„Turi būti stipri dvasinė ištvermė, kad pasiryžtum ilgą laiką išbūti jūroje, nematydamas kranto ir artimųjų“, - pripažįsta jūreivis Julius Milašius (36), dirbantis žvejybiniame laive prie Afrikos krantų, šeimos nematantis po pusę metų, ir daugiau. Kai kuriais momentais, prisipažįsta, norisi šaukti iš ilgesio. Realybė skaudi: kai kurie jūreiviai neišlaiko nuolatinių išsiskyrimų.

„Kai buvau jaunas, darbas laive atrodė ekstremalus, o dabar, kai sukūriau šeimą, su žmona susilaukėme vaikų, norisi kuo daugiau pabūti namuose. Pats didžiausias minusas – tai, kad nematau šeimos. Būna, kad net visą purto, kaip norisi namo, – atvirauja su medike šeimą sukūręs jūreivis Julius Milašius.

Jūros liga nesirgo

„Galima sakyti, kad šia profesija susidomėjau tėvų dėka - mano tėvas yra jūreivis. Mama sakydavo: eik, sūnau, į jūrą, pamatysi pasaulį. Po šiai dienai keliauju į jūrą“, - sako daugiau nei penkiolika metų jūreiviu dirbantis J.Milašius.


Darbas jūroje iš pat pradžių atrodė patrauklus. O ir jūros liga sirgti Juliui nėra tekę. „Man patiko laivo siūbavimas. Kai atlikau praktiką, stovėdavau ant tiltelio ir laikydavausi už kojų, kad kuo stipriau bangos nosį aplietų. Bet yra visokių atvejų: kai kurie jūreiviai kartą pamėgina, jų organizmas neperneša siūbavimo ir jie grįžta į krantą visam laikui“, - pasakoja jūreivis.


Kadangi Julius - tolimųjų reisų jūreivis, dirbantis žvejybiniame laive netoli Afrikos krantų, namuose jis nebūna po penkis septynis mėnesius.


„Kai buvau jaunas, darbas laive atrodė ekstremalus, o dabar, kai sukūriau šeimą, su žmona susilaukėme vaikų, norisi kuo daugiau pabūti namuose. Pats didžiausias minusas – tai, kad nematau šeimos. Būna, kad net visą purto, kaip norisi namo, – atvirauja su medike šeimą sukūręs jūreivis. - Kai tave palydi, kai išeini ir nematai nieko – tik aplinkui vanduo ir tie patys veidai, būna visokių atvejų. Yra buvę, kai iššoka žmonės už borto, yra ir pasikorusių... Netgi su vienu esu mokinęsis...“


J.Milašius tikina, kad ilgesio nebando malšinti alkoholiu. „Su alkoholiu yra pavojinga. Jūreiviai nemoka gražiai vartoti alkoholio, - neturi stabdžių, todėl pas mus egzistuoja sausas įstatymas“, - pasakoja J.Milašius.


Vis dėlto jūreiviai sveikatos netausoja: neretai dirba išsijuosę net ir turėdami temperatūros. „Gydytojas pasakys, ar tu gali išbūti su temperatūra darbe, ar ne. Jeigu ekstra atvejis, koks nelaimingas atsitikimas, atskrenda malūnsparnis ir išskraidina į krantą“, - pasakoja J.Milašius.

Bando slėpti susirgimus


Klaipėdos jūrininkų ligoninės Jūros medicinos poskyryje užregistruota beveik 14 tūkstančių jūreivių, kurie profilaktiškai pasitikrina sveikatą bei praeina medicininę komisiją. „Dažniausiai vyrauja širdies ir kraujagyslių ligos. Tai hipertenzija, jau yra persirgusių ir infarktais, išaiškiname nemažai urologinių ligų - prostatos hiperplazija, lėtiniai prostatitai. Taip pat susiduriame su endokrinologinėmis ligomis, cukriniu diabetu“, - su vyraujančiomis diagnozėmis supažindina jūrininkų medicininės komisijos pirmininkas Valdas Kuolas.


Jūreiviams taip pat atliekami tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų: tiriama dėl sifilio, aiškinamasi, ar nėra ŽIV nešiotojai. „Tokių atvejų išaiškiname, bet nedaug. ŽIV nešiotojų per metus vidutiniškai nustatome du atvejus“, - pasakoja gydytojas.


Kartais medikams tenka uždėti antspaudą, kad jūreivis nėra tinkamas dirbti jūroje. „Vadovaujamės sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame konkrečiai nurodyta, kada galima plaukti į jūrą, kada negalima. Iš tikrųjų gana dažnai pasitaiko, kai jūrininkas bando suslėpti ligas. Pavyzdžiui, yra buvę atvejų, kai ir sergantieji cukriniu diabetu ir besileidžiantys insuliną bando nuslėpti. Ateina į komisiją padauginę insulino, jiems nustatome labai žemą gliukozės kiekį kraujyje. Tada pradedame aiškintis, kodėl. Paaiškėja, kad jis serga diabetu, bet nuo mūsų slepia“, - pasakoja gydytojas gastroenterologas.


Specialistas prisipažįsta - kartais tenka matyti jūreivių ašaras.


„Žinote, visą gyvenimą jūroje pradirbęs žmogus savęs be jos neįsivaizduoja. Jis galvoja, kad praranda viską, ir sveikata jam ne tiek svarbi, svarbu bet kokiu būdu atsidurti jūroje. Deja, ne visada jūrininkų požiūris į sveikatą yra adekvatus“, - apgailestauja keturioliktus metus komisijoje dirbantis V.Kuolas.


Pasak gydytojo, dirbant atviroje jūroje, elektromagnetinės bangos, triukšmas, vibracija daro žalingą poveikį sveikatai. „Ypač mašinų skyriaus darbuotojams – mechanikams ir motoristams, kur yra didžiulis triukšmas. Aišku, jiems pasireiškia klausos nervo uždegimai arba sutrikimai. Tai galima paaiškinti, kodėl sovietiniais laikais jūrininkai į pensiją išeidavo anksčiau. Dabar jūrininkai užtarnauto poilsio išeina kaip ir visi Lietuvos gyventojai. Jeigu leidžia sveikata, dirba ir vyresniame amžiuje – yra septyniasdešimtmečių, kurie dirba jūroje. Jeigu sveikata gera, jis yra tinkamas. Amžius nėra kontraindikacija dirbti jūroje, bent jau sveikatos apsaugos ministro naujame įsakyme nėra nurodyta amžiaus riba“, - sako V.Kuolas.


Gydytojas dermatovenerologas Pragiedrulis Velička daugiau nei dešimt metų laivuose dirbo gydytoju. Netgi išleido knygą „Jūrininkai ir seksas“.

- Jūreiviai kamuojami namų ilgesio, ko gero, linkę mestis į kraštutinumus ir ieškoti nuotykių. Kalbant apie lytiniu keliu plintančias ligas, su kokia realybe susidūrėte dirbdamas laivuose? 


- Imant laikotarpį iki 1993-ųjų, Klaipėda Lietuvoje pirmavo pagal gonorėjos arba triperio išplitimą. Kadangi čia buvo suvažiavę jūreiviai iš visos Tarybų Sąjungos, o tais laikais prezervatyvai buvo „nemadingi“, be to, jie buvo nekokybiški.
Aš pats dirbau dermatovenerologu ir man tekdavo susidurti su tokiais atvejais. Po to atėjo baisioji AIDS.
Bet, žinote, jūreiviams, jūrininkams nebaisu, jie išgėrė alkoholio ir pirmyn! Sakykime, su tomis pačiomis prostitutėmis: ar jūreivis saugojasi, ar nesisaugoja, po to didžiulės baimės akys. Jau bėga pas mane ir klausia, kokius vaistus gerti, nes reikės grįžti namo.


Ir pasigaudavo ligų, kurias galėdavai matyti plika akimi. Pavyzdžiui, parazitinės - utėlytės.
Užfiksuodavome neaiškių uždegimų. Ir tokią nepamirštamą ligą kaip sifilis.
Bet dažniausiai jūreiviai ateidavo pasitikrinti profilaktiškai, nes artėdavo grįžimo į namus laikas, jau visi būna surimtėję, nori pasitikrinti sveikatą, kad žinotų, jog šimtu procentų niekuo neužsikrėtė.

- Kaip galvojate, ar jūreiviai pakankamai ištiriami dėl lytiškai plintančių ligų?


- Būtent dėl lytiškai plintančių ligų, sovietiniais laikais būdavo gerų dalykų: galima sakyti, nedemokratiškai, panašiai kas tris mėnesius, būdavo imami tepinėliai, tikrinamas kraujas. Gal kitiems ir nereikėdavo, bet įkliūdavo žymiai daugiau jūreivių. Dabar tie patys jūreiviai skundžiasi, kadangi paimamas kraujas tik dėl ŽIV tyrimo. Dėl kitų lytiškai plintančių ligų jūreiviai palikti likimo valiai.


Sakyčiau, tai nėra teisinga. Vis tiek turėtų apžiūrėti dermatovenerologas. Tuo labiau jūreiviai patys nori, skundžiasi, kad mūsų niekas neapžiūri. 


Neseniai privačiame kabinete irgi buvo apsilankę porą jūreivių. Vienas Rusijos jūreivis, o kitas – filipinietis. Irgi buvo aptikti sifilio požymiai. Bet, kadangi jie atplaukia ir išplaukia, jie ne mūsų piliečiai ir mes jų neregistruojame, tai paleidome. Žinoma, prieš tai įspėję, kad toliau negali būti įguloje, nes gali užkrėsti. Kaip žinia, antrinė sifilio stadija yra užkrečiama.

- Ar būdavo atvejų, kai dėl sveikatos problemų jūreivį tekdavo išsiųsti namo?


- Be abejo, net kapitoną teko išsiųsti.


Jūreiviai yra gudrūs. Visi nori greičiau praeiti medicininę komisiją ir slepia negalavimus, o paskui laive išaiškėja visos ligos. Sako: labas, mano kraujospūdis aukštas, skrandžio opa kamuoja. Aš sakau: taigi parašyta, kad tu esi sveikas.

- Žvelgiant iš psichologinės pusės, su kokiais sunkumais susidurdavo jūrininkai?


- Kaip pastebima, po dviejų jūroje praleistų mėnesių visi pasidaro pikti, vienas į kitą žiūri įtariai. Žinote, tai moterų trūksta, tai dar ko nors ir prasideda konfliktai: tai ne taip pasižiūrėjai, tai ne tą pasakei. Ir jau siūlo tave per bortą atiduoti žuvytėms. (Šypsosi.) Visokių dalykų būdavo. Aišku, blogiausias dalykas – alkoholis. Bet jis neatsiejamas nuo jūreivių kasdienybės. Kaip sakoma, jūreiviui kokia yra pirmoji prekė –alkoholis, paskui jau - cigaretės ir moteris.


Dar ketvirta – dovanos žmonoms ir meilužėms. (Juokiasi.)


Dar vienas labai svarbus dalykas – sakykime, keltuose dirba neprofesionalūs jūreiviai, pavyzdžiui, virėjai ir panašiai. Buvo porą atvejų, kai jie korėsi. Vos spėjome nuimti, iki Klaipėdos nuvežti. Vienas įsimylėjo šefę, o ji nerodo dėmesio. Pagrasino: aš pasikarsiu! Ta atsakė: na, ir karkis! Paskui turėjome gelbėti.


Jūroje pradeda aštriau veikti pojūčiai, gali labiau paūmėti ligų požymiai, atsiranda įtampa ir stresas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Iš dingusio baikerio istorijos jau pelnosi sukčiai: skelbia kraupią žinią (79)

Praėjusią savaitę dingusio baikerio Aivaro Kilkaus paieškos ant kojų sukėlė ne tik miškus...

Kremliaus ruporas bando pasinaudoti ir J. Statkevičiumi: paskelbė skandalingą interviu (171)

Kremliaus ruporas „Sputnik Litva“ ėmėsi ir garsaus Lietuvos dizainerio Juozo Statkevičiaus....

Aplankė Vilniaus svečių namus: kaip atrodo nakvynė už 5 eurus? (2)

Svečių namai – tai nebrangus bendrabučio tipo viešbutis, kuriame svečiai dalinasi bendrais...

Lietuvos gyvenvietė, kur kainos prasideda nuo 3 milijonų (102)

Nekilnojamojo turto ekspertai neabejoja – nuo šiol pačia prabangiausia gyvenviete gali būti...

3 sritys, kuriose dažniausiai nusukami mokesčiai (91)

Valstybės institucijos daugmaž žino, kuriose srityse ir kiek pinigų galimai slepiasi šešėlyje....

Po skandalingo J. Statkevičiaus interviu Kremliaus žiniasklaidai – A. Tapino kirtis: Juozai, tu esi skuduras (70)

Pirmadienio popietę Kremliaus portale „ Sputnik “ pasirodė skandalingas Juozo Statkevičiaus...

Galimi pretendentai į D. Grybauskaitės vietą pradėjo kalbėti netikėtus dalykus (600)

Galimi kandidatai prezidento rinkimuose pradėjo kalbėti apie socialinę atskirtį ir regionų...

Lietuvos krepšinio deimantą šlifuojanti „Barcelona“ ragina jį pakeisti įpročius aikštėje specialiai Krepšinis.lt iš Barselonos (7)

Droviu vaikinu už aikštės ribų Barselonoje laikomas Arnas Velička visiškai pasikeičia...

Sugalvojo, kaip ištraukti žmones iš šešėlio: taip pasielgė pirmą kartą (43)

Panevėžio rajono savivaldybės taryba, norėdama paskatinti gyventojų užimtumą nustatė, kad...

Rudens makiažo tendencijos: kas idealiai tinka veidui, akims ir lūpoms?

Atrodo, kad net ir makiažas prisitaiko prie gamtos. Kuomet karaliauja žemės spalvos gamtoje, o...