aA
Sėkminga karjera, neblogas atlyginimas, įdomus darbas ir pripažinimas – atrodytų, ko daugiau žmogus gali norėti. Tačiau žurnalistė Sandra Vilimaitė vos pajutusi, kad jai nebemalonu ryte keltis į darbą, per kelias minutes nusprendė viską mesti.
Sandra Vilimaitė
© Asmeninis archyvas

S. Vilimaitė niekada nebijojo sunkaus darbo ir jau nuo jaunystės tiksliai žinojo, ką nori daryti gyvenime. Tačiau su vienu dalyku ji nebuvo linkusi susitaikyti – daryti tai, kas jai nėra malonu.

DELFI tęsia straipsnių ciklą „Mano drąsi istorija“ apie žmones, kurie savo laimę susikūrė patys ir vardan jos nepabijojo drąsių pokyčių.

Studijavo dvejose aukštosiose vienu metu

Pašnekovė pasakoja visada žinojusi, kad gyvenime rašys, nes tai jai ir patiko, ir sekėsi. S. Vilimaitė prisimena, kad mokykloje ypač gerai sekėsi literatūros pamokose, bet su loginiu mąstymų problemų irgi nebuvo, ji tuo pačiu laikė ir matematikos valstybinį egzaminą.

„Tad ir po mokyklos man buvo aišku, kad rašysiu, bet iš žurnalistikos stojamųjų gavau 9 ir nepatekau, todėl pasirinkau studijuoti fotografiją kolegijoje, nes planavau 3 kurse rinktis fotožurnalistiką.

Tačiau mano tėvams atrodė siaubinga – kaip jų vaikas, gerai baigęs mokyklą, mokosi kolegijoje, o ne universitete. Paklausiau jų ir kitąmet stojau į Vilniaus universitetą archyvistiką, maniau, kad vis tiek komunikacijos fakultete, užsiskaitysiu tam tikrus dalykus ir pereisiu į žurnalistiką“, – pasakoja S. Vilimaitė.

Sandra Vilimaitė
Sandra Vilimaitė

Tiesa, bandymas studijuoti archyvistiką nebuvo sėkmingas, mokslai merginai buvo tokie neįdomūs, kad po pusantrų metų studijų ji tiesiog nusprendė neiti laikyti egzaminų.

„Taigi mane išmetė iš universiteto. O aš laiminga atėjau to pranešti tėvams, kad jau šaukštai po pietų, brangieji, mane išmetė. Tai buvo geriausias mano sprendimas“, – tikina žurnalistė.

Po šio sprendimo S. Vilimaitei galų gale pavyko įstoti į svajonių profesiją – žurnalistiką. Tačiau ir fotografijos studijų kolegijoje neatsisakė.

Sulaukė pripažinimo

Po studijų S. Vilimaitė dirbo laisvai samdoma žurnaliste, o vėliau įsidarbino redakcijoje, kur rašė aktualijų temomis ir šis darbas jai labai patiko: „Daug veiksmo, mažai monotonijos. Negalėčiau dirbti to paties per tą patį nuo 8 iki 5, todėl žurnalisto profesija man labai tinka.

Redakcijoje išsikėliau tikslą rašyti apie socialines temas, pasinėriau į tai, dirbau daug ir sunkiai, niekada nebūdavo taip, kad išėjusi 18 valandą iš redakcijos baigiu darbus. Ieškodavau temų, ruošdavausi klausimus, šifruodavau interviu.“

Padidino atlyginimą trečdaliu, o mergina gerą darbą vis tiek metė
© DELFI / Karolina Pansevič

2015 m. už darbą pašnekovė sulaukė pripažinimo, ji Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo buvo nominuota ir apdovanota kaip metų žurnalistė.

Kaip pasakoja S. Vilimaite, pinigai jai niekada nebuvo pakankama motyvacija, pelnyta Metų žurnalisto premija jai suteikė daugiau džiaugsmo nei po to sekęs trečdaliu pakeltas atlyginimas: „Man pinigai niekada nebuvo tikslas veikti, svarbiau, kad būtų įdomu.“

Viskas pasikeitė

Mergina pasakoja, kad džiaugsmas darbe išgaravo pasikeitus redaktoriui, tada prasidėjo nesutarimai dėl to, kaip žurnalistė turėtų dirbti, kokiomis temomis rašyti: „Jis norėjo vienaip, o aš niekada nemokėjau šokti pagal kito dūdelę, todėl galiausiai išėjau iš darbo.“

S. Vilimaitės teigimu, ji visada buvo įpratusi ryte keltis su nuotaika ir su džiaugsmu eiti į darbą, tačiau pasikeitus redaktoriui šis noras dingo.

Stresas
Stresas
© Shutterstock nuotr.

„Prasidėjus nesutarimams dingo ir noras ryte keltis ir su puikia nuotaika eiti į darbą. Dėl nesutarimų su redaktoriumi, kaip rašyti ir kas apskritai yra aktualijos, – nebenorėjau keltis ryte ir eiti į darbą, man tai buvo neįtikėtinas patyrimas.

Kai tik įsidarbinau redakcijoje, mes sutarėme, kad jiems reikės tam mėnesiui 8-10 tekstų, o vėliau aš pakeisiu į motinystės atostogas išėjusią kolegę, bet aš ėjau į redakciją kiekvieną dieną ir parašiau trigubai daugiau tekstų, nes man patinka dirbti tai, kas man patinka.

Ir štai staiga atsikeli ryte, pagalvoji apie darbą, ir nebenori ten eiti, nebedžiugina. Aš taip nebuvau pratusi, todėl ir tas jausmas aiškiai sakė, kad, Sandra, laikas tepti slides iš čia“, – atskleidžia žurnalistė.

Redakcija
Redakcija
© DELFI / Kiril Čachovskij

Plano neturėjo

Kankinama dviprasmiškų jausmų S. Vilimaitė pragyveno maždaug mėnesį, viena vertus, ji džiaugėsi gyvenimu, tačiau darbe malonumo nejautė. Vis dėlto sprendimą išeiti iš darbo ji priėmė staiga, apsisprendė vos per kelias minutes.

„Palyginčiau tai su jausmu, kai nusiperki batus, išeini pasivaikščioti ir jie tau spaudžia – iš pradžių kaip ir nieko, gali kentėti, paskui jau ir eiti sunku, pritrini pūslių, o tada juos nusiauni ir geriau jau eini basas. Tai jei taip jautiesi – eik iš darbo dabar, paskui bus vis sunkiau, o kai išeisi pamatysi, kiek daug galimybių aplink tave.

Negaliu sakyti, kad buvau nelaiminga, manau, buvau net labai laiminga ir man puikiai sekėsi, bet atėjo laikas, kai užaugau ir privalėjau eiti toliau. Tą tiesiog pajauti, manau, tą jausmą labai gerai žino kiekvienas, kuris užsibūna tame darbe, kuris nebedžiugina“, – pasakoja pašnekovė.

Sandra Vilimaitė
Sandra Vilimaitė
© Asmeninis archyvas

Palikusi darbą žurnalistė neturėjo jokio plano, kaip pati sako – išėjo į niekur, o tai jai gyvenime buvo visiškai naujas potyris.

„Man, pratusiai apgalvoti veiksmų planą A, B ir jei netingiu – C, tai buvo kaip iššokimas iš lėktuvo pamiršus parašiutą. Ramino tik tai, kad turėjau suplanuotas atostogas Graikijos saloje, todėl žinojau, kad bus laiko pravėdinti galvą ir viską apgalvoti.

Grįžusi į Lietuvą vėl pradėjau dirbti freelancere, neplanavau to, bet pasiūlė parašyti viena tema, paskui kita, buvo įdomu, bet nebejutau tos ugnelės kaip anksčiau, man norėjosi kažko savo. Rašiau, fotografavau, bet buvo ne tas“, – atskleidžia žurnalistė.

Suprato, ko nori

Galvojant, kaip vėl atrasti prasmę ir džiaugsmą darbe, S. Vilimaitei kilo idėja pačiai pradėti leisti žurnalą, kuris įkvėptų kitus.

„Tuo metu daug skaičiau man įdomių žmonių biografijų ir savo profesines svajones įgyvendinusių žmonių istorijas. Tai mane labai įkvėpė ir motyvuodavo, tik pastebėjau, kad tokių istorijų apie verslą ir karjerą nėra vienoje vietoje.

Man reikia jų prisirankioti, pagalvojau, kad labai norėčiau tokio žurnalo, kuris pasakotų apie žmonių patirtį versle ir karjeroje iš kurios galima pasimokyti, pritaikyti savo idėjoms. Taip ir gimė „Verslo pietūs“, – pasakoja S. Vilimaitė.

Pašnekovę motyvavo tokį žurnalą kurti ir gyventojų apklausos: daugiau nei 60 proc. lietuvių norėtų pradėti savo verslą, bet bijo bankroto, bijo, ką žmonės tada pasakys, arba nežino nuo ko pradėti.

„Man irgi kilo šimtai klausimų ir daugybės jų atsakymus radau būtent kalbindama savo pašnekovus, gavau ir patarimų“, – sako S. Vilimaitė.

Šiemet gimė pirmasis žurnalo „Verslo pietūs“ numeris, kol kas jį galima rasti tik elektroninėje erdvėje, tačiau S. Vilimaitės planuose – spausdintas variantas.

Žurnalistės teigimu, pirmasis blynas nebuvo prisvilęs, atvirkščiai, viskas pavyko daug geriau nei ji įsivaizdavo.

Sandra Vilimaitė
Sandra Vilimaitė
© Asmeninis archyvas

„Tai yra visos 12 žmonių komandos darbas. Svarbiausia yra turinys – jis stiprus, kalbame ne tik apie Lietuvos verslą, turime redaktorių Londone, kuris pasakoja Londono verslo istorijas. Apie keliones ir kitas kultūras rašantys žmonės tuo metu gyveno Irane, Kenijoje, tad patys šviežiausi įspūdžiai tiesiai pasiekė mūsų skaitytoją.

Bet be viso turinio taip pat labai svarbu estetika ir dizainas. Esu labai reikli tokiems dalykams, jei jau kuriu žurnalą, reiškia, kad tekstas tiesiog privalo būti dizaino prasme gerai surikiuotas su puikiomis nuotraukomis.

Aš norėjau, kad būtų gerai, tikėjausi, kad bus gerai, bet kai jis man parodė galutinį variantą – tai šokinėjau iš laimės. Ir tą įvertino skaitytojai, nes apie žurnalo dizainą sulaukiame tikrai labai gražių atsiliepimų, kas glosto širdį“, – atskleidžia S. Vilimaitė.

Pašnekovė pasakoja, kad didžiausias iššūkis leidžiant žurnalą – planavimas. Stropiai viską gyvenime susidėlioti mėgstanti mergina leidžiant žurnalą dažnai būna bejėgė.

Žurnalai
© Shutterstock nuotr.

„Pavyzdžiui suplanuoji viršelio fotosesiją, sutari su visažiste, fotografu, suplanuoji vietą ir eigą, ir žurnalo viršelio herojės Eskedar Maštavičienės suserga vaikas, kitą savaitgalį suserga fotografė. Ir taip nežinai, ar kitą savaitę fotografuosim, ar dar kas sirgs, nes visur siaučia virusai“, – sako S. Vilimaitė.

Šiuo metu mergina taip pat ruošia jaunąją kartą, Socialinių mokslų kolegijoje ji dėsto studentams medijas ir informacijos perdavimą: „Man patinka dirbti su studentais, nes žinau, kad mano sukauptos žinios jiems pravers ateityje.“

Paklausta, ar jaučiasi laiminga, mergina tikino, kad šiuo metu savo veikloje tikrai mato prasmę ir džiaugiasi galinti įkvėpti kitus.

„Šiandien jaučiuosi labai laiminga, nes gaunu iš žmonių laiškų, kurie perskaitę žurnalą imasi savo mėgstamą veiklą paversti pajamų šaltiniu arba pritaikė marketingo rubrikos tekstą savo verslui praktiškai, pasinaudojo patarimais ir jiems tai suveikė.

Man regis didelė prasmė gyvenime įkvėpti ir motyvuoti kitą žmogų imtis mylimo darbo. Juk mes visi gyvename sociume kartu ir kuo geriau sekasi kiekvienam iš mūsų, tuo laimingesnė tampa visa visuomenė“, – sako S. Vilimaitė.

Jūs taip pat galite papasakoti apie drąsų savo žingsnį, kuris tapo tikru išsigelbėjimu nuo streso, įtampos ir blogos savijautos? Galbūt pavargote nuo miesto šurmulio ir iškeitėte viską, ką turėjote, į gyvenimą kaime? O gal dėl nuolatinės įtampos atsisakėte darbo ir pasinėrėte į kūrybą? Žengėte kitą drąsų žingsnį, kuris atvėrė duris į sėkmę, laimę ir gerą savijautą? Parašykite savo istoriją mums el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano drąsi istorija“ arba papasakokite savo istoriją apačioje teksto esančiame laukelyje! Galbūt jūsų patirtis įkvėps kitus pokyčiams ir padės nugalėti gyvenimą niokojantį stresą!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (82)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (25)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (8)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (3)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta?

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

8 klaidos, kurių rudenį neišvengia dažnas sodininkas (1)

Rudenį paprastai pasijuntame išvarginti žemės ūkio darbų, todėl norime juos kuo greičiau...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (537)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Niekam neprilygstantis česnakas: galingas antibiotikas ir daugybę negalavimų gydantis vaistas (2)

Česnakas (Allium sativum) plačiai naudojamas kaip pagardas maisto gamyboje, tačiau ir senovėje,...

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (529)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....