aA
Motinystė – labai dviprasmiškas užsiėmimas. Kultūroje, oficialiuose pranešimuose, poezijoje ir mene ją priimta liaupsinti. Madona su kūdikėliu jau nežinia kiek laiko tarnauja net religiniu simboliu. Tačiau kasdienybėje, o ypač XXI amžiuje, motinystė – ne visuomet pageidaujamas dalykas.
Adomas ir Ieva, gundymas
© Corbis/Scanpix
Juk moterys jau šimtą metų nori suderinti motinystę su savo asmens realizacija. Ir štai mažėja gimstamumas, o kai kurios vaikų turėti iš vis nesiruošia. Dėl to moterys jaustis nesmagiai.

Pirmasis paaiškinimas galėtų sietis su miglotu terminu „vyriškėjimas” - kita vyrų moteriškėjimo puse. Moteriškėjantys vyrai – štai kas kaltas, aiškina moterys. Juk seniau vyrai būdavo ne šiaip vyrai, o mūrai. Jie sugebėdavo išlaikyti ne tik save ir žmoną, bet ir kokius šešis - aštuonis vaikus. Todėl moterys ir atsiduodavo motinystei. O kai kuriose Rytų šalyse vyrai ir dabar gali kelias žmonas išlaikyti.

Kadangi Vakarų pasaulyje vyrai nesugeba išlaikyti didelių šeimų, galima būtų sakyti „skystėja” - štai moterims ir tenka imtis pačioms šio uždavinio. O kai imiesi vyriškų darbų - rūpiniesi pragyvenimu - tai ir moteriškumas mažėja. Kaip tai vyksta? Aiškinama paprastai.

Nuostatos, pažiūros, elgesys - visa tai pereina į kūną, į hormonus, ir štai tau - augliai, cistos, miomos, persileidimai, kliniškai siauras dubuo, t.y. normalios, „motiniškos” moterys tampa ne tiek gimdytojomis, kiek gimdyti nelabai sugebančiom darboholikėmis ir karjeristėmis su nemažomis sąskaitomis banke. Ir jų organai, skirti nėštumui bei gimdymui - dubuo, kiaušidės, krūtys, gimda, makštis – atseit, „išeina iš rikiuotės“, nes retai naudojami organai savo funkciją silpnina.

Antras paaiškinimas galėtų sietis su humanistine ir feministine ideologija. Čia suveikia ne tiek vyrų ekonominiai sugebėjimai – kaip tik taip galvoti ir būtų vyriškas šovinizmas. Ne, tiesiog moterys pagaliau atsikrato to prakeikto jungo – „iškristi“ iš gyvenimo kokiai dešimčiai ar daugiau metų. Moterys juk dar atsilieka nuo vyrų profesinėje sferoje bei savęs realizavime - palyginkite, kiek jūs prisimenate garsių moterų politikių, moterų menininkių, moterų rašytojų - ir kiek vyrų?

O viskas todėl, kad tuo metu, kai vyrai save realizuoja, daro karjerą, tapo paveikslus ir kuria traktatus, storindami pinigines, moterys žindo, keliasi naktimis, skalbia vystyklus ir matuoja vaikui temperatūras! O kai vaikai pagaliau išauga, daug vaikų pagimdžiusi moteris jau artėja link klimaksinio amžiaus ir jos paklausa rinkoje krenta... Ne, tai neteisinga!

Ir štai avangardas - ryžtingiausios moterys atsisako motinystės ir eina lygiai su vyrais, o kartais ir lenkia juos - baigia po dvi aukštąsias mokyklas, stažuojasi užsienyje, įsidarbina prestižiškose firmose, kuria ir visaip save realizuoja, t.y. tampa viskuo, kuo tik gali tapti.

Žinoma, mintis apie vaikus irgi aplanko, tačiau galima tiesiog nesuspėti – karjeros taisyklės griežtos, tempai dideli, konkurencija didelė, o be to, reikalingas ir tinkamas tėvas. Nenorėdamos nekokybiškos arba nepilnos šeimos, tokios moterys atsisako gimdyti apskritai.

Trečias paaiškinimas - optimistinis. Jis siejasi su gilumine psichologija, mitais ir kolektyvine moterų pasąmone. Kolektyvinėje pasąmonėje gyvena vaizdiniai, apjungiantys tam tikras savybes. Moters psichiką skirtingu metu įtakoja skirtingi vaizdiniai. Deivės, gyvenančios kolektyvinėje tautos pasąmonėje, ne visada būna šeimos moterys. Štai graikų (o kartu ir romėnų) panteone yra trys deivės, neturinčios vyrų ir vaikų. Ir jos visai nesiskundžia savo likimu. Štai Atėnė – deivė, mėgstanti strategiją, karus, politiką. O štai Artemidė – ji medžioja miškuose, gina kitas moteris, rungtyniauja su vyrais. Gestija gi mėgaujasi vienatve, medituoja, puošia namus ir kursto židinį.

Tuo metu kitos keturios deivės gimdo, tačiau šeimose nesijaučia labai laimingos - Demetra liūdi savo dukros Persefonės, kuri uždaryta požemių karalystėje, Hera eina iš proto dėl savo vyro Dzeuso neištikimybės. Tiesiog eik ir užsirašyk į vienišų deivių klubą!

Ir visai tai neprieštarauja moters prigimčiai, ji tik plačiau suprantama. Štai pasiskaitykite apie baltų mitologiją: „Matriarchate gamtos kultas yra susijęs su dvasių ir atskirų dievybių kultu. Būta tik moteriškų dievybių, kurios rūpinosi Visatos, žmonijos, gyvūnijos, augmenijos vaisingumo, gimimu, egzistavimu. Jų kulto sferoje kūrėsi menas ir apeigos, atliekamos pačių moterų.” Matote - uždaviniai kur kas didesni nei gimdymas!

Taigi iš pradžių vyrų lyg ir ne tiek reikia. Užtenka giminei pratęsti, tačiau ne visos moterys turi tai daryti. Apsieina moterys ir be jų, nes kur tik pasirodo vyrai - prasideda agresija. Senojoje Europoje vyravo moters-motinos kultas ir moteriškosios vertybės. Indoeuropiečiams labiau būdingas vyro, tėvo, jėgos kultas. Taiki žemdirbių kultūra persiformuoja į neramių, karą idealizuojančių žmonių kultūrą.

Ateina vyriškų dievų - Perkūno, Pikolio ir Patrimpo laikai. Ir vyrai ima į moteris žiūrėti išnaudotojiškai. Gimdyk man vaikus - liepia. Su dvasiomis susijusios moterys, žinoma, neišnyksta, tačiau moteriškų religijų kultas nueina į pogrindį. „Šventuose ąžuolynuose, liepynuose, beržynuose rinkdavosi klajūnės vėlės, šilinės, miškinės, upinės deivės ar dvasios, laumės, raganos, dievo dukrelės.“

Taigi kas gali paneigti, kad ir šiuolaikinių moterų pasąmonėje gyvena visos tos deivės, besislapstančios nuo vyrų ir vaikų gimdymo? Ir turi jos savyje kažką raganiško - tai, be ko mes, deja, neapsieiname. Nes esame ne tik civilizacijos, bet ir gamtos vaikai, todėl sergame, bijome mirties bei trokštame magijos - tuomet ir surandame mes tas raganas, o jei ne - tai tose moteryse, kurios mus supa, ieškome to raganiškumo elemento, kažko, ką puikiai išmanė senieji mūsų protėviai. Išmanė, todėl į galvą jiems neateidavo priversti visas moteris gimdyti.

Nes kažkas turi pasirūpinti ir svarbesniais dalykais nei vaikai. Kažkas turi prisiminti dvasią, o ir šis žodis – „dvasia” - moteriškos lyties.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Jakilaitis tikisi, kad Skvernelis savo prašymą atsiims (116)

„Mes negalvojome, kad tai tyliai praeis ar kažkaip kitaip. Mes galvojome, kad vienintelis Saulius...

Pasaulio žemėlapis 2020 metams: kur ekonomika augs sparčiausiai (40)

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, kitais metais bendrasis vidaus produktas labiausiai augs...

Orijaus kelionės. Turtuolių dangoraižis virto landyne: norėdami čia vykti pasisamdykite apsauginį (2)

Pietų Afrikos Respublikoje keliavęs Orijus Gasanovas apsilankė aukščiausiame dangoraižyje visame...

Eglė Juozėnaitė

Filosofas apie gyvenimo prasmės paieškas: tai ne karjera, didelė alga ir net ne šeima

Bet kuris iš mūsų gali labai daug ką. Gali pasikeisti iš visiško lūzerio į absoliutų...

Užkalnis. Niekas nenorėjo dirbti (245)

Buvo toks filmas iš sovietinių laikų: „Niekas nenorėjo mirti“. Su šiomis dienomis niekaip...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (75)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Drabužiai, kuriuos privalu turėti: atsižvelkite, kuriam iš šių 4 tipų priklausote (2)

Nesvarbu, ar esi rimtos advokatų firmos partnerė, ar dirbi jaunimo start-up‘e – vis tiek...

Dėl kokių priežasčių moterys skiriasi su vyrais (3)

Dėmesio, vyrai – dar nė vienas vyras nebuvo paliktas moters todėl, kad buvo pernelyg dėmesingas.

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (381)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Vilniaus oro uosto netradicinė eglutė sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio: ji pagaminta iš draudžiamų gabenti daiktų (7)

Vilniaus oro uoste jau kurį laiką stovi netradicinė Kalėdų eglutė, kuri pagaminta iš...