„Kiek pamenu iš vaikystės, man labai patiko lipdyti, plastilinas buvo kažkoks magiškas, nes [...] iš jo galima kažką nulipdyti, kad ir drambliuką, ir tai yra kaip tikras daiktas, kurį galima paimti į rankas“, – sako sinoptikė V. Lieguvienė.
Vaikystėje pamėgusi lipdyti figūras iš plastilino, pirmuosius papuošalus ji ėmė gaminti iš polimerinio molio. Didžiausia darbų gerbėja buvo mama.
Išsamiau apie sinoptikės pomėgį – Gabrielės Kloniūnaitės reportaže.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (2)