Kurti įkvėpė dukra
Virginija ir Dovilė save vadina nėrimo fanatikėmis: bent 15 min. per dieną jos turi skirti mėgstamam užsiėmimui. Susitikusios pirmiausia viena kitai parodo, ką gražaus yra padariusios, išsipasakoja sumanymus, ką nauja, nepaprasta matė, sužinojo. Jų galvose nuolat sukasi įdomūs projektai.
„Visa tai atėjo natūraliai: atsirado, kam tokių dalykėlių reikia“, – šypsosi Virginija. Jos kūrybos įkvėpėja tapo trimetė dukrelė Elzė.
Anksčiau nei Virginija, nei jos sesuo nebuvo rankdarbių mėgėjos. Puoštis savo rankų darbo drabužiais joms taip pat nebuvo aktualu, bet laikyti rankose virbalus, vąšelį mokėjo.
„Prisimenu, mama mus, mažas mergaites, apmegzdavo nuo galvos iki kojų: sarafanai, megztukai, kepuraitės, šalikai ir pan., tačiau laikai pasikeitė ir to jau nebereikėjo. Gimus dukrelei ir aš iš pradžių mezgiau, nėriau drabužėlius, o vėliau supratau, kad galiu taip pat sėkmingai pagaminti jai ir žaislų – plastikiniai mane ne itin žavi. Be to, mėgstu greitą rezultatą, o auginant mažametį vaiką dideliems darbams trūksta laiko, – pasakoja Virginija ir priduria, kad savo pirmus darbelius iš karto parodė sesei. – Jai mano sumanymai labai patiko, tad dabar kuriame dviese.“
Pažintinė priemonė
Elementarus nėrimas žemu stulpeliu, jokių schemų, jokių iškarpų – tik nuojauta, fantazija, įgūdžiai, o su jais ateina ir noras tobulinti technologijas, išbandyti naujas konstrukcijas. Taip gimsta „protingi“, arba lavinamieji, žaislai.
Imkime kad ir žirnio ankštį: atskirai nunerta ankštis ir į ją sudėti taip pat nunerti žirniukai. Vaikutis žaisdamas ne tik susipažįsta su daržove, dėliodamas žirnius į ankštį mankština pirštelius – gerina motoriką, bet ir mokosi skaičiuoti, susipažįsta su spalvomis, formomis. O štai spalvingai gardus pyragaitis su devyniomis razinomis – tai ne tik konditerijos „šedevras“, jis padeda suskaičiuoti iki devynių: razinos priklijuotos lipnia juostele. Arba obuolys, pomidoras, bulvė, dešrytė, lašinukai – produktai žaisliniu mediniu peiliuku „supjaustomi“ į skilteles ir riekeles, suklijuojami lipnia juosta.
„Visus savo žaislus Elzė naudoja žaisdama skirtingus žaidimus: lėlių namus, parduotuvę, kavinę ar virtuvę. Stengiuosi, kad bet kuris jų būtų įdomus ne tik žaisti, bet ir praplėstų vaiko akiratį, suteiktų žinių, mokytų“, – pastebi Virginija.
Būtent todėl mašinytė ar robotukas išardomi dalimis tarsi lego žaidimas ir vėl sudedami, o lėlė yra ne šiaip sau graži mergaitė ar princesė – ji turi savo drabužių spintą, pilną įvairių apdarų, batų, rankinių, o kartais net ir savo namus su baldeliais.
Dažnas žaislas turi savo istoriją. Štai tamsiaodė princesė Molė pasibeldė į V. Armonienės namus šaltą žiemos dieną. Autorė ją aprengė tiulio sijonėliu, paltuku, papuošė karūnėle – taip pat kaip ir į šventinį vakarėlį išsiruošusią Elzę. Lakūnas kiškis oro uoste susitiko meškutę ir tapo neišskiriami draugai – šią žaislų istoriją jauna kūrėja sukūrė draugų paprašyta.
Netrūksta idėjų
„Galva visuomet pilna idėjų. Įkvėpimo ieškoti ar laukti nereikia. Ypač smagu, kai paėmus į rankas vąšelį prisistato Elzė ir klausinėja, kas bus, kaip darysiu, kartais ir pati papasakoja, ko jai norėtųsi, kaip ji įsivaizduoja naują žaislą“, – pasakoja Virginija, su sese kurianti linksmus dalykėlius ne todėl, kad reikia, o todėl, kad joms patinka tai daryti. – Esame laimingos: turime galimybę dar kartą sugrįžti į vaikystę!“
Žaislams jos naudoja medvilnės siūlus, o kamšalui – sinteponą. Medvilnė – nesukeliantis alergijos, ekologiškas pluoštas, tad nebaisu, kad vaikutis žaislą įsikiš į burnytę, be to, žaislus galima skalbti.
Moterims sunku susivokti, kiek žaislų prigaminta per tuos trejus metus. Ne kartą žadėta: viskas, paskutinis! Ir vėl iš naujo vąšelis į rankas.
Be to, išsiplėtė ir kūrinių asortimentas: jos randa laiko įvairiems aksesuarams, drabužiams, interjero puošmenoms kurti.
Draugų paragintos Dovilė ir Virginija sukūrė interneto socialinio tinklalapio „Facebook“ profilį „Siūlų kamuoliukų istorijos“.
Čia visada yra naujų darbelių nuotraukų, bendramintės kviečiamos į įvairius projektus, vaikučius auginančias mamos – į konkursus. Štai ir dabar iki rugsėjo vyksta piešinių konkursas „Vaikų piešinių herojai“. Jo prizas nepaprastas – „atgaivintas“, t. y. nunertas, nupieštas herojus.
