aA
Zigmundas Froidas – psichoanalizės tėvas, pradėjęs šiuolaikinį psichologijos mokslą. Jis pirmasis ėmė išsamiai analizuoti procesus, kurie lemia mūsų elgesį ir vyksta žmogaus sąmonėje ir pasąmonėje. Nors Froidas turi nemažai pasekėjų, yra ir jo teorijos priešininkų. Jie teigia, kad sumenkinti žmogaus motyvus iki gyvuliškų instinktų nevalia. Šiaip ar taip, niekas negali paneigti žymiojo psichoanalitiko indėlio į šiuolaikinio mokslo istoriją.
Psichoanalizės tėvas Zigmundas Froidas ir jo seksualinės teorijos
© Shutterstock nuotr.

Ankstyvieji gyvenimo metai

Zigmundas Froidas gimė 1856 m. gegužės 6 d. Freiberge, Moravijoje, kuri yra dabartinės Čekijos teritorijoje. Berniuko tėvas buvo dukart vedęs ir tiek pat kartų tapęs našliu. Galiausiai vedė trečią kartą, ir šios santuokos pirmagimis buvo mažasis Zigmundas. Jo motina Amalija, tekėdama už 39 metų Džeikobo Froido, pati buvo sulaukusi vos devyniolikos.

Du Zigmundo įbroliai iš pirmosios tėvo santuokos buvo maždaug tokio paties amžiaus, kaip berniuko mama, o vyresnysis įbrolio sūnus, Zigmundo sūnėnas, tapo pirmuoju berniuko žaidimų draugu. Taigi būsimasis psichoanalizės tėvas augo neįprastoje šeimoje: jo mama pagal amžių buvo pusiaukelėje tarp jo ir jo tėvo.

Nors po Zigmundo šeimoje gimė dar šeši vaikai, šis berniukas visuomet išliko mamos numylėtiniu. Kai jam suėjo ketveri, šeima persikraustė gyventi į Vieną, dabartinę Austrijos sostinę, o Froido gyvenimo laikais – Austrijos-Vengrijos monarchijos sostinę. Zigmundas Froidas Vienoje gyveno visą gyvenimą, išskyrus paskutinius metus prieš mirtį.

Jaunystė Vienoje

Kadangi Froidai buvo žydai, jaunasis Zigmundas gausioje katalikų bendruomenėje jautėsi tarsi atsiskyrėlis. Tuo metu monarchiją valdęs imperatorius Francis Jozefas išleido įsaką, kuriuo išlaisvino Austrijos žydus ir suteikė jiems lygias teises su kitais šalies gyventojais. Jis taip pat leido įsikurti tose vietovėse, kuriose žydai pageidavo. Taigi daugybė žydų šeimų, kaip ir Froidai, dėl geresnių gyvenimo sąlygų ir didesnių išsilavinimo, darbo galimybių iš provincijos persikraustė į sostinę.

Froidai gyveno rajone, kuriame glaudėsi nemažai kitų žydų. Kai Zigmundui suėjo dešimt metų, jis jau turėjo penkias seseris ir brolį. Berniukas lankė vietinę pradinę mokyklą, vėliau – Šperlo gimnaziją, kur mokėsi graikų ir lotynų kalbų, matematikos, istorijos, gamtos mokslų ir pasirodė kaip ypač gabus mokinys.

Būdamas septyniolikos įstojo į Vienos universitetą. Vaikino šeima dar vaikystėje pastebėjo išskirtinius jo gabumus mokslui, todėl, nors turėjo tik keturis miegamuosius aštuoniems šeimos nariams, Zigmundui skyrė atskirą kambarį. Su tėvais jis gyveno iki dvidešimt septynerių metų amžiaus, tačiau tais laikais tai buvo įprasta.

Meilė ir santuoka

1873 m. Froidas įstojo į medicinos mokyklą. Viena tais laikais buvo tapusi pasauline medicinos sostine. Visgi jaunąjį studentą kur kas labiau traukė darbas laboratorijoje ir medicinos mokslas nei klinikinė praktika. Užuot, kaip įprasta, mokęsis penkerius metus daktaro laipsniui gauti, Zigmundas Froidas užtruko septynerius. Būdamas dvidešimt ketverių, jis tapo medicinos mokslų daktaru.

Tuo metu vaikinas įsimylėjo. Zigmundo mylimoji buvo Marta Berneis, gerai žinomos Hamburgo šeimos atžala. Jaunuoliai norėjo kurti šeimą, tačiau jaunojo mokslininko atlyginimo neužteko žmonai ir šeimai išlaikyti.

Taigi, nors pora susižadėjo praėjus vos porai mėnesių nuo jų pažinties pradžios, dėl finansinių sunkumų sužadėtuvės truko net ketverius metus, kol pagaliau 1887 m. Zigmundas ir Marta susituokė. Jie susilaukė šešių vaikų. Viena iš jų buvo dukra Ana, vėliau tapusi pačia žymiausia tėvo teorijų pasekėja.

Psichoanalizės pradžia

Zigmundas Froidas savo karjeros pradžioje dirbo garsioje Vienos ligoninėje – penkis mėnesius gydė psichiatrijos klinikos pacientus. Čia jis susidūrė su nelanksčiu ir konservatyviu požiūriu į psichikos negalią turinčius žmones – vėlesni Froido darbai šį požiūrį gerokai pakeitė. Gavęs pinigų studijoms užsienyje, Zigmundas išvyko į Paryžių, kur dirbo prižiūrimas patyrusio neurologo.

Prancūzijoje Froidas pirmą kartą susidomėjo isterija – liga, kai asmuo skundžiasi fiziniais simptomais, nors jiems nėra jokio medicininio pagrindo. Grįžęs į Vieną, jaunasis medikas ėmėsi privačios neurologo praktikos ir skyrė visas savo pastangas isteriškoms pacientėms (daugiausiai tai buvo pacientės moterys) gydyti. Šiam tikslui jis dažniausiai pasitelkdavo hipnozę, kuria sugrąžindavo pacientus į jų praeitį ir taip išsiaiškindavo labiausiai juos sukrėtusius įvykius.

Priversti dar kartą išgyventi sunkiausias savo gyvenimo akimirkas, ligoniai patirdavo katarsį, išsivalydavo nuo juos slegiančių emocijų ir taip atgaudavo gyvenimo džiaugsmą. Būdamas trisdešimt devynerių metų Froidas pirmą kartą panaudojo terminą „psichoanalizė“. Juo gydytojas apibūdino savo metodą gydyti tam tikras psichikos ligas, į paviršių iškeliant pasąmoningas paciento mintis, jausmus ir vėliau juos aptariant.

Šiuolaikinės psichologijos pagrindai

Maždaug tuo metu Zigmundas Froidas pradėjo unikalų projektą – savo paties analizę. Jis nagrinėjo savo sapnus, ieškodamas juose paslėptų prasmių. Metęs hipnozę, psichoanalizės tėvas perėjo prie efektyvesnio ir plačiau pritaikomo paties atrasto „laisvųjų asociacijų“ metodo. Toliau užsiimdamas praktika, Froidas suprato, kad žmonių elgesį lemia pasąmonės jėgos, pavyzdžiui, seksualinis potraukis priešingos lyties tėvui ankstyvoje vaikystėje.

Šie revoliucingi teiginiai sulaukė didžiulio pasipiktinimo konservatyvioje to meto visuomenėje, tačiau padarė didžiulę įtaką šiuolaikinės psichologijos mokslo plėtrai. Antrojo pasaulinio karo metu, vokiečiams okupavus Austriją, žydų kilmės Froidui teko palikti tėvynę ir bėgti į Londoną, kur jis mirė 1939 m. rugsėjo 23 d.

Įdomūs faktai

Zigmundas Froidas gyveno gana slaptą privatų gyvenimą. Apie gydytoją žinoma tik tiek, kad jis mėgo skaityti, keliauti, kolekcionavo archeologines keistenybes.

Nustatyta, kad šiuo metu Froidas yra dažniausiai cituojamas žmogus pasaulyje.

Manoma, kad pats psichoanalizės tėvas kentėjo nuo psichoneurozės, kuri pasireikšdavo nerimo priepuoliais, staigiais nuotaikų pokyčiais ir niekaip neįveikiama priklausomybe nikotinui.

Froidas buvo atkaklus kokaino, kaip vaisto depresijai gydyti, šalininkas.

Dėl intensyvaus cigarų rūkymo Froidas susirgo burnos vėžiu ir patyrė daugiau nei trisdešimt chirurginių operacijų jam gydyti, tačiau jos buvo nesėkmingos.

Savaitraštis „Prie kavos“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (103)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (8)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (43)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Po grįžimo iš Londono laukė akibrokštas: tyrimo duomenys dingo, o kaip elgtis toliau niekas nepaaiškino (95)

Turbūt neginčijamai šiandien aktualiausia tema – testai dėl koronaviruso. Algoritmai...

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (30)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (77)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Įspėja apie „dezinfekciją iš vidaus“: pasekmes gydytojai sprendžia priėmimo skyriuje (32)

Pasaulyje siaučiant koronavirusui , žmonės jo išvengti bando ir pačiais keisčiausiais būdais....

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (233)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Anytos vengiau kaip velnias kryžiaus – tik kai ji mirė sužinojau visą tiesą

Man – ne dvidešimt. Ir ne trisdešimt, o mano anyta jau senokai iškeliavusi anapilin.

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (174)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

|Maža didelių žinių kaina