aA
XX a. pradžioje Švedijoje, vykdant eugenikos tyrimus, imta įgyvendinti priverstinio sterilizavimo programą. Skaičiuojama, kad buvo sterilizuota 63 000 moterų.
Ginekologo kabinetas
Ginekologo kabinetas
© Shutterstock

Priverstinis sterilizavimas Švedijoje truko iki aštunto dešimtmečio, o tada buvo sustabdytas ir paskelbtas nusikaltimu prieš žmones.

Sterilizaciją vadino savanoriška, nors iš tiesų taip nebuvo. Ją taikė, norėdami uždrausti ne „arijais“ laikomais žmonėms ir tiems, kurie, manyta, turi genetinių defektų, susilaukti palikuonių, rašoma portale warhistoryonline.com.

1921 m. Švedijoje, Upsalos mieste įkūrė Valstybinį rasistinės biologijos institutą. Pagrindinis šios įstaigos tikslas buvo tirti rasių maišymo sukeltus žmonių apsigimimus.

Idėją įkurti tokį institutą pasiūlė Socialdemokratų frakcija, vėliau jai anonimiškai pritarta Švedijos parlamento posėdyje.

Instituto vadovu paskyrė buvusį Švedijos ministrą pirmininką Hjalmarą Hammarskjoldą.

Greitai Upsala ir Lundas tapo tarptautiniais rasinių problemų tyrimų centrais. Jų mokslininkų išvadas daugelyje šalių, ypač Vokietijoje, priimdavo nekvestionuodami.

Eugenika
Eugenika
© Wikimedia Commons

Istorikė Maya Runis, tyrinėjusi archyvų dokumentus, rado laišką, kuris stipriai ją sukrėtė: „Tai buvo kunigo policijai rašytas laiškas. Kunigas skundėsi, kad 13 m. paauglė nesugeba išmokti katekizmo. Tai buvo ketvirto dešimtmečio pabaiga. To pakako, kad mergaitę sterilizuotų.“

Ketvirto dešimtmečio pradžioje Švedijos Socialdemokratų ir valstiečių partija paragino vyriausybę imtis priemonių ir sustabdyti švedų tautos degradavimą. Valstybiniame rasistinės biologijos institute buvo atliktas tyrimas, rodantis, kad švedų nacijos degradavimą sukėlė kraujo, arba rasių maišymasis.

Savaime suprantama, po tyrimo valdžios pareigūnai turėjo neleisti tarprasinių santuokų atstovams, arba „etniškai žemesnio lygio“ žmonėms susilaukti vaikų.

1933 m. liepą Vokietijoje, remiantis eugenikos tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendacijomis, buvo priimtas Palikuonių su paveldimomis ligomis prevencijos įstatymas.

Adolfas Hitleris pasirašė įstatymą, ir buvo įkurta 200 eugenikos teismų, turėjusių kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymo. 1934 m. panašų įstatymą priėmė Švedijoje, tiesa, „žemesnės“ rasės piliečių sterilizavimas buvo visiškai savanoriškas. Nieko stebėtino, kad norinčių sterilizuotis savo noru neatsirado, taigi, įstatymą teko keisti.

Eugenika
Eugenika
© Wikimedia Commons

Buvo apribotas etniniu požiūriu nepriimtinų užsieniečių patekimas į šalį. Ketvirtą dešimtmetį Švedijoje prasidėjo masinės demonstracijos prieš žydų atvykimą į šalį.

Tokias demonstracijas iš tiesų organizavo vyriausybė – ji pasitelkdavo fiktyvius „žmonių balsus“, kad įgyvendintų rasės gryninimo tikslus.

Tariamai žemesnės rasės moterų sterilizavimas ir vyrų kastravimas pasiekė piką 1946 m. Po Niurnbergo teismo sterilizavimas buvo paskelbtas barbarišku nusikalstamu elgesiu.

Nepaisant to, Švedija dar nesustabdė populiacijos rasinio švarinimo, tik nustota kreipti gyventojų dėmesį į šią procedūrą.

Moteris iškviesdavo į socialinės rūpybos padalinius, ten informuodavo apie būsimą operaciją. Toms, kurios bandydavo nesutikti, grasindavo priverstiniu uždarymu į psichiatrijos klinikas, tėvystės teisių atėmimu ar viliodavo valstybės parama.

Galiausiai moterys pasirašydavo savanorišką sutikimą operuotis.

Eugenika
Eugenika
© Wikimedia Commons

Greitai žemesnės kategorijos asmenų sąvoką praplėtė – į ją įtraukė asocialius gyventojus. Karo pabaigoje įstatymą papildė – įvedė pavojingų nusikaltėlių ir vyrų su neįprastais seksualiniais poreikiais tariamą savanorišką kastraciją.

Valstybinį rasistinės biologijos institutą pervadino Žmonių genetikos institutu, 1958 m. jį prijungė prie Upsalos universiteto, iš Įstatymo dėl populiacijos sterilizavimo pašalino bet kokius paminėjimus apie žemesnę rasę.

1964 m. Švedijoje galiausiai buvo liberalizuoti sterilizacijos įstatymai, tačiau pats procesas toliau vyko. Paskutinė psichiškai neįgalaus vyro sterilizacija įvyko 1976 m. Tai nepatraukė visuomenės dėmesio, kaip ir anksčiau vykęs 60 000 moterų sterilizavimas.

Tuo metu daugelis švedų laikė sterilizavimo procesą natūraliu ir nekėlė dėl jo klausimų.

Pagal įstatymą, moteris ir vyrus sterilizuodavo, jeigu socialinės rūpybos ar sveikatos apsaugos specialistai padarydavo išvadą, kad jie – žemesnės rasės ar protiškai atsilikę. Į šią kategoriją patekdavo ir pripažintų arijų išvaizdos standartų neatitinkantys žmonės bei tie, kuriems buvo sunku mokytis.

Pirmieji „ne arijus“ priverstinai sterilizavo ne naciai, o švedai, ir darė tai kur kas ilgiau
© Shutterstock

Viena iš aukų – Maria Nordin (72 m.) pasakojo: „Dar vaikystėje man suprastėjo regėjimas, tačiau tėvai neturėjo pinigų akiniams. Mokykloje, sėdėdama suole nematydavau, ką mokytoja rašo ant lentos, bet bijojau prisipažinti. Mane pripažino protiškai atsilikusia ir išsiuntė į protiškai atsilikusių vaikų mokyklą. Kai buvau septyniolikos, direktorius padavė pasirašyti kažkokius dokumentus. Supratau, kad turiu pasirašyti. Kitą dieną mane išsiuntė į ligoninę ir atliko operaciją. Po jos pasakė, kad neturėsiu vaikų.“

Žiaurių operacijų sumažėjo aštuntą dešimtmetį, kai visame pasaulyje ėmė keistis požiūris į žmones su fizine ir psichine negalia. Pasaulio bendruomenė ragino Švediją sustabdyti operacijas, nes sterilizavimas buvo nacių metodas.

Prisidėjo ir prasidėjęs feminisčių judėjimas. Tiesa, feministės protestavo ne prieš pačią sterilizaciją, o prieš tai, kad 90 proc. sterilizuojamų žmonių sudarė moterys.

Gana greitai buvo sudaryta speciali komisija, kuri atliko tyrimus, o tada aukoms ėmė mokėti kompensacijas. Švedijos vyriausybė tik 2003 m. baigė mokėti kompensacijas moterims, kurias priverstinai sterilizavo nuo 1935 iki 1975 m.

Nuo 1999 m. apie 1700 žmonių išmokėjo 300 mln. kronų (33 mln. eurų), arba 175 tūkst. kronų (19 200 eurų) kiekvienam.

Žinoma, kad patenkino tik 20 proc. kompensacijos prašymų. Daug žmonių teigė, kad buvo priverstinai sterilizuoti, deja, neturėjo šį faktą patvirtinančių dokumentų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(150 žmonių įvertino)
4.4800

Top naujienos

Toliau narsto galimą informacijos nutekėjimą Bartoševičiui: vienas generalinės prokurorės veiksmas – labai keistas (13)

Seimo opozicija toliau renka parašus ir dar šią savaitę žada neeilinę Seimo sesiją dėl galimai...

Sąskaita už laiptinės elektrą išgąsdino ne juokais – tokių kainų nėra buvę (7)

Didelė elektros sąskaita gali pasiekti gyventojus ne vien už suvartojimą bute, bet ir už bendrų...

Penktą nesėkmę iš eilės sugėręs Maksvytis: nenoriu savęs teisinti, „Vilkai“ buvo stipresni (2)

Kazys Maksvytis turėjo priekaištų savo auklėtiniams, kurie Alytuje 75:80 (17:23, 16:16, 19:19,...

Bloomberg News

Dugnas dar nepasiektas: Kinija staiga pakeitė retoriką (4)

Staigus Pekino perėjimas nuo apgailestavimo iki grasinimo atsakomaisiais veiksmais dėl Jungtinių...

Įtempta Vilniuje dingusio 15-mečio paieška: savanoriai rado daugiau paauglio daiktų rastas telefonas ir banko kortelė (7)

Vilniuje tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška, prie jos prisidėjo...

Sinoptikai turi gerų naujienų: turėtume pasimėgauti bent keliomis gražiomis dienomis (1)

Antradienio dieną virš šalies stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio laukas atneš ramius orus....

Netikėtumas Alytuje: Kurtinaičio kompanija patiesė „Žalgirį“ (7)

Alytaus „Wolves“ (13-5) komanda pradžiugino savo sirgalius skambiausia šio sezono pergale...

Dėl skaudžios išdavystės Juozo svajonė tapti gydytoju sudužo: vos ištvėrė kraupią sovietų mėsmalę

99-erių Juozo Karsokos kadaise puoselėta svajonė tapti mediku sudužo susidūrusi su sovietine...

Apie ką vyrai meluoja dažniausiai? 10 temų, kurias moterys turėtų vertinti itin atsargiai

Mes visi bent kartą gyvenime esame sumelavę. Baltas melas , juodas ar rožinis – visai nėra...

Kasdienybės herojai. Baukutė apie teismus, vyro kerštą bei meilę sau ir kaip ūkininkas Petras tapo žvaigžde (2)

Atrodytų, žinoma aktorė, buvusi Seimo narė Asta Baukutė jau kuris laikas dingusi iš viešumos,...