aA
Ankstyvą 1960 m. birželio rytą nežinomas piktadarys užpuolė keturis paauglius, kurie stovyklavo garsiojo Suomijos Bodomo ežero pakrantėje. Trys iš jų mirė, vienas išgyveno, tačiau kas ir kodėl įvykdė žiaurią žmogžudystę, nėra žinoma iki šiol. Iki šių dienų neišaiškinta Bodomo ežero tragedija yra viena iš didžiausių Suomijos paslapčių.
Bodomo ežero tragedija
Bodomo ežero tragedija
© Wikimedia Commons

Žmogžudystės

Apie dvidešimt kilometrų nuo Helsinkio yra nedidelis Espo miestelis, įsikūręs netoli Bodomo ežero – tai nepaprastai rami, vaizdinga vieta. Tačiau 1960 m. romantišką šios vietos grožį visiems laikams sugadino triguba žmogžudystė, rašoma historicmysteries.com.

Ankstyvą 1960 m. birželio 6 d. vakarą Bodumo ežero pakrantėje keturi paaugliai – du vaikinai ir dvi merginos – pasistatė palapines. Tai buvo dvi poros – Seppo Boismanas ir Tuulikki Mäki bei Nilsas Gustafssonas ir Irmeli Björklund. Abi merginos buvo penkiolikmetės, o vaikinams buvo po 18 metų. Apie pusę vienuolikos vakare abi poros nuėjo miegoti. Kas tiksliai nutiko tą naktį, iki šiol niekas nežino, tačiau birželio 6 d. apie vienuoliktą ryto ežere paplaukioti atėjęs vyras pamatė siaubingą sceną ir rado, kaip jam pasirodė, keturis lavonus.

Bodomo ežero tragedija
Bodomo ežero tragedija
© Wikimedia Commons

Kažkas užpuolė palapinėje gulinčius paauglius – trys iš jų mirė, o ketvirtas, Nilsas Gustaffsonas išgyveno, tik buvo be sąmonės. Ant visų kūnų buvo rasta durtinių žaizdų ir sumušimų, palapinės audinys buvo sudraskytas ir aptaškytas krauju. Keli paaugliams priklausantys daiktai – drabužiai ir pinigai – buvo dingę.

Miglota paslaptis

Bodomo ežero tragedija
Bodomo ežero tragedija
© Wikimedia Commons


Policija išsiaiškino, kad užpuolimas įvyko tarp 4:00 ir 6:00 ryto, žudikas, greičiausiai, buvo ginkluotas peiliu ir buku objektu. Vis dėlto tyrėjai negalėjo nustatyti, kokiu žudymo įrankiu buvo sužeisti paaugliai. Ginklas taip ir nebuvo rastas.

Kai kurie paauglių drabužiai buvo rasti kruvini už 500 m nuo nusikaltimo vietos, tačiau dar keisčiau buvo tai, kad žudikas pavogė raktus nuo S. Boismano motociklo, bet paties motociklo nepavogė. Policija pasitelkė kariuomenę, kad padėtų apieškoti teritoriją ir rasti dingusius daiktus, tačiau jų buvo rasta labai mažai. Pareigūnai kažkodėl neapsaugojo nusikaltimo vietos, ir ją nutrypė spaudos atstovai ir susirūpinę gyventojai. Manoma, kad tai galėjo sugadinti kai kuriuos įkalčius.

Po skrodimo paaiškėjo, kad daugiausia durtinių žaizdų turi Irmeli Björklund. Kitos aukos buvo nužudytos ne taip brutaliai.

Įtariamieji

Policija nustatė daug įtariamųjų Bodomo ežero žudynių byloje, tarp jų ir išgyvenusįjį Nilsą Gustafssoną.

Nilsas Gustafssonas
Nilsas Gustafssonas
© Wikimedia Commons

N. Gustafssonas teigė mažai prisimenantis apie įvykius, nes buvo užpultas pirmas. Jis pranešė pareigūnams, kad prarado orientaciją, tad žudikas, kad ir kas jis bebūtų, ko gero pamanė, kad jis miręs ir puolė žudyti kitus grupės narius. N. Gustafssonas teprisiminė, kad žmogus buvo apsirengęs juodai ir ryškiai raudonai.

Įdomu ir baisu tai, kad nemažai žmonių prisipažino, kad jie yra žudikai, vis dėlto visi, kurie prisipažino, nusikaltimo naktį, kaip paaiškėjo, buvo kitur.

Pentti Soininenas

Pirmasis įtariamasis, žiaurus nusikaltėlis Pentti Soininenas apie tai, kad nužudė paauglius, prisipažino kartu su juo kalinčiam asmeniui septinto dešimtmečio viduryje.

P. Soininenas iš tiesų gyveno netoli nuo nusikaltimo vietos. Vis dėlto tuo metu, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, jam tebuvo keturiolika metų. Mažai tikėtina, kad keturiolikmetis būtų galėjęs įveikti keturis panašaus amžiaus asmenis, juo labiau juos nužudyti ir nepalikti praktiškai jokių įkalčių.

Tai baigėsi keista atomazga: Pentti Soininenas pasikorė 1969 m. birželio 6 d. – per devintąsias žudynių metines.

Karlas Valdemaras Gyllstromas

Karlas Valdemaras Gyllstromas buvo pagrindinis įtariamasis. Pranešimai skelbė, kad būdamas apsvaigęs jis prisipažino savo kaimynui nužudęs paauglius, tačiau vėliau neigė, kad tai padarė.
V. Gyllstromas buvo piktas žmogus ir siaubingai nekentė vaikų ir stovyklautojų. Praėjus kelioms dienoms po žudynių, V. Gyllstromas buvo pastebėtas pilantis betoną į šulinį savo galiniame kieme. Žmonės įtarė, kad tokiu būdu jis norėjo atsikratyti nusikaltimo įrankių ar aukoms priklausančių daiktų. Keisčiausia tai, kad policija šių įtarimų taip ir nepatikrino.

V. Gyllstromo žmona patvirtino jo alibi, pareiškusi, kad nusikaltimo naktį jis visą laiką buvo lovoje. Vis dėlto vėliau ji šį alibį paneigę pareiškusi, kad vyras grasino ją nužudyti, jei ji jį išduos.
Vietos gyventojai taip pat sakė matę, kaip V. Gyllstromas ankstyvą birželio 6 d. rytą grįžta namo, tačiau bijodami jo ūmaus būdo bijojo pranešti policijai. Vis dėlto tyrimas dėl galimo V. Gyllstromo dalyvavimo nusikaltime greitai baigėsi, nes 1969 m. jis nusužudė, kaip ir Pentti Soininenas.

Pasakojama, kad V. Gyllstromas prisipažino savo draugui Börjei [pavardė neskelbiama], jog nužudė paauglius, bet Börje juo nepatikėjo. Kai V. Gyllstromas paklausė, ką jam reikėtų daryti, jei jis išties būtų kaltas, Börje atsakė: „Tau telieka nusiskandinti, kitaip likusį gyvenimą teks praleisti kalėjime“.

Po kelių valandų V. Gyllstromas nuėjo prie Bodomo ežero ir jame nusiskandino.

Hansas Assmannas

Hansas Assmannas
Hansas Assmannas
© Wikimedia Commons


Vienu iš svarbių įtariamųjų Bodomo ežero byloje tapo Hansas Assmannas, kuris, manoma, buvo KGB šnipas.

1960 m. birželio 6 d. H. Assmannas atvyko į Helsinkio chirurgijos kliniką sunkios psichologinės būklės, klejojantis. Jos drabužiai atrodė išmarginti raudonomis dėmėmis, o panagės juodos. Jis kalbėjo nerišliai.

H. Assmannas bandė manipuliuoti gydytojais ir apsimetė, kad praranda sąmonę, siekdamas, kad jie jį priimtų greičiau nei kitus pacientus. Kai šis triukas nepavyko, H. Assmannas ėmė priešiškai elgtis su personalu ir pacientais, ir galiausiai buvo išprašytas lauk.

Įdomu tai, kad du vaikai pareiškė matę šviesiaplaukį vyrą, kuris bėgo iš tos vietos, kur įvyko nusikaltimas apytikriai tuo metu, kai buvo įvykdytas nusikaltimas.

H. Assmannas išties buvo su ilgais šviesiais plaukais, tačiau kai buvo paviešinti vaikų liudijimai, jis nusiskuto plikai. Be to, drabužiai, kuriais vilkėjo H. Assmannas, kai lankėsi ligoninėje, taip pat atitiko vaikų aprašymą.

H. Assmannas gyveno Bodomo ežero pakrantėje, ir jo elgesys tuo metu, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, ir po jo sukėlė policijai įtarimų. Nemažai detektyvų manė, kad H. Assmannas yra vienaip ar kitaip susijęs su nusikaltimu, nors galbūt ir nėra tiesiogiai už jį atsakingas.

Be to, H. Assmannas ir praeityje buvo įtariamas nusikaltimais – jis figūravo kaip įtariamasis Auli Kyllikki Saari nužudymo byloje, tai viena iš garsiausių bylų Suomijos istorijoje. 1953 m. buvo nužudyta 17 m. suomių paauglė, ir H. Assmannas tapo pagrindiniu įtariamuoju. Policija taip pat jį siejo su bent trimis kitomis neišaiškintomis bylomis.

Bodomo ežero tragedija
Bodomo ežero tragedija
© Wikimedia Commons

Nilsas Wilhemas Gustafssonas

Po tragedijos likęs gyvas paauglys Nilsas Wilhelmas Gustafssonas daugiau kaip keturiasdešimt metų gyveno normalų gyvenimą. Jis vedė, su žmona susilaukė dviejų vaikų ir išėjo užtarnauto poilsio. Tačiau 2004 m. suomių policija dar kartą atnaujino bylą, nes rado naujų DNR įrodymų. Ant N. W. Gustafssono batų buvo rasta visų aukų kraujo. Buvo iškelta prielaida, kad žudikas, kas jis bebūtų buvęs, avėjo N. W. Gustafssono batais nusikaltimo metu ar po jo.

Policija iškėlė teoriją, kad N. W. Gustafssonas galėjo draugus nužudyti iškėlęs pavydo sceną savo naujajai draugei Irmeli Björklund. Konkrečių detalių, kas galėjo sukelti tokį baisų N. W. Gustafssono pavydą, nėra, tačiau buvo leista iš naujo ištirti turimus įkalčius ir tirti bylą iš naujų galimų motyvų persektyvos. Bandydami paaiškinti, kodėl N. W. Gustafssonas taip pat buvo sunkiai sužeistas, tyrėjai iškėlė prielaidą, jis pats save subadė ir sumušė tam, kad atrodytų, jog užpuolikas ne jis.

N. W. Gustafssono mergina I. Björklund patyrė daugiausia sužeidimų – durtinių žaizdų, todėl galima buvo įtarti, jog ji nužudyta iš pavydo. Vis dėlto mažai tikėtina, kad iš paaugliško pavydo N. W. Gustafssonas būtų galėjęs įvykdyti tokį žiaurų nusikaltimą.

2005 m. spalį teismas atmetė visus jam pateiktus kaltinimus, tad tikrojo žudiko tapatybė taip ir liko neatskleista.

Dar vienas paslaptingas dalykas, susijęs su Bodumo ežero žudynėmis, yra keista laidotuvių nuotrauka.

Žudiko fotorobotas
Žudiko fotorobotas
© Wikimedia Commons

Pirminės apklausos metu Nilsas Gustafssonas buvo užhipnotizuotas ir paprašytas kuo detaliau atpasakoti įvykius. Prisiminęs, kaip atrodė nusikaltėlis, jis papasakojo detales dailininkui, kuris sukūrė nusikaltėlio eskizą. Vėliau, per Bodomo aukų laidotuves, kažkas nufotografavo susirinkusiuosius, ir nuotraukoje buvo užfiksuotas vyras, kuris stebėtinai tiksliai atitiko fotorobotą.

Nuotrauka iš aukų laidotuvių. Apibrauktas vyriškis stebėtinai panašus į fotorobotą
Nuotrauka iš aukų laidotuvių. Apibrauktas vyriškis stebėtinai panašus į fotorobotą
© Wikimedia Commons

Vis dėlto paslaptingojo vyriškio tapatybė nebuvo atskleista. Vieni mano, kad tai buvo Hansas Assmanas, tačiau kiti šaltiniai tvirtina, jog H. Assmanas laidotuvėse nedalyvavo.

Bodomo tragedijos pasekmės

Penkiasdešimt metų tėvai Suomijoje perspėja savo vaikus, kad elgtųsi tinkamai, kitaip ir jie gali tapti paslaptingojo Bodomo žudiko aukomis. Suomijoje jis tapo siaubūnu, kuriuo gąsdinami vaikai – tai baisus padaras, kuris puola netinkamai besielgiančius vaikus.

Dauguma su paslaptinguoju Bodumo nusikaltimu susijusių žmonių per šį laiką mirė ir visą informaciją apie tragediją nusinešė į kapus.

Į klausimą, kas ir už ką taip žiauriai nužudė tris paauglius, ko gero niekada nebus atsakyta, o žudikas, ko gero, taip ir nesulauks bausmės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(103 žmonės įvertino)
3.6311

Top naujienos

Abiturientas labai nustebo pamatęs anglų kalbos egzaminą: pasijutau kaip šeštoje klasėje klausymo dalis kėlė keblumų dėl prastos garso kokybės (15)

Birželio 14 d. abiturientai laikė anglų kalbos valstybinio brandos egzamino klausymo, skaitymo ir...

Pavilionis: niekada nepritariau bendravimui su Lukašenkos režimu, kai prezidentūra nebuvo su mumis (328)

Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetę Rusijos provokatoriai praėjusią savaitę...

Šią savaitę Lietuvoje švelninamas karantinas: pokyčiai dėl Galimybių paso, tikslina sąlygas atvykstantiems (137)

Vyriausybė pirmadienį nusprendė švelninti dabar galiojančio karantino taisykles. Sveikatos...

Nuo ketvirtadienio – pokyčiai barams ir naktiniams klubams: darbo laikas nebebus ribojamas (51)

Pirmadienį Vyriausybė kavinėms, barams, restoranams bei kitoms viešojo maitinimo ir...

Prezidentūra: Baltijos šalių vadovai Briuselyje susitiks su Bidenu

Baltijos šalių lyderiai pirmadienį Briuselyje susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe...

Dėl Lukašenkos teiginių apie „Ryanair“ lėktuvą – aiškus signalas iš Ukrainos: galime labai lengvai įrodyti (37)

Lėktuvo „ Ryanair “, kuriuo skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas Ramanas Pratasevičius,...

Didesni akcizai alkoholiui ir rūkalams keliauja į Seimą: Šimonytė turėjo atsakymą tabako gamintojams (126)

Vyriausybė pirmadienio posėdyje pritarė ir Seimui teikia Akcizų įstatymo pataisas – jomis...

SAM viceministrė: jei situacija gerės, karantiną gali tekti nutraukti dar anksčiau, nesulaukus birželio pabaigos (68)

Ministrų kabinetas pirmadienį kiek sušvelnino dabar galiojančias karantino taisykles. Pokyčius...

Skelbia, kur šią savaitę gyvose eilėse galima pasiskiepyti „Janssen“ vakcina (5)

Nacionalinio kraujo centro vakcinavimo turas per Lietuvą šią savaitę lankysis Jonavoje ,...

Meksikos mieste atsivėrė didžiulė duobė, kurios skersmuo vis didėja (18)

Meksikoje , Chuan Si Bonilja mieste atsivėrė didžiulė duobė, rašoma leidinyje „My Planet“.