aA
Pirmaisiais 30-40 kino gyvavimo metų daugelis filmų buvo begarsiai. Atsiradus naujoms technologijoms nebylusis kinas ėmė skaičiuoti paskutines dienas. Štai 10 geriausių ir garsiausių kada nors pastatytų begarsių kino filmų.
„Žanos D‘Ark aistra“, 1928 m.

„Saulėtekis: dviejų žmonių daina“ (Sunrise: A Song of Two Humans)
F. W. Murnau, 1927 m.

Šį filmą pastatė „Nosferatu“ režisierius F. W. Murnau, 1926 m. William‘o Fox‘o kvietimu išvykęs į Holivudą kurti ekspresionistinio filmo. „Saulėtekis“ – tai istorija apie klibančią santuoką; vyras įsimyli jauną gražią miestietę, kuri įtikina jį nuskandinti savo žmoną. Vyras nesugeba to padaryti ir supranta, kad ją myli. Sutuoktiniai išvyksta į miestą, kur atranda, ką vienas kitam reiškia. Tai nuostabus filmas, kuris palieka didelį įspūdį ir šiuolaikiniams žiūrovams.

„Žanos D‘Ark aistra“ (The Passion of Joan of Arc)
Carl Dreyer, 1928 m.

Įspūdingas filmas, kuriame vaizduojamos paskutiniosios prancūzų nacionalinės didvyrės ir šventosios Žanos D‘Ark valandos. Manyta, kad filmas prarastas visiems laikams, kol vienoje psichiatrinėje ligoninėje rasta dėžė su filmo juostomis. Šis kūrinys ypatingas tuo, kad daug scenų filmuotos stambiu planu, o siekiant realistinio vaizdo nenaudotas makiažas. Renée Jeanne Falconetti vaidyba laikoma viena geriausių kino istorijoje.

„Metropolis“ (Metropolis)
Fritz Lang, 1927 m.

Pirmasis mokslinės fantastikos filmas, kuris įkvėpė visus vėlesnius šio žanro kūrinius – nuo „Žvaigždžių karų“ iki filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“. „Metropolis“ buvo vienas paskutiniųjų vokiečių ekspresionistų filmų ir pats brangiausias kada nors sukurtas begarsis kino filmas. Šiame kūrinyje apie distopinį futuristinį miestą vaizduojama socialinė krizė ir skirtumai tarp darbininkų bei turtingų kapitalistų. Prieš premjerą „Metropolis“ buvo smarkiai redaguotas, o iškirptos scenos ilgai laikytos dingusiomis. Jos rastos Argentinos filmų muziejuje 2008 m. liepos 1 d. Tiesa, kai kurių trūkstamų kadrų atkurti nebeįmanoma.

„Daktaro Kaligario kabinetas“ (The Cabinet of Dr. Caligari)
Robert Wiene, 1920 m.

Begarsis vokiečių filmas „Daktaro Kaligario kabinetas“ žymi vokiečių ekspresionizmo periodo pradžią. Tai iškraipytų asimetriškų scenų ir vaizdų kupinas siaubo filmas apie pamišusį daktarą ir jo lunatikuojantį tarną, kurie įtariami vykdantys kraupias žmogžudystes. Filmo pabaiga netikėta, nes pakeista dėl politinių priežasčių; manyta, kad tikroji pabaiga yra per daug tamsi ir neigiamoje šviesoje vaizduoja autoritetingus žmones.

„Didmiesčio žiburiai“ (City Lights)
Charlie Chaplin, 1931 m.

Tai buvo paskutinis begarsis Čarlio Čaplino filmas (ne visi filmą „Naujieji laikai“ laiko begarsiu, priešingu atveju jis irgi būtų įtrauktas į šį sąrašą). Pagrindinis herojus Trempas įsimyli aklą gėlių pardavėją, kuri mano, kad jis yra turtingas. Nenorėdamas išsklaidyti šios iliuzijos, vyriškis bando gauti pinigų brangiai operacijai, kuri padėtų mylimajai atgauti regėjimą. Filmo pabaigą daug kas laiko geriausia kino istorijoje.

„Nosferatu“ (Nosferatu)
F. W. Murnau, 1922 m.

„Nosferatu“, kaip ir „Daktaro Kaligario kabinetas“, buvo ankstyvasis vokiečių ekspresionistų filmas, kuris padėjo vystytis siaubo žanrui. Jis turėjo tapti „Drakulos“ ekranizacija, bet negavus autorinių teisių teko padaryti daugybę pakeitimų. Vampyro Orloko vaidmenį šiame filme atlieka Max Schreck. Režisierius F. W. Murnau sulaukė pagyrimų už unikalų šešėlių ir siluetų naudojimą, kurie padėjo sukurti didesnį siaubo efektą.

„Aukso karštligė“ (The Gold Rush)
Charles Chaplin, 1925 m.

Vienas geriausių šio aktoriaus ir režisieriaus filmų. Garsusis Č. Čaplino herojus Trempas išvyksta į aukso karštligės apimtą Aliaską ir aptinka aukso gyslą. Ir nors iš filmo plakato nepasakysi, kad filmas priskiriamas komedijos žanrui (ant krosnelės sėdintis pagrindinis herojus atrodo vienišas ir sušalęs), jis tikrai yra šiltas ir juokingas. Č. Čaplinas yra sakęs, kad norėtų išlikti žmonių atmintyje būtent dėl šio filmo.

„Generolas“ (The General)
Buster Keaton, 1927 m.

Pagrindinis komedijos herojus, jaunas geležinkelių inžinierius Džonis Grėjus trokšta kariauti Pilietiniame kare, bet valdžia mano, kad jis naudingesnis kaip inžinierius, o ne kareivis. Kai jo mylimą garvežį „Generolą“ užpuola priešininkai, jis nusprendžia pats vienas juos sustabdyti. „Generolas“ vertinamas už puikų humorą ir įspūdingas veiksmo scenas, kuriose vaizduojami važiuojantys traukiniai. Filmo kulminacija – momentas, kai traukiniui kertant upę sugriūna tiltas. Ši scena įkvėpė daugybę kitų kūrinių, pavyzdžiui, filmus „Tiltas per Kvai upę“ bei „Geras, blogas ir bjaurus“.

„Nepakantumas“ (Intolerance)
D. W. Griffith, 1916 m.

Šis filmas buvo D.W. Griffith atsakas į priešišką reakciją, kurios sulaukė „Tautos gimimas“. Įsižeidęs dėl kritikos, jis nusprendė sukurti filmą, kuris parodytų, kokių tragiškų pasekmių istorijos eigoje turėjo nepakantumas. Filmas pasakoja keturias atskiras, bet tarpusavyje persipynusias istorijas (darbininkų vargai industrinės revoliucijos metu, Kristaus kančia, Babilono žlugimas ir šv. Baltramiejaus nakties skerdynės Prancūzijoje). Filmui artėjant prie kulminacijos, scenos ima vis dažniau keisti viena kitą, greitėja pasakojimo tempas. D.W. Griffith turėtų būti prisimenamas būtent dėl šio filmo.

„Šarvuotis „Potiomkinas“ (The Battleship Potemkin)
Sergejus Eizenšteinas, 1925 m.

Rusų režisieriaus S. Eizenšteino filmas, kuriame pateikiama dramatizuota 1905 m. įvykusio rusų šarvuočio „Potiomkino“ įgulos maišto versija. Tai vienas žymiausių propagandinių filmų. Garsiausias filmo epizodas - scena ant Odesos laiptų – buvo ne kartą atkartota ir kituose kūriniuose, pavyzdžiui, Briano De Palmos filme “Neliečiamieji“.

Kiti dėmesio verti filmai: The Phantom of the Opera (Rupert Julian, 1925), Un chien Andalou (Luis Buñuel, 1929), Sherlock, Jr. (Buster Keaton, 1924), Greed (Erich von Stroheim, 1924), The Birth of a Nation (D.W. Griffith, 1915).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1479)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (488)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (25)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (32)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (26)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (208)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (30)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...