aA
Meniška Nomedos Marčėnaitės (47) prigimtis prasiskverbia visur, kad ir ką ji veiktų. Pasak žinomos moters, vesti laidas, suktis virtuvėje, rašyti knygas, auginti vaikus be meno taip pat neįmanoma.
Nomeda Marčėnaitė
© R.Mykolaitytės nuotr.

- Panašu, kad menas yra ta sritis, kurioje atradote save...

Tai buvo labai seniai. Vaikystėje man patiko piešti. Tai pastebėję artimieji, mane paskatino mokytis Čiurlionio menų mokykloje, kurią lankyti pradėjau nuo vienuolikos metų. Tokiame amžiuje vadinti tai sąmoningu pasirinkimu gal dar ir negalima, bet iš tiesų norėjau būti menininke ir labai didžiavausi ja tampanti. Bėgant laikui, keitėsi ir mane dominančios meno rūšys. Menų mokykloje baigiau grafikos skyrių, Dailės akademijoje studijavau keramiką. O dabar užsiiminėju iliustracijomis, iš dalies tai, ką dabar darau, galima vadinti ir skulptūra. Natūralu, kad meniniai pomėgiai transformuojasi.

- Sakoma, kad menininkų sielos labai jautrios. Ar ir jums tinka šis posakis?

Aš nežinau. Turbūt visi žmonės yra panašiai jautrūs, tik vieni tai parodo daugiau, kiti – mažiau. Manau, kad menininkai yra atviresni, o kad jie yra jautresni, nesutinku. Gal menininkai savyje turi daugiau drąsos ir dažniau atskleidžia savo vidines būsenas ir parodo jausmus, emocijas. Kiti žmonės labiau maskuojasi. Manau, kad kaukės gyvenime tik trukdo gyventi, patirti gyvenimo džiaugsmą.

- Stebint jus laidų vedėjos vaidmenyje, susidaro įspūdis, kad tiesiog gimėte ja būti. Ar televizija jums buvo visiškai netikėtas atradimas, ar seniai svajotas ir brandintas siekis?

Oi, tikrai ne seniai svajotas ir brandintas siekis (juokiasi). Tiesiog taip atsitiko. Dalyvavau vienoje laidoje, kurioje mane pamatė, išgirdo.Pojos sulaukiau komplimento, kad tinku televizijai. Vėliau man paskambino prodiuserė ir pasakė, kad esu jos svajonių laidų vedėja. Aš taip negalvojau, tad pamaniau, kad kažką čia labai keistai sumąstė. Bet buvo malonu ir išbandžiau tą avantiūrą. Televizija mano gyvenime atsirado, kai buvau brandaus amžiaus. Ir šiandien aš įsitikinusi, kad laidos vedėjui svarbu ne mokėti kalbėti, o mokėti klausytis.

- Jau dešimtus metus tęsiasi „Išsipildymo akcija“, kurios iniciatorė, siela buvote. Kodėl pasitraukėte?

Taip, jau pora metų aš nesu šios akcijos globėja. Bet jai jų ir nebereikia. Akcija sėkmingai „keliauja“ pati. Ir toliau daromi geri darbai, nors aš tai daryčiau truputėlį kitaip.Dėlto ir išsiskyrė keliai. Bet man džiugu, kad kažkas kažką ir toliau daro, siekia. Ir be manęs viskas puikiai klostosi.

- Deja, vaikų namai šiandien pilni. Kaip manote, ką reikia daryti, kad situacija imtų keistis?

Būtų gerai, jeigu galima būtų atsakyti paprastai. Manau, kad pirmiausia reikia pradėti nuo priežasčių, kodėl tie vaikai atsiranda „valdiškuose“ namuose. Tai, ką dabar daro organizacija „Gelbėkit vaikus“, yra veiksminga – rūpinasi dienos centrais. Būtent dienos centrai yra prevencinė priemonė, padedanti užkirsti kelią mažųjų patekimui į vaikų namus. Labai blogai, kai vaikai valstybės paimami į globos namus, užaugę juos palieka ir sugrįžta vėl į asocialią aplinką, šeimą.

Valstybei daug kainuoja išlaikyti vaikus globos namuose, kodėl neskirti lėšų priežastims spręsti? Gal tada mažėtų paliktų vaikų skaičius...

- Garsėjate, kaip puiki kulinarė. Tai dar viena jūsų aistra?

Tikrai, kulinarija yra viena mano gyvenimo aistrų. Man labai patinka gaminti ir per tiek metų nė karto nėra atsibodę, būti prie puodų man jokia prievolė. Beveik kasdien gaminu.

- Gal turite sukūrusi kokį nors specialų receptą vaikams?

Yra daug sukurtų receptų vaikams – picos, makaronai, sumuštiniai. Be to, visa tai, kas saldu, jiems patinka. Labai džiaugiuosi, kad mano vaikai valgo įvairų maistą. Atsimenu, padarydavau jiems lašišą su špinatų padažu, tai maniškiai sakydavo: „Pilk daugiau špinatų padažo“. Man buvo keista, nes dažniausiai mažiesiems špinatai nepatinka.

- Gal šeimoje sąžiningai laikotės sveikos mitybos įpročių, aktyvaus, sveikuoliško gyvenimo būdo?

Taip. Nors mes nieko specialiai nedarome, rodos viskas vyksta savaime, be didelių pastangų. Maistą perku turguje, renkuosi kokybišką, viską gaminu pati. Tačiau norėčiau pridurti, kad kartais psichologiškai sveika nueiti ir į kairę su kokiu nors mėsainiu. Isteriškai laikantis sveiko gyvenimo būdo, galima tapti nuoboda.

Jau seniai sportavau, bet man labai svarbus judėjimas, aktyvumas. Šią vasarą dėl užimtumo buvau apleidusi sportą, o dabar stengsiuosi vėl sugrįžti į sporto salę.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Visiems laikams praleista proga: tai buvo viena didžiausių mūsų mokestinių klaidų (30)

Kiekvienų metų sandūroje norima tikėtis, kad kiti metai bus geresni ir viski rodikliai kitais...

Už lietuvių pamėgtus niekučius iš Kinijos teks susimokėti kur kas brangiau (35)

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos visoje Europos Sąjungoje nebeliks pridėtinės vertės mokesčio...

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi (328)

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Slovėnijos princas: neįtikėtinai žaidžiantis Dončičius pagerino pačiam Jordanui priklausiusį rekordą (2)

NBA pirmenybėse neįtikėtiną žaidimą demonstruojantis Luka Dončičius dar sykį įrašė...

Savaitės orai: pirmadienį gresia rekordas, vėliau bus blogiau (8)

Pirmadienį Lietuva pateks į galingo ciklono pietvakarinę šiltąją dalį. Dangumi plaukiantys...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (126)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (36)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (13)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...