Štai 1975 metų savaitę, prasidėjusią liepos 27 diena, Stratojaus policija sulaukė 70 iškvietimų, pradedant ant automobilių užkritusiomis medžių šakomis bei pasišalinimu iš autoįvykio vietos ir baigiant paslaptingu 66 metų Irene Gibbons, vadintos Frances, nužudymu, rašo thetruecrimefiles.com.

Frances Gibbons Stratrojaus pietiniame pakraštyje gyveno nuo 1953 metų. Ji niekada nebuvo ištekėjusi, ir po to, kai mirė jos motina, pora dešimtmečių gyveno viena.

1975 metų liepos 31-oji – ketvirtadienis – Frances prasidėjo įprastai. Papusryčiavusi ir apsirengusi ruda suknele su taškiukais, Frances pėsčiomis išėjo į miestelį tarkyti reikalų. Paprastai kartą per savaitę į miestą ją paveždavo draugė Ruby Toner, bet tą savaitę Ruby negalėjo pas ją atvažiuoti.

Miestelyje Frances parduotuvėje „Foodland“ užsisakė maisto produktų ir susitarė dėl jų pristatymo į namus. Maždaug 11 val. ryto gatvėje Frances prasilenkė su savo kaimyne Mina Hawkins. Sutvarkiusi mieste visus reikalus, Frances po pietų pėsčiomis grįžo į namus.

Namuose ji telefonu pasiplepėjo su viena bičiule – ir tai buvo paskutinis kartas, kai kažkas girdėjo jos balsą. Užsakyti maisto produktai buvo pristatyti maždaug 16 val., kaip ir buvo tartasi, bet kurjeriui beldžiantis į duris, jų niekas taip ir neatidarė.

Kai jauna mergaitė Sandra Deboer, pavadavusi atostogaujantį paštininką, atnešė Frances laikraštį, ji pastebėjo prie durų padėtus maisto produktus ir išgirdo namo viduje lojant Frances šunį Tommy. Kai kitą dieną Sandra vėl atnešė laikraštį, ji pamatė, kad maisto produktai tebeguli prie durų, o šuo viduje lojo dar garsiau.

Šeštadienio rytą laikraštį atnešusi Sandra sunerimo: viduje aršiai tebelojo šuo, ketvirtadienio ir penktadienio laikraščiai buvo nepaimti, o maisto produktai toliau gulėjo prie durų. Kažkas buvo ne taip.

Sandra papasakojo apie tai savo motinai, o ši paskambino policijai.

Policija rugpjūčio 2 dienos rytą išlaužė Frances namų duris ir rado pasmaugtą moterį, gulinčią ant savo miegamojo grindų.

Išsiaiškinę Frances veiksmų seką, pareigūnai nustatė, kad ji buvo nužudyta po to, kai pakalbėjo telefonu su bičiule, bet dar prieš tai, kai buvo pristatyti pirkiniai. Mažai tikėtina, kad ji būtų palikusi gulėti maisto produktus karštyje, jei būtų galėjusi atidaryti duris.

Autopsijos metu buvo nustatyta, kad Frances buvo pasmaugta nailoninėmis kojinėmis. „Į jos burną bei gerklę buvo prigrūsta skudurėlių, kojinių ir kitokių audinių“. Nailoninė kojinė, kuria ji buvo pasmaugta, atitiko tą, kuri buvo rasta jos gerklėje.

Seksualinės prievartos ženklų nebuvo nustatyta, bet koroneris padarė išvadą, kad jos mirtis tikrai yra smurtinė.

1975 metais DNR tyrimų dar nebuvo. Frances namai buvo patikrinti dėl pirštų antspaudų, bet nieko vertinga nebuvo aptikta.

Jos nužudymo byla iki šiol yra neišspręsta.

Nužudymo versijos

Kažkas iš artimos aplinkos

Kai kurie įrodymai liudijo, kad Frances galėjo nužudyti žmogus, kurį ji pažinojo.

Frances buvo labai atsargi, netgi baikšti, ir visuomet užsirakindavo duris. Mažai tikėtina, kad ji būtų įsileidusi nepažįstamąjį laisva valia, bet jokių veržimosi į vidų ženklų nesimatė. Tai vertė manyti, kad ji atvėrė duris asmeniui, kurį pažinojo.

Be to, žudikui turėjo neįtikėtinai pasisekti pasirenkant žudymo laiką arba jis turėjo žinoti Frances planus. Ar žudiku galėjo tapti asmuo, žinojęs, kad Frances tą dieną nevažiuos su Ruby apsipirkti? Kiek žmonių mieste galėjo tai žinoti?

Nedaug. Frances buvo gana uždara ir neturėjo daug bičiulių ar pažįstamų. Iš artimųjų buvo likęs tik brolis Thomas Gibbonsas, gyvenęs Ontarijo Hamiltono mieste. Sesers nužudymo metu jam buvo 62 metai, ir žmonės šiek tiek nustebo, kai praėjus vos savaitei po žmogžudystės, jis iškėlė savo vestuves.

Tačiau dėl ko brolis būtų galėjęs žudyti seserį? Vienintelis motyvas galėjo būti noras paveldėti sesers namą. Tačiau policija niekada nelaikė Th. Gibbonso įtariamuoju – veikiausiai dėl to, jog jis nekėlė jokių įtarimų.

Nepažįstamas žmogus

Galbūt Frances nužudė nepažįstamas asmuo?

Namuose nesimatė jokių grumtynių ženklų, ir niekas iš Frances kaimynų negirdėjo jokio bruzdesio ar pagalbos šauksmų. Policija manė, kad moteris galėjo savo noru įsileisti įsibrovėlį, jeigu jis kažkaip sugebėjo ją įtikinti, kad jai nieko bloga nedarys, tik apiplėš.

Tai buvo keistas nusikaltimas, nes panašu, kad jo motyvas nebuvo apiplėšimas. Frances piniginėje trūko šiek tiek pinigų, bet kitos vertybės iš namų buvo nepaimtos. Policija net patikrino jos banko sąskaitas, ar ji nebuvo išsigryninusi didžiulės pinigų sumos ir parsinešusi jos namo – galbūt žudikas sekė paskui ją. Tačiau niekas jokių įtarimų nesukėlė.

Gali būti, kad Frances nužudymas buvo seksualinis nusikaltimas. Nors jokios lytinės prievartos ženklų nebuvo aptikta, pats nužudymo pobūdis – surišimas nailoninėmis kojinėmis ir tuomet lėtas uždusinimas rodo, kad tai buvo intymus aktas, turėjęs galios prieš moterį ir jos užvaldymo elementų.

Įdomu tai, kad Frances savo geriausiai draugei Ruby prieš dvi savaites buvo prasitarusi, jog „praktiškai kiekvieną naktį“ sulaukia „juokingų“ skambučių. Ji sakė, kad jai skambina nepažįstamas vyras, bet šių skambučių turinio taip ir neatskleidė, ir Ruby nieko daugiau apie juos negalėjo pasakyti.

Beje, Frances gyveno šalia vidurinės mokyklos, o buvo nužudyta rugpjūtį. Tai reiškė, kad mokykla tuo metu nedirbo, ir užpuolikas turėjo puikią galimybę stebėti Frances iš tuščios mokyklos teritorijos.

Žudikas maniakas

Didelė tikimybė, kad Frances tapo žudiko maniako auka.

1975 metų lapkričio 8 dieną buvo paskelbtas 38 500 dolerių atlygis tiems asmenimis, kurie padės išaiškinti septynias moterų žmogžudystes, per pusantrų metų įvykdytas Ontarijo provincijos pietuose. Be Frances, dvi moterys buvo nužudytos Stratrojaus rajone.

1974 metų kovo 3 dieną Stratrojaus mieste nežinomas žudikas nudūrė 19 metų Judy Barksey ir aštriu daiktu perrėžė jai gerklę. 1975 metų spalio 20 dieną maždaug už 11 km nuo Stratrojaus žudiko auka tapo dar viena 19 metų moteris – Louise Jenner. Jai taip pat buvo perrėžta gerklė.

Ar Judy, Frances ir Louise nužudymai gali būti susiję? 66 metų Frances už jaunąsias žmogžudysčių aukas buvo gerokai vyresnė. Be to, devyniolikmetės buvo nužudytos peiliu, o Frances buvo pasmaugta. Pirmaisiais atvejais nusikaltimo vietoje nebuvo palikta jokių nužudymo įrankių, o Frances atveju jie buvo palikti. Vienintelis panašumas – visos trys aukos buvo moterys ir nė vienoje iš nusikaltimo vietų policija nerado pirštų atspaudų.

Skirtumų, regis, buvo pernelyg daug, bet policija mąstė kitaip.

Ontarijo provincijos policijos (OPP) pareigūnai Judy, Frances ir Louise nužudymų bylose neužčiuopė jokių reikšmingų kabliukų, bet turint galvoje itin žemą žmogžudysčių rodiklį šiame regione (paskutinis nužudymas iki Judy žmogžudystės buvo fiksuotas tik 1925 metais), net ir be svarių įrodymų buvo sunku patikėti, kad jos nėra susijusios.

Tiriant vien tik tris Stratrojaus žmogžudysčių bylas, tarp jų ir Frances, policija surengė apie 10 tūkst. apklausų ir surašė kalnus dokumentų. Nepaisant to, policija žiniasklaidai turėjo pripažinti, kad „išryškėjo mažai tvirtų įkalčių“ ir kad jie „vis dar ieško bendro vardiklio“.

Jane Burton McMurtie nužudymas

1973 metų spalį Ontarijo Hensalio mieste, maždaug už 66 km į šiaurę nuo Londono, buvo nužudyta Jane Burton McMurtie, ir jos byla turėjo daug panašumų su Frances.

Mirus vyrui, 93 metų J. Burton McMurtie, kaip ir Frances, jau 11 metų gyveno viena su dviem katėmis. Paskutinį kartą kaimynai ją matė 1973 metų spalio 4 dieną, pievelėje prieš savo namus grėbiant lapus.

Kitą dieną pas ją atvyko bičiulė Fred Vivian, kuri atveždavo maisto produktų ir padėdavo atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus. Ji pasibeldė į duris, bet jų niekas neatidarė. Grįžusi namo, ji bandė paskambinti Jane telefonu, bet vis nepavykdavo išgirsti sujungimo signalo – vėliau paaiškėjo, kad telefono laidai į Jane namus buvo nukirsti.

F. Vivian kreipėsi į policiją. Į Jane namus patekę pareigūnai aptiko jos nuogą kūną miegamajame ant grindų. Jane, kaip ir Frances, buvo pasmaugta nailoninėmis pėdkelnėmis.

Jane nužudymas, be jokios abejonės, buvo seksualinis nusikaltimas: ekspertai nustatė, kad ji patyrė lytinę prievartą. Tačiau Frances byloje akivaizdžių lytinės prievartos ženklų nebuvo.

Tiesa, egzistavo ir daugiau skirtumų. Pirma, policija nustatė bent dvi vietas, pro kurias nusikaltėlis bandė laužtis į Jane namus. Frances atvejų tokių laužimosi žymių nebuvo. Antra, Jane telefono laidai buvo nukirsti, o Frances telefono linija nebuvo paliesta.

Įdomi detalė ta, kad nailoninės pėdkelnės buvo surištos netipišku mazgu. Tai buvo „įmantrūs ir tvirtai užveržti pančiai, kuriuos surišo žmogus, neabejotinai daręs tai ir anksčiau“. Pareigūnai spėjo, kad užpuolikas iš pradžių surišo Jane viena pėdkelnių pora, o tuomet pačiupo antrąją ir lytinės prievartos metu lėtai užveržė ją aplink gerklę.

Jane nužudymas rodė, kad tai buvo „sadistinis seksualinis aktas“. Tai nepriminė žmogžudystės, kuriai ryžtasi supanikavęs ar netyčia užkluptas įsilaužėlis. Dar daugiau, tokio tipo žudikai būna linkę pakartoti savo veiksmus.

Tikėtina, kad praėjus vieniems metams ir devyniems mėnesiams nuo Jane nužudymo, tas pats žudikas užpuolė ir Frances.

Praėjus 47 dienoms po Jane nužudymo, policija kaltinimus dėl šios žmogžudystės pateikė 39 metų darbininkui su skarda Llyodui George`ui Salteriui iš Ontarijo Kipeno miesto. Tačiau po devynių dienų teismo ir vos po 3,5 val. trukusio pasitarimo prisiekusiųjų teismas nusprendė, kad jis yra nekaltas.

Kaip ir Frances atveju, Jane nužudymo byla liko neišspręsta.

Vos kelių artimųjų apraudota Frances buvo palaidota Stratrojaus katalikų kapinėse. Jos žudikas taip ir nebuvo surastas, ir Stratrojaus bendruomenė vis dar laukia atsakymų.

Po trijų žmogžudysčių, sukrėtusių Stratrojų, žmonės, o ypač moterys, pradėjo gyventi lydimi nuolatinės baimės. Jei anksčiau beveik niekas nerakindavo durų, tai po šių nusikaltimų vietos parduotuvėse buvo išpirktos visos spynos.

Žmonės ne tik būgštavo dėl savo saugumo, bet ir nerimavo, kad bus apklausti policijos – jie baiminosi aplinkinių nuomonės, jog yra susiję su nužudymu. Tai kelia atskirą klausimą, kiek šis nenoras bendradarbiauti pakenkė tyrimui.

Tačiau Frances nužudymo byla nėra nutraukta, ir policija iki šiol laukia bet kokios informacijos, galinčios suteikti kokį nors postūmį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)