Airio Richardo Hennessy 1765 metais Prancūzijoje įkurta konjako darykla yra bene garsiausia pasaulyje. O kartu ir didžiausia. Virš 70 mln. butelių konjako parduodanti „Hennessy“ užima 40 proc. rinkos pasaulyje. Tiesa, tai jau nebėra šeimos verslas – „Hennessy“ priklauso prabangius prekės ženklus vienijančiam gigantui LVMH.
Tačiau po pasaulį keliaujantis 65 metų M. Hennessy niekada nepamiršta savo kilmės ir labiausiai džiaugiasi pristatinėdamas retus, itin senus savo šeimos vardu pavadintus konjako butelius. Žinomas vardas leidžia išlaikyti solidžias kainas.
Pavyzdžiui, pasaulyje tėra vos 100 butelių „Hennessy Beaute du Siecle“, kurių kiekvienas kainuoja 180 tūkst. eurų. Už įspūdingos formos butelį „Hennessy Eclipse“ galima suploti mažiausiai 9 tūkst. eurų, o už paprasčiausią, jauniausią „Hennessy“ VS tektų mokėti apie 30 eurų.
Kaip nuo eilinio airių kilmės kapitono, kuris tarnavo Prancūzijos karaliaus Liudviko XV Mylimojo tarnyboje ir 1765 metais nusprendė persikraustyti į Konjako miestą, Hennessy pavardė tapo atpažįstama visame pasaulyje?
„Na, „Hennessy“ konjakui jau 251 metai, vien tai, ko gero, padeda“, - sakė M. Hennessy, kuris, būdamas 25 metų, perėmė šeimos verslą, o dabar yra „Hennessy“ prekės ženklo ambasadorius. Jis seka savo pirmtako – Richardo pramintais takais. Mat „Hennessy“, kaip konjaką jis išgarsino išvežęs už Prancūzijos ribų – į gimtinę bei į JAV.
„Mano šeima tiesiogiai bendraudama su klientais rūpinosi, kad konjakas būtų toks, koks turi būti – kokybiškas, kad jį galima būtų maišyti su kitais gėrimais ir vartoti taip, kaip tik patinka. Todėl aš tęsiu šią tradiciją – keliauju po pasaulį, susitinku su žmonėmis, žiniasklaida, pristatinėju savo šeimos istoriją“, - pasakojo M. Hennessy.
- Ar nepavargstate taip pastoviai keliauti?
- Kartais. Bet toks darbas – keliauti po pasaulį - yra nuostabus, ar ne? Žinoma, keliavimas po oro uostus jau nebe toks malonumas, kaip anksčiau. Kartais laukimo salėje susimąstau, ar nesame tos avelės, suvarytos į gardus, tam, kad pereitume į kitą gardą pro narvus.
Bet ar aš galėčiau pasinaudoti savo vardu oro uoste? Ne, žinoma, ne! Tai būtų taip vulgaru. Vien pagalvojus apie mintį „ar žinote, kas aš toks?“ - o dieve, ne, tai baisu! Taip elgiasi tik grubiausi žmonės. Kartais, kai paprašo mano paso ir supranta, kas aš toks, manęs paprašo konjako mėginio. Bet, žinoma, aš atsakau „ne“.
Kita vertus, man vis tiek patinka keliauti, susitikti su žmonėmis, pažinti jų mąstymą, stebėti, kaip jie elgiasi.
Man mano veikla netgi primena žurnalistiką. Vieną dieną esi Bahamų salose, klausinėji apie vietos kokteilius, o kitą jau esi Vilniuje – esu buvęs jūsų sostinėje kelis sykius ir man pasirodė, kad lietuviai yra labai optimistiški, sunkiai dirbantys. Man jūsų šalis pasirodė kaip ateities valstybė.
- Esate jau 8-os kartos Hennessy palikuonis, kuris keliauja po pasaulį, pristatinėja savo šeimos verslą. Kiek laiko jūs dar žadate tai daryti?
- O! Jei galėčiau daryti iki paskutinės savo gyvenimo dienos! Žinoma, turiu žmoną, kuri norėtų mane dažniau matyti namuose.
Antra vertus, kažkuriuo momentu turi suprasti, kad tavo buvimas ne visada pageidaujamas, kad gali pasijusti tuo senu, niekam nereikalingu žmogumi, rakštimi vienoje minkštoje vietoje. Dėl to aš kiek nerimauju. Bet mano vadovas kartą sakė, kad jei taip kada pasijusiu, jis man tikrai pasakys.
- Ar kada pagalvojote, kad norėtumėte daryti ką nors kito?
- Na, anksčiau buvo įvairių minčių. Norėjau tapti ūkininku, turėti fermą ir auginti karves, avis – man labai patinka gyvūnai. Tėtis buvo branduolinės fizikos mokslininkas, jis manęs nevertė nerti į šeimos verslą.
Iš pradžių buvau studentas, keliavau į Afriką, kur užsiėmiau prekyba. Tuomet mūsų kartai darbas nebuvo problema, atrodė, kad galime išgelbėti pasaulį ir būtent taip jautėmės darantys. Bet galiausiai susidomėjau platinimu ir būdamas 25-erių pradėjau dirbti su šeimos verslu. Čia praleidau jau 41 metus, nemažai, tiesa?
- Išties. O ką jūs per tuos metus supratote apie skirtingus įvairių šalių pomėgius, kuo jie skiriasi, kai kalbame apie konjaką?
- Išties yra skirtumų. Pavyzdžiui, europietis klientas yra labai tradicinis, mėgsta pastovumą – geria „Hennessy“ tiesiog iš nedidelės taurės. Daugelyje kitų pasaulio vietų „Hennessy“ yra naudojamas, kaip dalis lėtojo gėrimo – gurkšnojama neskubiai. Taip pat populiarus Hennessy su ledukais arba maišant su kokteiliais.
Turėčiau pasakyti, kad kai kurie kiek persistengia maišydami „Hennessy“ VSOP, bet kaip kam patinka. Pavyzdžiui, Azijoje populiarus „Hennessy“ su arbata, Amerikoje – šalyje, kuri garsėja puikiais kokteiliais ir jų aukšta kultūra, „Hennessy“ bus maišomi kartu su kitais ingredientais.
- Ar jūsų šeimos nariai seks jūsų pėdomis, ar bandėte juos raginti tai daryti?
- Taip, bandžiau, bet kol kas nesėkmingai. Kai aš prisijungiau prie kompanijos, tai buvo šeimos verslas, dabar „Hennessy“ jau yra LVHM dalis.
Niekas iš jaunosios mano giminės kartos nesuinteresuotas konjako verslu. Aišku, liūdna, nes kartais pagalvoju, kaip būtų puiku pristatyti vieną mano dukterų kaip mano šeimos tradicijos perėmėją, kad ji važinėtų po pasaulį ir darytų tai, ką aš darau. Na bet gal kada nors tai dar gali įvykti.
- Kokiose rinkose matote „Hennessy“ populiarumo pokyčius?
- Visi daug kalba apie Kiniją, nors šios šalies rinka mums pažįstama jau 150 metų. Galbūt tik ten auga prabangesnių „Hennessy“ ženklų paklausa, nors prieš kelerius metus buvo pastebimas šioks toks smukimas. Vis dėlto pagrindine ir sėkmingiausia rinka mums išlieka JAV.
- Kiek butelių konjako parduodate per metus?
- Pernai pasiekėme 72 mln. butelių ribą, šiemet tikimės dar geresnių rezultatų. Tad mums sekasi, o ir mes nestovime vietoje – investuojame į naujų butelių gamybą, brandinimo, laikymo sandėlius.
- „Hennessy“ turi ir itin retų bei brangių rūšių. Ką galite apie tokias papasakoti?
- Išties, viena yra kaina, kita yra laikas. Nors abu šie dalykai ir susiję. Konjako vertę itin lemia kiekis – itin retos rūšys, žinoma, yra brangios.
Pavyzdžiui, pagal pirmtako vardą pagaminto „Richard Hennessy“ butelis gali kainuoti kelis tūkstančius eurų – šiame mišinyje esama to senojo, mano pirmtako konjako iš XIX amžiaus. Kiekis, žinoma, ribotas – pagaminame vos kelis butelius per metus. Jei niekada nesate gėręs konjako, geriau pradėkite nuo kitų – šis yra skirtas specialistams.
Kita reta rūšis – „Paradis Imperial“ yra labiau prieinama. Bet kartu ji irgi reta bei brangi. Šį konjaką bando 6 profesionalų komitetas. Iš per metus išbandytų 10 tūkst. mišinių atrenkama tik 10.
- Kai kurie garsūs prekių ženklai kopijuojami be gailesčio. Ar „Hennessy“ susiduria su šia problema?
- Taip, pasitaiko klastočių. LVMH stengiasi kovoti su klastojimu ir skiria milijonus eurų šiai kovai – bendradarbiaujame ir su policija, ir su kitomis tarnybomis, turime ir savų būdų.
Tai nėra lengva kova, bet visuomet galima patarti – jei „Hennessy“ pardavinėja tiesiog gatvėje, geriau nepirkite, nes, ko gero, tai bus klastotė. Kita vertus, jei bare barmenas į „Hennessy“ butelį pripila kurio nors kito gėrimo, tokiu atveju tai jau blogo baro problema, tiesa?
- Kitaip sakant, Lietuvoje parduodamas „Hennessy“ niekuo nesiskiria nuo to, kuris parduodamas Prancūzijoje?
- Visiškai teisingai. Konjakas kelis mėnesius ilsisi statinėse, o vėliau išpilstomas į butelius – niekas iš anksto nežino, kur tie išpilstyti buteliai keliaus – ar į Londoną, ar į Niujorką, ar į Vilnių.
Žinoma, būna specialių rūšių, kurios parduodamos tik tam tikrose šalyse ar regionuose. Pavyzdžiui, „Hennessy Black“ parduodamas tik JAV, „Pure White“ – Karibų salose, bet „Hennessy“ VSOP ir XO visur vienodi.
- Kai kas sako, kad konjako įvaizdis vis dar senoviškas, kad šį gėrimą renkasi labiau vyresni žmonės. Ar tai mitas?
- Taip, ko gero, kalba konjako negeriantys žmonės. Tie, kurie geria konjaką, mano, kad šį gėrimą vartoja ne tik prie židinio sėdintys ir storą cigarą papsintys džentelmentai su labradorais prie kojų.
Tokios 6-ojo ar 7-ojo dešimtmečio reklamos jau nelabai aktualios, išties jauni žmonės maišo „Hennessy“ su mineraliniu vandeniu arba kokteiliais – tokias modernias reklamas „Hennessy“ rodydavo dar 4-jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
- Kaip įsivaizduojate „Hennessy“ ateitį po 50-100 metų? Ką dar leis tobulinti sparčiai tobulėjančios technologijos?
- Per šimtmečius konjakas pernelyg nepasikeitė, išskyrus butelius, etiketes, vartojimo įpročius, o gamybos procesas taip pat liko toks pats ir yra griežtai reguliuojamas.
Vienas skirtumas tas, kad kaitinimui nenaudojame medienos – su dujomis viskas paprasčiau ir lengviau reguliuoti. Tad, matyt, tobulinsime tik kai kuriuos agronomijos, oenologijos procesus, labiau kovosime su vynuogynuose siaučiančiomis ligomis.
