Per savo darbo karjerą jam teko susidurti ir su tokiais ano meto šviesuliais kaip Florence Nightingale. 1865 metais J. Barry ištikusi mirtis atskleidė gana netikėtą tiesą: pasirodo, ši vyru laikyta asmenybė iš prigimties buvo moteris, taigi, beveik šešiasdešimt metų gyveno kaip priešingos lyties atstovas, rašoma svetainėje history.com.

J. Barry gimimo įrašai byloja, kad šis iškilus žmogus gimė apie 1789 metus Airijos Korko grafystėje ir buvo pakrikštytas Margaret Ann Bulky. Tuo laikotarpiu moterims buvo užgintas bet koks kelias į formalų išsimokslinimą, o apie vertimąsi medicinine praktika negalėjo būti nė kalbos. Gimęs kūdikis buvo antras vaikas Jeremiah (bakalėjininko) ir Mary-Ann Bulky šeimoje. Manoma, kad paauglystėje Margaret buvo išprievartauta savo dėdės. Gimusį kūdikį, kurį pavadino Juliana, išaugino ne ji pati, o motina.

Margaret trokšte troško įgyti tinkamą išsilavinimą ir nuveikti kur kas daugiau, nei buvo leistina jos lyties atstovei. 2016 metais pasirodžiusios knygos „James Barry: A Woman Ahead of Her Time“ („James Barry: laiką pralenkusi moteris“) autoriai Michaelis du Preezas ir Jeremy Dronfieldas smulkiai perpasakoja epizodą, kaip Margaret, būdama aštuoniolikos, per eilinį kivirčą su savo švaistūnu broliu su įsiūčiu pareiškė: „Jei nebūčiau mergina, būčiau kareivis!“ Kaip tik juo, tiesą sakant, ji ir tapo.

Kai šeimą ištiko sunkūs laikai, Margaret, tuo metu gerokai ūgtelėjusi paauglė, su motina persikėlė į Londoną. Šiame mieste gyveno Mary Ann brolis Jamesas Barry – dailininkas ir Karališkosios akademijos narys. Motina ir duktė susipažino su J. Barry draugas, tarp kurių buvo ir iš Venesuelos ištremtas generolas Francisco de Miranda, ir Buchan grafas Davidas Steuartas Erskine‘as.

Jaunoji Margaret jiems padarė neišdildomą įspūdį: iš karto tapo aišku, kiek toli siekia merginos intelektas ir iki kokių aukštumų jis galėtų nuvesti. Greičiausiai kaip tik jie ir surezgė planą, kaip užtikrinti, kad Margaret įgytų deramą išsilavinimą ir galėtų gilintis į medicinos mokslą. Tikrasis J. Barry po savo mirties 1806 metais paliko seseriai ir dukterėčiai įgaliojimus savo nuožiūra elgtis ne tik su joms skirtu palikimu, bet ir jam priklausiusia pavarde.

J. Barry

Po trejų metų toks asmuo kaip Margaret Bulky nebeegzistavo. Į apsiaustą (kurį vilkėdavo neatsižvelgdama į oro sąlygas) įsisupusi, bemaž 8 centimetrais paaukštintais batais avinti ir neįprastai aukštu balsu prabylanti Margaret nuo to laiko tapo Jamesu Barry. Persikėlęs į Edinburgą 1809 metais jaunasis J. Barry įstojo į medicinos mokyklą. Buvusiai Margaret teko pasikeisti ne tik vardą, bet ir amžių, kad jis atitiktų nesubrendusio berniuko išvaizdą. Nedidelis J. Barry ūgis, aukštas balsas, trapus sudėjimas ir lygi it persikas oda, žinoma, kurstė gandus ir paskalas: žmonės nepaliovė įtarinėję, kad tas vaikas tikrai per jaunas studijoms medicinos mokykloje.

Kad ir kaip būtų, J. Barry nė akimirką nepalūžo. Kai J. Barry dėl numanomo per jauno amžiaus buvo neleista laikyti egzaminų, padėjo lordo D. Erskine‘o įsikišimas. Taigi, 22-ejų metų jaunuoliui, būsimam garsiam gydytojui, pagaliau buvo suteiktas medicinos mokslininko laipsnis. J. Barry buvo įrašytas į karo tarnybą kaip chirurgo padėjėjas. Jaunyvas jo amžius ir čia sukėlė šiokių tokių įtarimų, tačiau galiausiai J. Barry buvo leista eiti skirtas pareigas.

J. Barry

Karjerą ginkluotosiose pajėgose J. Barry pradėjo 1813 m. liepos 6 d. Pirmiausia jam buvo patikėtos padėjėjo ligoninėje pareigos, tačiau neužilgo jos buvo paaukštintos iki chirurgo padėjėjo. Toks postas prilygo leitenanto laipsniui. Tuo metu J. Barry tarnavo Keiptaune, Pietų Afrikoje. Šiame mieste jis pragyveno net 10 metų ir susibičiuliavo su gubernatoriumi lordu Charlesu Somersetu.

Yra manančių kad Ch. Somersetas žinojo didžiąją J. Barry paslaptį. Santykiams su Ch. Somersetu tapus itin artimiems, J. Barry persikėlė į jo rezidencijoje įrengtus privačius apartamentus. Bičiuliški santykiai davė peno nedviprasmiškiems gandams: mieste net buvo pakabintas kažkieno nutepliotas plakatas, su užuomina, kad Ch. Somersetas „birbina“ J. Barry. Po kilusio skandalo buvo sudaryta speciali įvykį ištirti turėjusi komisija, tačiau abi šalys galų gale buvo reabilituotos.

J. Barry

Gal dėl to, kad labiau atitiktų ūmaus būdo vyro stereotipą, o gal dėl įgimto charakterio J. Barry garsėjo kaip temperamentinga, staigiai užsiplieskianti asmenybė. Jo pykčio taikiniais veikiausiai tapdavo ne tik pacientai, bet ir aukštesnio rango pareigūnai, kariuomenės kapitonai ir net F. Nightingale. Apimtas tūžmasties J. Barry mėtydavo į šalis medikamentų buteliukus, o sykį ryžosi dalyvauti dvikovoje, kurioje, laimei, nė vienas varžovas rimtai nenukentėjo.

J. Barry

J. Barry gebėjimai medicinos srityje buvo tiesiog neprilygstami. Jis buvo laikomas ypač talentingu chirurgu, tad greičiausiai nekeista, kad pirmasis atliko sėkmingą Cezario pjūvio operaciją, po kurios ir kūdikis, ir motina išgyveno. J. Barry taip pat buvo atsidavęs socialinių reformų šalininkas. Jis aršiai kritikavo tuometines sanitarines sąlygas, ydingą tvarką bendrabučiuose, kalėjimuose ir prieglaudose. Per dešimt Keiptaune praleistų metų jo iniciatyva buvo patobulinta miesto vandentiekio sistema. Pacientų jis tikrai nesirinko – gydė ir turtinguosius, ir vargšus, ir kolonistus, ir engiamuosius.

Vėliau, 1828 metais, J. Barry buvo perkeltas į Mauricijų. Šioje šalyje jis stipriai susikivirčijo su kitu tarnybą einančiu chirurgu. Pastarasis įsakė jį suimti ir perdavė karo lauko teismui, apkaltindamas elgesiu, nesuderinamu nei su pareigūno, nei su džentelmeno statusu. Teismas J. Barry pripažino nekaltu.

J. Barry

J. Barry nedvejodamas vyko ten, kur tik buvo reikalingas. Lankantis įvairiose pasaulio šalyse, jam buvo suteikiami vis aukštesni ir aukštesni laipsniai. 1857 metais jis tapo pagrindiniu inspektoriumi, atsakingu už visas karo ligonines. Šios pareigos prilygsta brigados generolo laipsniui. Tapęs tokio aukšto rango pareigūnu, J. Barry ir toliau kovojo už tinkamas sanitarines sąlygas, bei kokybiškesnį kalinių, ligonių, taip pat karių ir jų šeimų maitinimą bei efektyvesnę medicininę priežiūrą.

J. Barry mirė nuo dizenterijos. Tai įvyko 1865 m. liepos 25 d. Sakoma, kad prie jo mirties patalo susirinkę pažįstami nekantriai laukė, kol bus atskleista paslaptis, apie kurią, kaip patys tvirtino, visą laiką įtarė. Būti palaidotam su tais drabužiais, kuriuos vilkėdamas numirė, be jokio kūno apiplovimo ar specialaus parengimo, buvo paskutinis J. Barry noras, kuris, žinia, nebuvo įvykdytas. Kai slaugytoja nurengė velionį, kad galėtų parengti jo kūną laidotuvėms, aikštėn netikėtai iškilo du nepaneigiami faktai: moteriška lytis ir nėštumo paliktos strijų žymės.

Paslaptis netrukus buvo paviešinta. Taip nutiko, kai plačiąją visuomenę pasiekė J. Barry gydytojo majoro D. R. McKinnono laiško į metrikacijos tarnybą turinys. Savo laiškuose mirties liudijimą pasirašęs D. R. McKinnonas užsiminė, kad klausimas, ar J. Barry buvo vyras, ar moteris, visiškai jam nerūpi. Vargu ar pats J. Barry būtų paprieštaravęs šiems žodžiams.

J. Barry

J. Barry yra palaidotas Kensal Grino kapinėse, Londone.

J. Barry

Kad ir kokia paslaptis būtų gaubusi talentingąjį gydytoją, dėl vieno fakto abejonių nekylą – tai išties laiką pralenkusi asmenybė – ir kaip gydytojas, ir kaip humanistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt