aA
Graikų fotografas Angelos Tzortzinis trejus metus fotografavo į Europą plūstančius pabėgėlius iš karo krečiamų Artimųjų Rytų. Jo nuotraukose – viltis ir neviltis, iš naujo prasidedantys ir nelaimingai pasibaigę gyvenimai, tikros žmonių istorijos.
Pabėgėlius fotografavęs graikas: ši nuotrauka sukrėtė daugelį
© A. Tzortzinis nuotr.

„Savo nuotraukose norėjau parodyti, kad tai nėra tik beveidė minia pabėgėlių, tai yra žmonės, likimai, gyvenimai“, – sako Angelos.

Jo darbai atsiduria didžiausių pasaulio naujienų agentūrų ir leidinių puslapiuose, o nuotraukų ciklas apie pabėgėlius „Europietiškos svajonės beieškant“ („In search of the European dream“) laimėjo pirmą vietą konkurse „Pasauliniai „Sony“ fotografijos apdovanojimai“.

Su Angelos susitikome Londone surengtoje fotografijų parodoje.

Pabėgėlių problema yra viena opiausių problemų Europoje šiuo metu. Spaudoje, internete, visur matome daugybę nuotraukų šia tema. Kodėl ir Jūs jos ėmėtės?

– Vaikystėje gyvenau skurdžiame Atėnų priemiestyje kartu su daugybe atvykėlių Irako ir kitų šalių. Užaugau su tokiais žmonėmis, pažįstu juos.

Prie projekto apie į Europą plūstančius pabėgėlius dirbau trejus metus. Aš esu graikas, vietinis, nebuvau vienas iš tų, kurie atvyksta pasižiūrėti ir išvyksta, galėjau labiau įsigilinti į situaciją. Pradėjau dirbti Lesbos saloje, kur atvyksta labai daug pabėgėlių.

Mano viso darbo tikslas skatinti pagarbą tiems žmonėms.

Pabėgėliai yra didelė problema Graikijoje ir visoje Europos Sąjungoje. Manau, kad fotografai privalo parodyti tikrą situaciją, vaizdais kalbėti apie šią problemą, papasakoti tų žmonių istorijas. Kiekvienas fotografas savaip atspindi šią problemą.

Kokius žmones sutikote? Kokios jų istorijos? Kalbama, kad dalis jų atvyksta į Europą ieškodami ne prieglobsčio nuo karo, bet siekdami lengvesnio gyvenimo.

– Aš jų neskirsčiau į pabėgusius nuo karo ir ekonominius migrantus. Visų pirma man jie visi yra žmonės. Sirijoje siaučia karas, žūsta žmonės, todėl sirai bėga iš ten, Europoje jie tikisi geresnio gyvenimo. Jie turi teisę norėti ir siekti geresnio gyvenimo. Tas pats su atvykėliais iš Pakistano, Bangladešo, Afganistano ir pan. Man nesvarbu, iš kur jie atvyko ir kokie jų tikslai. Jie visi yra tiesiog žmonės, norintys geresnio gyvenimo.

Ar pamenate kurią nors istoriją, kuri labiausiai Jus sukrėtė?

– Pamenu, viena darbo diena buvo labai sunki. Tą dieną mačiau du mirštančius vaikus. Kartu su savo šeimomis jie plaukė Egėjo jūra, tačiau neišgyveno. Vienoje mano darytoje nuotraukoje matyti, kaip gydytojas bando gaivinti mergaitę, bet jam nepavyko. Tokios istorijos sukrečia.

Kokio atgarsio sulaukia Jūsų nuotraukos?

– Praėjusių metų rugpjūtį Koso saloje nufotografavau mažą mergaitę. Ši nuotrauka sukrėtė ir sujaudino daugybę žmonių. Kai nusiunčiau ją naujienų agentūrai, man pradėjo plaukti elektroniniai laiškai. Žmonės klausinėjo, kas ta mergaitė, jie norėjo jai padėti, atsiųsti pinigų.

Bandžiau surasti ją vėliau, bet man nepavyko.

Fotografas Angelos Tzortzinis
Fotografas Angelos Tzortzinis
© K. Gitakou nuotr.

Kitoje nuotraukoje matyti, kaip išlipę į krantą pabėgėliai siunčia žinutes giminaičiams, norėdami pranešti, kad jie gyvi ir sveiki, kad jiems pavyko.

Šiais laikais sunku žmones sudominti, juos šokiruoti ir pritraukti dėmesį. Savo fotografijomis norėjau parodyti, kad pabėgėlių krizė yra didelė problema, kad turime padėti šiems žmonėms.

Ar teko bendrauti su atvykėliais? Ar kalbėjote su jais, kokie jų lūkesčiai?

– Teko bendrauti su tais žmonėmis, kiekvieną kartą klausdavau, ar galiu juos fotografuoti. Visi kalbinti žmonės sakydavo, kad jie tikisi geresnio gyvenimo, jie bėga nuo karo ir nori nuo to apsaugoti savo šeimas, vaikus.

Kaip graikai reaguoja į pabėgėlių antplūdį?

– Didžioji dalis graikų juos palaiko, bet be abejo yra ir tokių, kurie reaguoja neigiamai.

Deja, kol kas nėra sprendimo, kaip integruoti tuos žmones. Manau, kad jie ilgam liks gyventi pabėgėlių stovyklose, kur sąlygos nėra labai geros.

Ką dabar fotografuojate? Gal kuriate naują ciklą?

– Dabar fotografuoju tai, kas lieka po emigrantų. Tiesiog vietas, kuriose jie laikinai gyveno, bet be žmonių. Palapinės, drabužiai, šiukšlės ir pan.

***

A. Tzortziniui ne kartą teko atsidurti karščiausiose pasaulio kraštuose. Jis fotografavo žemės drebėjimo nuniokotą Haitį, karinį konfliktą Libijoje, neramumus Egipte ir krizės krečiamoje Graikijoje, karo nuniokotą Gruziją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ypatingas ginkluotas būrys ir slapti jo tikslai: „Vilniaus brigadai“ užteko nusiųsti vieną žinutę (38)

Prieš 30 metų, 1990-ųjų birželio 5-ąją, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutarė įkurti...

Lietuvoje per parą nustatyta 11 naujų koronaviruso atvejų papildyta (230)

Šeštadienį prieš pietus Sveikatos apsaugos ministerija skelbia apie naujus koronaviruso Lietuvoje...

Niekur neskelbti kadrai: Karpavičius po milijono vertos vagystės aprodo savo namus (43)

Prieš kurį laiką „Delfi“ paviešinus apie verslininkui Raimondui Karpavičiui dar esant gyvam...

Gediminas Girdvainis – paskutinį kartą scenoje: artimieji ir gerbėjai teatre atsisveikina su mirusiu aktoriumi

Savaitės pradžioje Lietuvą sukrėtė skaudi netektis – mirė garsus kino ir teatro aktorius...

Skelbiamas naujas sąrašas, iš kurių šalių atvykus nereikia laikytis saviizoliacijos (5)

Paskelbtas birželio 8-14 d. galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš...

Kaip patekti pas gydytoją? Karantinas pasibaigs, bet dabartinė tvarka liks ir toliau (187)

Panevėžyje žinomam televizijos operatoriui ir fotografui po rankos lūžio likus be reabilitacijos...

Su dviratininku susidūręs vyras, važiavęs paspirtuku, ligoninėje mirė (271)

Birželio 5 d., apie 18.40 val., Panevėžyje, Panevėžio kultūros ir poilsio parke po Nemuno...

Moteris skundžiasi darbdavio išnaudojimu: dirbo po 12 val., o mokėjo už 15 minučių (69)

Į „Delfi“ kreipėsi moteris, kuri pernai dirbo viename Telšių bare ir lošimo automatų...

Išdrįsus kalbėti vienai, apie Kėdainių priėmimo skyrių prabilo ir kiti: ten yra baisu (204)

Kėdainiuose įvyko grandininė reakcija: vienam žmogui socialiniame tinkle papasakojus nemalonią...

|Maža didelių žinių kaina