- Kur link bėga jūsų vasara?




Kaip tik vakar su draugais susimąstėme, kad ši vasara bėga labai greitai, bet dėl nuolatinio darbų maratono nėra laiko sustoti ir susivokti, kas vyksta? Turiu daug koncertų, uždarų užsakomųjų renginių. Daugelis jų vyksta prie jūros ar kur nors gamtoje, prie ežero. Tačiau suderinti darbo ir malonumo nelabai pavyksta - net jei nutaikai laisvą valandą išsimaudyti ežere, vis tiek galvoji apie darbą.

- Ar negaila, jog vasara paskendusi darbuose?

Kaip tik esu dėkinga savo profesijai, kad galiu tiek daug keliauti ir pamatyti gražių vietų, susipažinti su tais Lietuvos kampeliais, kurių paprastai niekada neaplankytum. Kai kur pakviečia koncertuoti, dažniausiai duoda ir žemėlapį bei nurodymus, kaip ten nuvažiuoti. Autostrada Vilnius-Klaipėda "varinėji" pirmyn atgal keliskart per savaitę, matai lenteles, ant kurių, pavyzdžiui, parašyta: "Žemaitkiemio dvaras". Tačiau pats nesumąstytum ten nukeliauti. O juk tai puiki vieta, kaip ir Šešuolėlių dvaras ar daugybė kitų. Štai neseniai iš arti pažinau Kintus. Džiugu matyti, kokia įdomi ir graži Lietuva.

- Jei vasarą dirbate, vadinasi, atostogaujate žiemą?

Muzikantai visais metų laikais turi daug darbo - tai ne sezoninis užsiėmimas. Tačiau sausio mėnesį jo paprastai šiek tiek sumažėja. Tada dažniausiai ir atostogauju. Žiemą kaip tik ir saulės mažai, energijos, tad išvykstu kur nors į šiltus kraštus.

- Kelionės ir jūs. Kur ir kaip?

Dėl to, kad dirbu štai tokį darbą, teko išmaišyti visą pasaulį. Bet dažniausiai atvykęs tik įkvepi tos šalies oro ir - tiek jos tepažįsti. Idealią kelionę įsivaizduočiau tokią: kur nors važiuoti automobiliu su mylimu žmogumi, įsimetus miegmaišį ar palapinę. Nesirinkčiau jokio konkretaus maršruto, tiesiog važiuočiau - kur užklystume, ten ir būtume. Norėčiau netikėtumų, atradimų, o ne patogumų, aukštos klasės viešbučių. Tokiai kelionei reikėtų ne savaitės, o kokio mėnesio.

- Netikėtumai kelionėje - gerai. O gyvenime?

Siaubingai nemėgstu planuoti. Dažnai elgiuosi labai spontaniškai. Jei turėčiau laisvą savaitę, o koks draugas paskambintų ir pasiūlytų kur nors išvykti, iškart sutikčiau. Esu lengvai įkalbama, tačiau dėl tokių spontaniškų veiksmų niekada neteko gailėtis.

- Ko labiausiai norėtumėte šiandien?

Labai noriu pailsėti. Buvo itin intensyvi savaitė, daug koncertų, tad dabar - miegoti, miegoti, miegoti...

- Jūs savo ir aplinkinių akimis - tas pats ar skirtingas žmogus?

Nežinau, kaip mane įsivaizduoja kiti. Galiu liūdėti, o po akimirkos būti linksma. Prieš darydama veiksmą nemoku skaičiuoti iki dešimties. Kartais suvokiu, kad turėčiau labiau klausyti proto, bet vis tiek vadovaujuosi širdimi ir jausmais. Po truputį mokausi "gyventi", tačiau artimiausi draugai mane pažįsta būtent kaip impulsyvią, nepastovią.

- Ar nekyla noras save "patobulinti"?

Visą laiką taip būna. Pavyzdžiui, pagaunu save, jog dažnai skundžiuosi, kad blogai tas ar anas. Nors kai palyginu savo problemas su kitų žmonių, kuriems tikrai blogai, suvokiu, kokios jos menkavertės, pačiai tampa gėda dėl savęs. Jaučiu, kad man trūksta to optimizmo "saugiklio", kuris padėtų gyvenime matyti ne vien balta ir juoda. Stengiuosi analizuoti savo pesimizmą. Juk sakoma, kad svarbiausia - pripažinti ligą ar ydą. Tai jau pažanga ir žingsnis išgijimo link.

- Naujausias dalykas, kuris jus labiausiai nuliūdino ir kuris labiausiai pradžiugino?

Labai liūdėjau, nes aplinkybės neleidžia būti su mylimu žmogumi kartu. Džiaugiausi, kad jis yra, ir kad ateis laikas, kai mes būsime kartu.