aA
"Man jis pirmiausia sūnus, o ne žvaigždė. Kaip buvo Poviliukas, taip ir tebėra“, – su meile apie savo garsųjį sūnų čiuožėją kalba Lilija Vanagienė. Ji – kaip angelas sargas šalia sūnaus ir marčios ne tik šlovės akimirkomis, bet ir pačiais sunkiausiais momentais, kai teko irtis tarsi prieš srovę.
Povilas Vanagas
Povilas Vanagas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Jei ne mama, nebūtų medalių

Lietuvos miestuose Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko jau devintą kartą surengtuose „Liepsnojančio ledo“ šou griaudėjo ovacijos ne tik pasaulinėms čiuožimo žvaigždėms, tarp kurių ir Povilas su Margarita, bet ir Povilo mamai – Lilijai Vanagienei, dešimt kartų Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionei, Lietuvos nusipelniusiai trenerei, už nuopelnus šalies sportui apdovanotai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Olimpine žvaigžde.

Buvau Povilo ir Margaritos triumfo liudininkė 2000-aisiais Vienoje, Austrijoje, ir Nicoje, Prancūzijoje, kai jie tapo pirmaisiais Lietuvos sportininkais, iškovojusiais dailiojo čiuožimo Europos ir pasaulio čempionatų medalius. Tuomet Povilas sakė: „Jeigu ne mama, nebūtų nei medalių, nei mano sportinės karjeros.“

Sportininkas prisipažino, kad paauglystėje per treniruotes tik ir galvodavo, kaip greičiau baigti čiuožti ir eiti krepšinio žaisti: „Ko tik nedarydavau, kad tik nereikėtų čiuožti. Bet mama sakė: „Čiuoši ir viskas. Čia tavo ateitis.“ Dabar Povilas dėkingas mamai už tai, kad su žmona Margarita tapo visų laikų geriausia Lietuvos čiuožėjų pora ir yra žinomi visame pasaulyje.

Reikli ir atkakli

Sportininkų vaikai dažnai pasuka tėvų keliu, pasirenka tą pačią sporto šaką. Galima sakyti, kad Povilo ateitis buvo nulemta mamos atsidavimo, jos aistros dailiajam čiuožimui. Lilija Vanagienė apie šį sportą kalba su nepaprastu užsidegimu. Baigusi Kauno politechnikos institutą Lilija projektavo šildymo ir vėdinimo sistemas, tačiau visos mintys sukdavosi apie ledą. Pakluso savo pašaukimui ir tapo trenere.

„Į Kauno čiuožyklą po atviru dangumi, kur tada treniravau kelias vaikų grupes, Poviliuką pirmą kartą nusivedžiau, kai jam buvo treji metai. Vaikystėje jis buvo labai nevalgus, todėl maniau, kad pačiuožinėti gryname ore jam bus į naudą, – pasakoja L. Vanagienė. –
Įduodavau į rankas kėdę – taip ir čiuoždavo stumdydamas ją, kad nenukristų. Rimtai sportuoti pradėjo būdamas šešerių, kai, man pačiai netikėtai, gerai pasirodė savo amžiaus vaikų varžybose.

Aš jo iki to laiko netreniravau – išmoko pats, matydamas, ką kiti vaikai daro. Tada ėmiausi jį treniruoti. Kadangi su vyresniais vaikais važiuodavau į treniruočių stovyklas Minske, Elektrostalyje, veždavausi ten kartu ir Poviliuką.“

L. Vanagienė prisimena, kad ji kaip trenerė sūnui buvo reikli, jis gaudavo pylos ir už savo, ir už kitų vaikų prasižengimus. Kai Povilui buvo 15–16 metų, nebenorėjo lankyti čiuožimo treniruočių – krepšinis jam tada atrodė įdomesnis.

„Buvo gaila įdėto darbo, – tvirtina Povilo mama. – Juk nuo šešerių metų jo visos vasaros buvo parduotos – praleisdavome jas treniruočių stovyklose: treniruotės nuo šeštos ar septintos valandos ryto, miegodavome bendrabučiuose ant geležinių lovų. Tad pavyko su Povilu susitarti, kad jis čiuoš, kol baigs vidurinę mokyklą.“

Padėjo įveikti kliūtis

Pradėjusį studijuoti Kauno technologijos universitete Povilą paėmė į armiją, kur jo tarnyba buvo – čiuožimas. Maskvoje treneriai gabų čiuožėją perviliojo iš solistų į ledo šokius. Jo partnere buvo M. Drobiazko, 2000-aisiais tapusi ir žmona. Nuo Povilo ir Margaritos startų pradžios 1988 m. Lilija Vanagienė vyko drauge su jais į visas varžybas kaip komandos vadovė, trenerė, Lietuvos čiuožimo federacijos viceprezidentė, prezidentė ar net ir neoficiali vadybininkė.

Povilui ir Margaritai savo sportiniame kelyje teko įveikti daug kliūčių – ne tik sportinių. Buvo sunkus metas, atkūrus nepriklausomybę kai kurie sporto funkcionieriai ir politikai bandė neleisti Margaritai atstovauti Lietuvai. Galima sakyti, tik dėl Lilijos Vanagienės atkaklumo pora galėjo startuoti Albervilio olimpiadoje 1992-aisiais.

Tuomet jie po Šveicarijoje vykusio Europos čempionato negrįžo į Lietuvą, o liko Lozanoje, kur juos savaitei pagyventi savo vieno kambario butuke priėmė lietuvis gydytojas Simas Žmuidzinas. Pora treniravosi, jei tai galima vadinti treniruotėmis, miesto čiuožykloje po atviru dangumi – tarp šiaip sau pačiuožinėti atėjusių lozaniečių...

Tuo metu L. Vanagienė nenuleido rankų: jos žygiai po įvairias instancijas, įtikinėjimai buvo apvainikuoti sėkme – pora startavo Albervilio olimpiadoje.

Mamai širdį skaudino ir tai, kad ne visada Povilas ir Margarita sulaukdavo objektyvių teisėjų vertinimų. Lietuva – maža šalis. Ledo šokių teisėjavimą daug metų lėmė didžiųjų valstybių užkulisiniai susitarimai.

Po eilinio tokio „nuteisėjavimo“, kai skandalo užglaistyti nebepavyko, galų gale buvo pakeistos ledo šokių vertinimo taisyklės, dabar jos leidžia teisėjauti objektyviau. Visas nesėkmes Povilui ir Margaritai išgyventi padėjo visada šalia buvusi ir palaikiusi L. Vanagienė. Tad jų sportinę karjerą vainikavęs triumfas Europos ir pasaulio čempionatuose buvo ir Lilijos triumfas.

Vaikus augino viena

„Esu laiminga mama, nes abu mano sūnūs – geri, dėmesingi, tik gaila, kad retokai matomės: visi esame labai užimti, be to, ir atstumai dideli skiria, bet telefonu dažnai pasikalbame“, – teigia L. Vanagienė.

Keturiasdešimtmetis Povilas su trisdešimt devynerių metų žmona Margarita įsikūręs Maskvoje, o jaunėlis L. Vanagienės sūnus Simas (35 m.) su šeima jau dešimt metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje. Augina keturiolikmetį sūnų Simą ir dvejų metukų dukrytę Kotryną.

Pastaruosius dešimt metų L. Vanagienė savo atostogas praleidžia su anūku Simu – jis atskrenda į Lietuvą ir tada abu keliauja į Prancūziją, Turkiją, kitas šalis. Arba ji skrenda į Ameriką ir ten abu keliauja.

„Kai Simukas būna Lietuvoje, su Povilu važiuoja pas jo senelį (Povilo tėčio tėtį) į Kupiškį. Ten visi žvejoja – senelis turi namelį ant ežero kranto“, – pasakoja L. Vanagienė.

Ji su savo sūnų tėčiu – gydytoju Povilu Vanagu išsiskyrė po 13 santuokos metų ir vaikus augino viena. Tačiau su buvusiu vyru bendrauja. „Juk jis – vaikų tėvas, visą laiką su jais bendravo ir bendrauja. O kaipgi kitaip?“ – sako Lilija.

Povilas su Margarita į Kauną atvažiuoja retokai. „Būna mūsų patys laukiamiausi svečiai“, – tikina Lilija Vanagienė. Tada ji su savo mama, Povilo močiute, prigamina lietuviškų patiekalų: vėdarų ar cepelinų, sūnaus labai mėgstamos baltosios mišrainės, silkės su pomidorų padažu, įdarytų kiaušinių, koldūnų.

„Užsidegam žvakę ir kartu pavakarojam prie raudonojo vyno taurės, – pasakoja Lilija. – Anksčiau aš mėgdavau baltąjį vyną, bet Povilas su Margarita – raudonojo mėgėjai, tai ir mane pripratino.“

Močiutė, 86-erių Aleksandra Žalienė, – ištikimiausia anūko gerbėja. Ji visada stebi per televiziją Povilo ir Margaritos pasirodymus.

Kartu kūrė programą

Laimingiausia L. Vanagienė buvo tada, kai Povilas su Margarita po pertraukos 2005-aisiais sugrįžę į didįjį sportą Turino olimpiadai ruošėsi Kaune.

„Gyveno jie su manim dviejų kambarių bute, treniruotis galėjo tik naktį, nes dieną Kauno čiuožykla buvo užimta ir jų ten niekas neleisdavo, – prisimena L. Vanagienė. – Ant ledo jie su trenere Jelena Maslenikova užlipdavo ne anksčiau kaip 23 valandą arba vidurnaktį ir kurdavo būsimos programos elementus, o aš filmuodavau. Grįždavom namo 3–4 valandą nakties, tada vaikai peržiūrėdavo nufilmuotą medžiagą ir atsirinkdavo elementus, tinkamiausius olimpinei programai. Ir taip gyvenom septynis mėnesius.

Tai buvo mano patys laimingiausi metai, nors atrodo, kad ir sunku buvo, ir bemiegės naktys, ir namie vietos mažoka, bet visa tai smulkmenos palyginti su galimybe būti kartu, bendrauti. Tuo pačiu metu juk olimpiadai rengiau ir savo auklėtinį Aidą Reklį, su kuriuo treniruotės prasidėdavo aštuntą valandą ryte.“

Tais metais Povilas su Margarita pagal E. L. Vėberio miuziklą „Operos fantomas“ parengė laisvąją programą, su kuria nustebino visą pasaulį. Tada po olimpiados vykusiame pasaulio čempionate pirmą kartą čiuožėjams buvo įteikti mažieji medaliai už laisvąją programą. Povilas ir Margarita iškovojo mažuosius sidabro medalius.

Gimtadieniui – buto remontas

„Visada didžiavausi ir didžiuojuosi Povilu ir Margarita bei tuo, ką jie daro ledo arenose, – tvirtina L. Vanagienė. – Jie abu labai geros širdies, nė kiek nepasipūtę.“

Šlovės nesugadintas čiuožėjas nesibodi jokių darbų. Kai atvažiuoja į Kauną, ima į rankas atsuktuvą, kitus įrankius ir apžiūri mamos, močiutės butus (abi gyvena netoliese), kur trūksta vyriškos rankos: tai elektros šakutės lizdą prisuka, tai kokį kitą darbelį padaro.

Povilas su Margarita mamą maloniai nustebino pernai prieš jos 60 metų jubiliejų: gimtadienio proga padovanojo... buto remontą.

„Puikiai pasidarbavo „dizaineriai“ Margarita ir Povilas: jų viskas sukurta. Mano namai dabar labai gražūs. Aš jais vis dar neatsidžiaugiu, tik bėda, kad mažai juose būnu: išeinu su tamsa rytais ir grįžtu vakare su tamsa. Nuo ryto treniruotės, po jų užeinu pas mamą – pabendrauju, sutvarkau, ką reikia“, – pasakoja L. Vanagienė.

Grįžusi vėlai namo ji dar naktinėja: tvarko įvairius Lietuvos čiuožimo federacijos dokumentus, rašo dalykinius laiškus, raštus. Naktinėjimą iš mamos paveldėjo ir Povilas. Jis, kaip ir mama, paskutinę naktį prieš kelionę dažniausiai nemiega, krauna lagaminus. Bet svarbiausia savybė, paveldėta iš mamos, – optimizmas.

Paroje per mažai valandų

L. Vanagienė norėtų dažniau matyti savo toli gyvenančius vaikus, bet, kita vertus, ir pati yra užsiėmusi ne mažiau nei Povilas su Margarita.
„Labiau pasigesčiau savo vaikų, jei gyvenčiau kaip visi normalūs žmonės: nebūtų nei varžybų, nei darbinių savaitgalių. Man paroje per mažai valandų, kad viską suspėčiau padaryti“, – prisipažįsta L. Vanagienė.

Ji yra Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė, Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ trenerė, treniruoja grupę vaikų. Pati ryškiausia dabartinė jos auklėtinė – vienuolikmetė Goda Butkutė, jau keturis kartus dalyvavusi Povilo ir Margaritos surengtame „Liepsnojančio ledo“ šou.

Trenerė L. Vanagienė Godą vadina didžiausiu perlu savo karjeroje. Kiti jos auklėtiniai, su kuriais taip pat siejamos didžiulės viltys, – ledo šokių pora penkiolikmečiai Ilona Birgėlaitė ir Aivaras Stravinskas.

„Šeimininkė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Psichoterapeutas: jei situacija tęsis dar 6 savaites, bus kardinalių socialinių pokyčių (643)

Nors pandemija palies visas gyvenimo sritis, ypatingą svarbą turi kintanti socialinė...

Niūri britų mokslininkų prognozė: mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti sukrečiantis JAV ekspertas: aukų šalyje gali būti iki 200 tūkst. (269)

Nepaisant įgyvendinamų griežtų priemonių, Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai...

Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti dar 23 COVID-19 atvejai: bendras skaičius – 460 (392)

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti dar...

Mėnesio prognozė: po anomaliai šilto kovo balandis bus itin kontrastingas (39)

Artėjantis balandis gali būti itin permainingas, rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos...

Pokyčiai darbovietėje: 5 patarimai, kaip elgtis vadovui, kad virusas atneštų mažiau nuostolių (22)

Kol kas nėra visiškai aišku, kokiu mastu COVID-19 plitimas paveiks mūsų socialinį gyvenimą ir...

Klaipėdos ligoninės vadovas: palatų sergantiems koronavirusu netrukus gali nebeužtekti (320)

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis sako, kad jau kitą savaitę...

Trumpas: JAV nemokės už Britanijos princo Harry ir jo šeimos apsaugą (59)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis neketina apmokėti...

Dirbtinis intelektas plinta žaibiškai: ar sulauksime, kad žmones pakeis robotai? (43)

Kada pasiteisina investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir kada reikia imtis kitų priemonių,...

Vilniuje nusileido lėktuvai su lietuviais iš Tenerifės, Frankfurto, Paryžiaus (267)

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido lėktuvai su Lietuvos piliečiais iš Tenerifės,...

14-oji karantino diena. Tobuliausias ir skaniausias desertas (27)

Visi turime savo mėgstamiausią desertą, tai šį kartą supažindinsiu su savo mėgiamiausiu, kurį...

|Maža didelių žinių kaina