Todėl trys pašnekovai – VDU Katalikų fakulteto studentų mokslinės draugijos „Signum“ pirmininkas Gabrielius E. Klimenka, Šiaulių universiteto Matematikos katedros docentas dr. Vaidotas Kanišauskas ir psichoterapeutas medicinos mokslų daktaras Algimantas Kačergius – išsako tris skirtingus požiūrius.

Mistikos keliai ir klystkeliai

VDU Katalikų fakulteto studentų mokslinės draugijos „Signum“ pirmininkas Gabrielius E. Klimenka teigia, kad žmogus domisi pranašystėmis, nes ieško santykio su anapusybe. Pranašystės suteikia gyvenimui mistikos. Svarbus ir psichologinis momentas: sužinojus ateitį atsiranda iliuzija, jog valdome savo likimą.

„Jei žmogus turi religinį stuburą, jis paguodą randa tikėjime. Netikintis žmogus sunkiu gyvenimo momentu kreipiasi ne į Dievą, o į astrologus, būrėjus, magus. Esu sutikęs ne vieną žmogų, kuris santykio su anapusybe ieško per ezoteriką ir mistiką“, – teigia G. Klimenka.

Netvarkingas dvasinis gyvenimas sujaukia žmogaus vidų. Pasak G. Klimenkos, kitaip ir būti negali, nes žmogus neturi dvasinio vadovo, nėra ir pasaulėžiūros pamatų, įdiegtų nuo vaikystės: „Kai ieškoma dvasingumo ne ten, kur reikia, galvoje vyksta tikras chaosas. Žmogus gali pasakyti vieną dalyką apie tikėjimą ir tuoj pat kitą, visiškai prieštaringą, paneigiantį pirmąjį. Jam pačiam atrodo, kad logiška vienu metu tikėti Jėzaus atpirkimu ir reinkarnacija, bet tai prieštaraujantys dalykai.“

Ir tai nėra tokie jau nekalti dalykai, nes mistika besidomintis žmogus gali pasidaryti piktesnis, atsirasti išorinės ir vidinės destrukcijos. Kodėl? Jei tikėtume katalikų bažnyčia, per ezoteriką kontaktuojama su demonų pasauliu. Egzorcistai tvirtina, kad ezoterikos praktikavimas gali sukelti tam tikras psichines ligas.

Tai pastebi ir psichiatrai bei religijos tyrinėtojai. Plačiai apie tai rašė ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius savo paskutinėje knygoje „Naujojo atgimimo išvakarės“. Jis mini, jog žmonės, užsiimantys ezoterika, dažnai girdi jiems įsakinėjančius balsus.

Gąsdinančios pranašystės

Virtualioje erdvėje jau seniai klaidžioja gąsdinimai, kad ateinančiais metais laukia pasaulio pabaiga. Kaip reikėtų vertinti tokias ir panašias katastrofų prognozes? Gal kaip viename anekdote gydytojas sakė sunkia liga susirgusiam ligoniui: „Jūsų vietoje televizijos serialų jau nepradėčiau žiūrėti“...

„Pranašystės paprastai susijusios su amžių sandūra, taip pat su metų, mėnesio ir dienos pasikartojančiais skaičiais. 2011 metų lapkričio 11 dieną irgi buvo tokia ypatinga data. Tiesa, pasaulio pabaigos nepranašauta, bet buvo skelbiama, kad tą dieną keisis žmonių dvasinis gyvenimas. Žmonės sureikšmina skaičius, iš to ir gimsta pranašystės“, – sako G. Klimenka.

Nauja pranašystė apie pasaulio pabaigą nurodoma 2012 metų gruodžio 21 dieną. Tą dieną baigiasi majų kalendorius. Skelbiama, kad kitais metais į Žemę trenksis planeta Nibiru. Tačiau apie tokią planetą nieko nežino astronomai.

„Tikėjimas pranašystėmis priklauso nuo išsilavinimo. Mano manymu, labiau jomis tiki tiksliųjų mokslų atstovai, nes jiems dažnai užtenka vieno atsakymo. Humanitarinis išsilavinimas platesnis, suteikiantis daugiau filosofijos žinių, todėl įvairios mistinės teorijos vertinamos kritiškiau. Taip pat pranašystėmis labiau linkusios tikėti moterys“, – mano VDU Katalikų fakulteto magistrantas.

Kodėl pildosi prognozės?

Dažnai nustembame perskaitę Zodiako ženklų charakteristikas, kurios, atrodo, mums labai tinka. „Nėra nieko mistiško, tai tik psichologijos reiškinys, vadinamas Barnumo efektu, kurį aprašė psichologas Bertramas R. Foreris. Šio reiškinio esmė – žmonės linkę teiginius, išsakytus bendrinėmis frazėmis, vertinti kaip būdingus tik jiems, nekreipdami dėmesio, kad jie tinka absoliučiai visiems. Nors psichologinis portretas nupieštas labai abstrakčiomis sąvokomis ir jį galima taikyti didžiajai daliai žmonių, jis atrodys labai tikslus“ , – aiškina G. Klimenka.

Turi įtakos ir astrologo autoritetas: kuo horoskopo sudarytojas žinomesnis, tuo pranašystės atrodo solidesnės.

Tai, kad astrologinės prognozės išsipildo, galima paaiškinti ir Pigmalijono (Rozentalio) efektu: žmogus nesąmoningai, savo veiksmais, mąstymu ir informacijos interpretavimu prisideda prie pranašystės išsipildymo. Šis efektas sustiprėja, jei tikima horoskopais.

Gaudamas daug negatyvios informacijos, žmogus pradeda elgtis taip, kad pritrauktų nesėkmes. O nuo gerų prognozių tampa laimingesnis, jam atrodo, kad iš tiesų labai sekasi.

„Kartą padariau eksperimentą: pasinaudodamas Barnumo efekto principais sudariau horoskopą ir paskelbiau keliuose internetiniuose forumuose. Pavadinau jį „Senovės valdiečių kryžių horoskopu“. Nors rašydamas įvadą leidau suprasti, kad tai klastotė, ir įžvalgesnis skaitytojas tai turėjo pastebėti, tačiau sulaukiau nemažai atsiliepimų, kad prognozės buvo teisingos, išsipildė“, – pasakoja G. Klimenka.

Istorija persunkta burtais

Šiaulių universiteto Matematikos katedros docentas dr. Vaidotas Kanišauskas chiromantija ir astrologija susidomėjo dar būdamas studentu, maždaug prieš 25-erius metus. Jo manymu, žmonių domėjimosi burtais ir pranašystėmis priežasčių reikia ieškoti istorijoje, lietuvių pagonybėje.

G. Beresnevičiaus knygoje „Lietuvių religija ir mitologija“ pateikta daug medžiagos apie tai, kaip lietuviai plačiai naudojo būrimus. Prieš karo žygį kariai buvo sukviečiami duoti priesaiką vadui ir žynys burdavo ateitį. Jeigu jo pranašystės rodydavo blogus ženklus, žygį atidėdavo. Kriviai pranašaudavo ir žmogaus likimą iš paukščio skrydžio. Po mūšio vienas priešo karys buvo aukojamas dievams. Ritualą atlikdavo mūšio lauke, bet prieš tai mesdavo burtus, kurie lemdavo – aukoti ar pasigailėti.

„Maždaug iki XVII a. klestėjo burtai ir pranašystės. Krikščionybė aršiai kovojo su tokia pasaulėžiūra. Tai turėjo reikšmės ir civilizacijos pažangai, nes atvėrė kelią mokslo vystymuisi“, – teigia V. Kanišauskas.

Pasak matematiko, šiuolaikinis žmogus atsirado prieš 40 tūkst. metų, o mokslas skaičiuoja tik 400–300 metų istoriją. Taigi visa žmonijos civilizacija persunkta magija ir burtais.

Delnai nerodo

Komentuodamas majų kalendorių, Matematikos katedros docentas teigia, kad ne visi tyrinėtojai jį sieja su pasaulio pabaiga: „Manoma, kad kitais metais prasidės naujas etapas žmonijos istorijoje, kai žemės vibracijos susiderins su galaktikos. Kas pasikeis mūsų gyvenime? Pavyzdžiui, daugelis žmonių susiras savo antrąsias puses. Ar tai blogai?

Kad nebus pasaulio pabaigos, rodo ir chiromantija. Prieš karą Jugoslavijoje viena chiromantė sakė, kad daugelio žmonių delnuose įskaitė nelaimę pranašaujančius ženklus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą irgi buvo pastebėti gamtos ženklai, kažkokios anomalijos – kruvinai užlietas dangus ar panašiai. Daugelio žmonių delnuose, kuriuos tyrinėjau, tikrai nematau, kad mūsų lauktų globali katastrofa.“

V. Kanišauskas pataria nesidomėti pranašystėmis, kaip ir asmeniškai nesiburti: „Reikia gyventi savo galva. Moterims tai dar atleistina, jos smalsios, nori žinoti savo ateitį. O vyrams tai tikrai netinkamas užsiėmimas. Daug įdomiau gyventi nežinant ateities. O jeigu būrėja pasakys ką nors blogo? Kam be reikalo psichologiškai save apsunkinti?“

Nepaneigia net skeptikai

Mistika, būrimai, ezoterika susiję su žmogaus bioenergija. Gydytojas psichoterapeutas medicinos mokslų daktaras Algimantas Kačergius teigia, kad mūsų kūną supa nematomas eterinis ir vitalinis apvalkalas. To negali paneigti net didžiausi skeptikai. „Jeigu ir neneigiame, tai ignoruojame, todėl gimsta daug įvairių mitų. Negalime tvirtinti, kad viską žinome apie šį elektromagnetinį subtilųjį kūną, sudarytą iš tūkstančių plonyčių gijų, supantį fizinį kūną“, – aiškina A. Kačergius.

1959 m. dviem amerikiečių mokslininkams, branduolinės fizikos specialistams, suteikta Nobelio premija už antiprotono atradimą, įrodantį, kad materija egzistuoja dviem formomis. Taigi, be materialaus pasaulio, yra ir kitas pasaulis, apie kurį mūsų žinios labai ribotos.

Labai įdomūs pasvarstymai indų vedose. Bhagavad Gita kalba apie dvi veikliosios energijos formas: apara ir para prakriti. Materija kuriamosios galios neturi. Tik tuomet, kai ją veikia gyva energija, sukuriamos materialios vertybės. Kuriamąją energiją kontroliuoja aukštesnis pradas, gyva būtybė.

Pasak A. Kačergiaus, dabartiniam mokslui telieka atrasti dviejų dalelių arba atomų, kuriuos jie vadina materialiu ir antimaterialiu, šaltinį.

2012 m. pranašaujama

Pasaulio pabaigą sukels į Žemę atsitrenkusi milžiniška planeta, vadinama Nibiru. Ši teorija atsirado po to, kai astronomai paskelbė hipotezę apie nežinomą planetą, skriejančią už Neptūno orbitos.

2012 m. gruodžio 21 d. pagal majų kalendorių skelbiama pasaulio pabaiga, kai Žemė, Saulė ir Paukščių tako centras išsirikiuos viena linija. Kita teorija aiškina, kad majų kalendorius neteisingai interpretuojamas, nes jis tik žymi vienos epochos pabaigą ir kitos pradžią, kai skaičius tarsi automobilio odometre persiverčia ir vėl pradedama skaičiuoti nuo nulio.