aA
Zigmundas Froidas – psichoanalizės tėvas, pradėjęs šiuolaikinį psichologijos mokslą. Jis pirmasis ėmė išsamiai analizuoti procesus, kurie lemia mūsų elgesį ir vyksta žmogaus sąmonėje ir pasąmonėje. Nors Froidas turi nemažai pasekėjų, yra ir jo teorijos priešininkų. Jie teigia, kad sumenkinti žmogaus motyvus iki gyvuliškų instinktų nevalia. Šiaip ar taip, niekas negali paneigti žymiojo psichoanalitiko indėlio į šiuolaikinio mokslo istoriją.
© Shutterstock nuotr.

Ankstyvieji gyvenimo metai

Zigmundas Froidas gimė 1856 m. gegužės 6 d. Freiberge, Moravijoje, kuri yra dabartinės Čekijos teritorijoje. Berniuko tėvas buvo dukart vedęs ir tiek pat kartų tapęs našliu. Galiausiai vedė trečią kartą, ir šios santuokos pirmagimis buvo mažasis Zigmundas. Jo motina Amalija, tekėdama už 39 metų Džeikobo Froido, pati buvo sulaukusi vos devyniolikos.

Du Zigmundo įbroliai iš pirmosios tėvo santuokos buvo maždaug tokio paties amžiaus, kaip berniuko mama, o vyresnysis įbrolio sūnus, Zigmundo sūnėnas, tapo pirmuoju berniuko žaidimų draugu. Taigi būsimasis psichoanalizės tėvas augo neįprastoje šeimoje: jo mama pagal amžių buvo pusiaukelėje tarp jo ir jo tėvo.

Nors po Zigmundo šeimoje gimė dar šeši vaikai, šis berniukas visuomet išliko mamos numylėtiniu. Kai jam suėjo ketveri, šeima persikraustė gyventi į Vieną, dabartinę Austrijos sostinę, o Froido gyvenimo laikais – Austrijos-Vengrijos monarchijos sostinę. Zigmundas Froidas Vienoje gyveno visą gyvenimą, išskyrus paskutinius metus prieš mirtį.

Jaunystė Vienoje

Kadangi Froidai buvo žydai, jaunasis Zigmundas gausioje katalikų bendruomenėje jautėsi tarsi atsiskyrėlis. Tuo metu monarchiją valdęs imperatorius Francis Jozefas išleido įsaką, kuriuo išlaisvino Austrijos žydus ir suteikė jiems lygias teises su kitais šalies gyventojais. Jis taip pat leido įsikurti tose vietovėse, kuriose žydai pageidavo. Taigi daugybė žydų šeimų, kaip ir Froidai, dėl geresnių gyvenimo sąlygų ir didesnių išsilavinimo, darbo galimybių iš provincijos persikraustė į sostinę.

Froidai gyveno rajone, kuriame glaudėsi nemažai kitų žydų. Kai Zigmundui suėjo dešimt metų, jis jau turėjo penkias seseris ir brolį. Berniukas lankė vietinę pradinę mokyklą, vėliau – Šperlo gimnaziją, kur mokėsi graikų ir lotynų kalbų, matematikos, istorijos, gamtos mokslų ir pasirodė kaip ypač gabus mokinys.

Būdamas septyniolikos įstojo į Vienos universitetą. Vaikino šeima dar vaikystėje pastebėjo išskirtinius jo gabumus mokslui, todėl, nors turėjo tik keturis miegamuosius aštuoniems šeimos nariams, Zigmundui skyrė atskirą kambarį. Su tėvais jis gyveno iki dvidešimt septynerių metų amžiaus, tačiau tais laikais tai buvo įprasta.

Meilė ir santuoka

1873 m. Froidas įstojo į medicinos mokyklą. Viena tais laikais buvo tapusi pasauline medicinos sostine. Visgi jaunąjį studentą kur kas labiau traukė darbas laboratorijoje ir medicinos mokslas nei klinikinė praktika. Užuot, kaip įprasta, mokęsis penkerius metus daktaro laipsniui gauti, Zigmundas Froidas užtruko septynerius. Būdamas dvidešimt ketverių, jis tapo medicinos mokslų daktaru.

Tuo metu vaikinas įsimylėjo. Zigmundo mylimoji buvo Marta Berneis, gerai žinomos Hamburgo šeimos atžala. Jaunuoliai norėjo kurti šeimą, tačiau jaunojo mokslininko atlyginimo neužteko žmonai ir šeimai išlaikyti.

Taigi, nors pora susižadėjo praėjus vos porai mėnesių nuo jų pažinties pradžios, dėl finansinių sunkumų sužadėtuvės truko net ketverius metus, kol pagaliau 1887 m. Zigmundas ir Marta susituokė. Jie susilaukė šešių vaikų. Viena iš jų buvo dukra Ana, vėliau tapusi pačia žymiausia tėvo teorijų pasekėja.

Psichoanalizės pradžia

Zigmundas Froidas savo karjeros pradžioje dirbo garsioje Vienos ligoninėje – penkis mėnesius gydė psichiatrijos klinikos pacientus. Čia jis susidūrė su nelanksčiu ir konservatyviu požiūriu į psichikos negalią turinčius žmones – vėlesni Froido darbai šį požiūrį gerokai pakeitė. Gavęs pinigų studijoms užsienyje, Zigmundas išvyko į Paryžių, kur dirbo prižiūrimas patyrusio neurologo.

Prancūzijoje Froidas pirmą kartą susidomėjo isterija – liga, kai asmuo skundžiasi fiziniais simptomais, nors jiems nėra jokio medicininio pagrindo. Grįžęs į Vieną, jaunasis medikas ėmėsi privačios neurologo praktikos ir skyrė visas savo pastangas isteriškoms pacientėms (daugiausiai tai buvo pacientės moterys) gydyti. Šiam tikslui jis dažniausiai pasitelkdavo hipnozę, kuria sugrąžindavo pacientus į jų praeitį ir taip išsiaiškindavo labiausiai juos sukrėtusius įvykius.

Priversti dar kartą išgyventi sunkiausias savo gyvenimo akimirkas, ligoniai patirdavo katarsį, išsivalydavo nuo juos slegiančių emocijų ir taip atgaudavo gyvenimo džiaugsmą. Būdamas trisdešimt devynerių metų Froidas pirmą kartą panaudojo terminą „psichoanalizė“. Juo gydytojas apibūdino savo metodą gydyti tam tikras psichikos ligas, į paviršių iškeliant pasąmoningas paciento mintis, jausmus ir vėliau juos aptariant.

Šiuolaikinės psichologijos pagrindai

Maždaug tuo metu Zigmundas Froidas pradėjo unikalų projektą – savo paties analizę. Jis nagrinėjo savo sapnus, ieškodamas juose paslėptų prasmių. Metęs hipnozę, psichoanalizės tėvas perėjo prie efektyvesnio ir plačiau pritaikomo paties atrasto „laisvųjų asociacijų“ metodo. Toliau užsiimdamas praktika, Froidas suprato, kad žmonių elgesį lemia pasąmonės jėgos, pavyzdžiui, seksualinis potraukis priešingos lyties tėvui ankstyvoje vaikystėje.

Šie revoliucingi teiginiai sulaukė didžiulio pasipiktinimo konservatyvioje to meto visuomenėje, tačiau padarė didžiulę įtaką šiuolaikinės psichologijos mokslo plėtrai. Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams okupavus Austriją, žydų kilmės Froidui teko palikti tėvynę ir bėgti į Londoną, kur jis mirė 1939 m. rugsėjo 23 d.

Įdomūs faktai

Zigmundas Froidas gyveno gana slaptą privatų gyvenimą. Apie gydytoją žinoma tik tiek, kad jis mėgo skaityti, keliauti, kolekcionavo archeologines keistenybes.

Nustatyta, kad šiuo metu Froidas yra dažniausiai cituojamas žmogus pasaulyje.

Manoma, kad pats psichoanalizės tėvas kentėjo nuo psichoneurozės, kuri pasireikšdavo nerimo priepuoliais, staigiais nuotaikų pokyčiais ir niekaip neįveikiama priklausomybe nikotinui.

Froidas buvo atkaklus kokaino, kaip vaisto depresijai gydyti, šalininkas.

Dėl intensyvaus cigarų rūkymo Froidas susirgo burnos vėžiu ir patyrė daugiau nei trisdešimt chirurginių operacijų jam gydyti, tačiau jos buvo nesėkmingos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vietos gyventojai pakraupo sužinoję, kas iškirto jų mišką: valstybinei institucijai gresia nemenkos baudos (31)

Vilniečiai nustėro, kai pamatė, kad medkirčiai įsisuko į jų pamėgtą miškelį. Tačiau dar...

Įstabiai turtinga, bet nebrangi šalis lietuvius pavergė savo grožiu (21)

Bekraštės stepės, Baikonuras, Astana ir Nursultanas Nazarbajevas – tiek žinojau apie...

Orai: pasibaigus sniegui gąsdins plikledis ir termometro stulpeliai (5)

Sniego dar bus, tačiau ne tiek daug, kiek penktadienio dieną, nors plikledis ir termometro...

Jei taptų prezidentu po Grybauskaitės, Skvernelis žada: pokyčių būtų esminių papildyta (1506)

Į prezidentus kandidatuoti pasiryžęs premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad, jei būtų...

Mirusio Sauliaus Karoso kūnas parskraidintas į Vilnių: Šv. Jonų bažnyčioje su velioniu atsisveikina šeima ir bičiuliai (54)

Trečiadienį, sausio 16-ąją dieną, eidamas 61-erius metus mirė Saulius Karosas – aktyviausias...

Andrius Tapinas. Po 14 dienų. Valdžios Leviatanas ir šalčio efektas (517)

Praėjo keturiolika dienų ir vėl kalbamės. Premjero atsiprašymo nebuvo, buvo arogantiškas...

Įžvelgia gudrų Karbauskio triuką: balsuokite už Skvernelį ir gausite Matijošaitį (85)

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimas, kad Saulių Skvernelį išrinkus...

Keliuose verda tikras pragaras, kelininkai žada, kad rytoj bus geriau (136)

Penktadienis Lietuvoje apkarto, matyt, daugeliui turėjusių kur nors važiuoti, nesvarbu, ar nuosavu,...

Paleckio šnipinėjimo byloje aiškėja daugiau pavardžių (172)

Už įtariamą šnipinėjimą Rusijos naudai sulaikyto Algirdo Paleckio byloje aiškėja ir daugiau...

Neįtikėtina Vilniaus koplyčios istorija: įrengti butai ir plūstantys moksleiviai iš Prancūzijos (5)

Pačiame sostinės centre įsikūrusi Bernardinų vienuolyno Šventųjų laiptų koplyčia, nors ir...