį pa­ra­šy­ti kny­gą.

Pra­bė­gus be­veik dvi­de­šim­čiai me­tų, E.Lu­ko­šiū­nas pri­si­mi­nė sa­vo idė­ją.

Kny­ga bus iš­leis­ta šie­met, ją ra­šy­ti pa­de­da pa­ne­vė­žie­tė Lio­nė La­pins­kie­nė, ki­lu­si iš Mi­ka­ba­lių.

„Rink­da­mas me­džia­gą kny­gai apie pus­an­trų me­tų dar­ba­vau­si ar­chy­vuo­se, per­žiū­rė­jau be­veik 500 by­lų. Iš su­rink­tų do­ku­men­tuo­se už­fik­suo­tų fak­tų ir ar­ti­mų­jų pa­sa­ko­ji­mų pa­vy­ko at­kur­ti Lie­tu­vos pat­rio­to Ig­no Mu­liuo­lio, ku­ris dirb­da­mas sun­kio­mis są­ly­go­mis vi­są lai­ką sten­gė­si ir žmo­nėms pa­dė­ti, ir pa­rei­gin­gai at­lik­ti tar­ny­bą, gy­ve­ni­mo pa­veiks­lą.

No­riu vi­siems pa­pa­sa­ko­ti, kad jei žmo­gus my­li sa­vo tė­vy­nę, ga­li vi­sa­da už ją ko­vo­ti ne­pai­sy­da­mas ne­pa­lan­kiai su­si­klos­čiu­sių ap­lin­ky­bių. Rei­kia pa­žin­ti sa­vo kraš­tą, ži­no­ti, ko­kie žmo­nės gy­ve­no, ko jie sie­kė, už ką ko­vo­jo. Jei ne­ži­no­si sa­vo is­to­ri­jos, bus liūd­na“, – įsi­ti­ki­nęs E. Lu­ko­šiū­nas.

„Ig­nas Mu­liuo­lis – Lie­tu­vos po­li­ci­nin­kas, šau­lys“ – taip E.Lu­ko­šiū­nas ža­da pa­va­din­ti kny­gą apie gi­mi­nai­tį.

Li­kiš­kė­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los mu­zie­ju­je bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti daug V.Lu­ko­šiū­nie­nės iš­sau­go­tų ver­tin­gų nuo­trau­kų, ku­rio­se įam­žin­tos tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pa­sie­nio gy­ve­ni­mo aki­mir­kos.

Vė­lia­vos is­to­ri­ja

E. Lu­ko­šiū­no spė­ji­mu, šei­mos re­lik­vi­ja ta­pu­sią tri­spal­vę iš pirk­ti­nio au­di­nio pa­siu­vo I.Mu­liuo­lio žmo­na Ane­lė 1938 me­tais, kai ruo­šian­tis mi­nė­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės 20-me­tį vi­si bu­vo ra­gi­na­mi ne tik prie vals­ty­bi­nių, bet ir prie gy­ve­na­mų­jų pa­sta­tų iš­kel­ti tri­spal­ves. Kur vė­lia­va bu­vo pa­siū­ta, E.Lu­ko­šiū­nui iš­si­aiš­kin­ti ne­pa­vy­ko.

Nuo to lai­ko iki 1989 me­tų I.Mu­­liuo­lis su tri­spal­ve nie­ka­da neiš­si­sky­rė. Ji su pa­sie­nio po­li­ci­nin­ku ke­liau­da­vo iš vie­nos tar­ny­bos vie­tos į ki­tą. Iš pra­džių po Vil­niaus kraš­tą, vė­liau po Dzū­ki­ją – Alo­vę, Mer­ki­nę, Ne­mu­nai­tį, Mar­cin­ko­nis.

Vė­liau, pra­si­dė­jus so­vie­tų oku­pa­ci­jai, E. Mu­liuo­lis su šei­ma pa­si­trau­kė į Va­ka­rus. Gau­sy­bę nuo­trau­kų ir do­ku­men­tų, me­nan­čių tar­ny­bą pa­sie­nio po­li­ci­jo­je, jis pa­li­ko sau­go­ti V.Lu­ko­šiū­nie­nei, o tri­spal­vę pa­si­ė­mė su sa­vi­mi. Gi­mi­nai­čio pa­li­ki­mą V. Lu­ko­šiū­nie­nė slė­pė lo­vo­je po šiau­di­niu čiu­ži­niu.

„Vis­ko bu­vo pa­lik­ta be­veik bul­vi­nis mai­šas, ta­čiau iš­sau­go­ti pa­vy­ko tik apie 100 nuo­trau­kų ir do­ku­men­tų“, – ap­gai­les­ta­vo ko­lek­ci­nin­kas.

1989 me­tais mo­čiu­tė nu­skri­do į JAV ap­lan­ky­ti krikš­to tė­vo.

„At­ėjus lai­kui mo­čiu­tei grįž­ti na­mo dė­dė pa­pra­šė, kad ji į Lie­tu­vą par­vež­tų ir vė­lia­vą bei at­si­mi­ni­mų są­siu­vi­nį. Bu­či­niu at­si­svei­ki­nęs su bran­gia vė­lia­va, pa­ti­kė­jo ją sa­vo krikš­to duk­rai. Nors mo­čiu­tė ir bi­jo­jo vež­ti to­kią bran­gią do­va­ną dėl so­vie­ti­nės KGB (rei­kė­jo skris­ti per Mask­vą), bet jau­tė, kad tu­ri at­lik­ti šią pa­rei­gą, iš­pil­dy­ti dė­dės pra­šy­mą ir vė­lia­vą par­vež­ti į tė­vy­nę.

Ap­si­vy­nio­ju­si jai pa­ti­kė­tą vė­lia­vą ir at­si­mi­ni­mų są­siu­vi­nį, mo­čiu­tė sėk­min­gai pe­rė­jo vi­sus oro uos­tų pa­tik­ri­ni­mus, ir vė­lia­va at­si­dū­rė Mi­ka­ba­liuo­se“, – pa­sa­ko­jo E. Lu­ko­šiū­nas.

Net ir gy­ven­da­mas JAV ir pri­klau­sy­da­mas ak­ty­viai vei­ku­siai šau­lių „Žal­gi­rio“ kuo­pai I.Mu­liuo­lis nie­kam, net­gi sa­vo vai­kams ne­bu­vo pra­si­ta­ręs apie jos eg­zis­ta­vi­mą. Ne vie­ną de­šimt­me­tį spin­to­je tarp rū­bų pa­ka­bin­tą tri­spal­vę sau­go­jęs lie­tu­vis bi­jo­jo KGB, net at­si­mi­ni­mus pa­ra­šė po 30 me­tų.

Lai­kas vė­lia­vo­je pa­li­ko net 83 sky­lu­tes, ku­rias I. Mu­liuo­lis slap­ta už­lo­pė su žmo­na Ane­le.

Da­bar 80 me­tų sau­go­ta, prieš me­tus spe­cia­lis­tų res­tau­ruo­ta vė­lia­va eks­po­nuo­ja­ma E. Lu­ko­šiū­no dar­bo vie­to­je – As­mens do­ku­men­tų iš­ra­šy­mo cen­tro Vė­lia­vų sa­lė­je.

„Jei aly­tiš­kiai no­rė­tų, vė­lia­vą bū­tų ga­li­ma ku­rį lai­ką eks­po­nuo­ti vie­no­je iš sa­vi­val­dy­bių ar Kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je“, – pri­si­lies­ti prie jų šei­mos, o kar­tu ir vi­sos tau­tos is­to­ri­jos pa­siū­lė E. Lu­ko­šiū­nas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Pasprinkite savo mediena. Atsakymas urėdams ir babuinams (88)

Daug visko pasakyta miškų kirtimo tema. Kadangi šia sritimi domiuosi seniai, nemažai bendravau su...

Kuodis apie kainas: Lietuva turi seną rimtą bėdą (4)

Bandymo didinti kainas, nes mažėja pirkėjų strategija niekur neveda, sako ekonomistas Raimondas...

Grafininos vyrui Nigelui pareikšti nauji įtarimai – advokatas mano, kad tai policijos taktika papildyta 10:55 (24)

Dingusiosios „Olialia“ mergaitės Sandros Grafininos nužudymu įtariamas jos vyras Nigelas Westas...

Baltiškos Ženios atostogos. Europietiškiausią Europą atrado Estijoje: čia trūksta tik pinigų (35)

Iš visko, ką mačiau, ši Europa – pati europietiškiausia. Džiugių spalvų identiški mediniai...

Lietuvis Kretoje aptiko įspūdingą radinį: iš pradžių man grasino kalėjimu (62)

„Graikai, kuriems parodydavau savo radinį, išsigąsdavo, kad mane pasodins į kalėjimą“, –...

Rinkimuose Šimašius siekia dalyvauti nebe su Liberalų sąjūdžiu papildyta (87)

Vilniaus miesto meras buvęs liberalų lyderis Remigijus Šimašius kitų metų savivaldos rinkimams...

Jie irgi lauks popiežiaus: čia atvykstama numirti (62)

Kada popiežius Pranciškus iš Aušros vartų papamobiliu bus vežamas į Katedros aikštę, savo...

Vilniuje „Hyundai“ atsidūrė ant kito automobilio (8)

Penktadienį, apie 10.20 val., Vilniuje, prie Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryžos,...

Po devynerių metų motinystės atostogų: turėčiau jau būti nučiuožusiu stogu ir nukvakusi supermamytė (4)

Motinystės atostogos Lietuvoje yra vienos ilgiausių Europoje. O ypač jei augini ne vieną vaiką....

Seniausias sostinės prekybos centras keičia prekinį ženklą (2)

Vilniaus centre šalia Neries upės įsikūręs prekybos centras VCUP keičia prekinį ženklą ir...