Ryškiaspalvė asmenybė, menininkė Nomeda Marčėnaitė (50) moja ranka į visapusiškai harmoningo gyvenimo receptų paiešką, o energijos pasikrauna iš teigiamų emocijų.
Nomeda Marčėnaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Jei tik kurią dieną primirštu, kad pasaulis yra toks, kokį jį ir matai, kaipmat žnybiu sau į šoną ir šypsausi. Labai retai jis neatsiliepia man tuo pačiu“, – tvirtina moteris.

Įprastai viešojoje erdvėje kuriamas ryškiai teigiamas jūsų įvaizdis, o kokios Nomedos mes dar nepažįstame?

– Nežinau, ką reiškia „kurti“ teigiamą įvaizdį, nes niekuomet nesiekiau atrodyti geresnė, nei esu. Tačiau tikrai žinau, kad kartais žurnalistai, vedini geriausių paskatų, nušviečia mane rožinėmis spalvomis. Tuomet galvoju, kad ir aš norėčiau susipažinti su šia tobula būtybe (šypsosi).

Kaip ir daugelis žmonių turiu ir gerų, ir nelabai teigiamų savybių. Būnu ir pavargusi, ir suirzusi, netgi visai pasiutusi. Tačiau tokios savęs labai nemėgstu. Todėl, kai tik vidiniu žvilgsniu „pagaunu“ panašią būseną, kaipmat bandau jos atsikratyti.

Jūsų visur labai daug: esate dailininkė, keramikė, televizijos laidų vedėja, rašote knygas vaikams, aktyviai dalyvaujate įvairiose socialinėse iniciatyvose. Kuris užsiėmimas visgi arčiausiai širdies?

– Mane džiugina įvairi veikla ir būtų sunku kurią vieną išskirti. Gal labiausiai šiuo metu esu nutolusi nuo televizijos ir rašymo, bet tik dėl pastarojo kiek kremtuosi – vis pasvajoju atrasti laiko prisėsti prie naujos knygelės.

Jei porą dienų palipdau, po to jau noriu „pasiautėti“ prie puodų. Kai atsidžiaugiu kūryba virtuvėje, labai gerai jaučiuosi dalindamasi patirtimi „puodeliavimo“ užsiėmimuose: lipdydama su nereginčiais ir globos namų vaikais, piešdama iliustracijas ir taip toliau. Neverta visko ir vardyti – man tiesiog labai patinka gyventi!

Ar kada buvote tik „nuplaukusi“ menininkė, stebinti pasaulį „nuo debesies“?

– Dvidešimt vienerių susilaukiau pirmagimio, taigi, turėjau būti labai organizuota. Bet tai nė kiek netrukdo skraidymui padebesiais. Tačiau su pertraukomis, žinoma. Lygiai taip pat ir su filosofavimu iš patogios distancijos: kartais smagu įsivelti į patį gyvenimo sūkurį, o po to sprukti atgal į savo urvelį ir tyliai viską stebėti. Viskas suderinama.

Kaip pradėjote rašyti mažiesiems – ilgai brandinote būsimas istorijas ar idėjos gimė spontaniškai?

– Ši mintis tiek labai sena, tiek kartu ir netikėta. Visiems trims vaikams sekiau pasakas, savo pačios sukurtas istorijas. Dažniausiai apie šuniuką ir kačiuką. Nors kartais vaikų džiaugsmui piešdavau iliustracijas, bet užrašyti mintis nekilo. Tik sužinojusi, kad netrukus gims anūkė Frida, pagalvojau, kad labai norėčiau parašyti knygelę, kurią ji galėtų paimti į rankeles ir pavartyti, o vėliau – gal ir paskaityti. Po ilgų dvejonių taip ir padariau. Tik vėliau supratau, kad ją skaitys, vertins ir kiti žmonės – gali būti ir neigiamai.

– Knyga „Lėlė“ sulaukė ne tik skaitytojų, bet ir profesionalų įvertinimo.

– Kadangi jokio darbo gyvenime nesu dariusi dėl galimos sėkmės, negalvoju ir apie tai, kad gali nepasisekti. Viską darau iš džiaugsmo, smalsumo ir dėl noro pabandyti. Taip buvo su knyga, taip nutiko ir su televizine avantiūra (nesakykit, keramikė televizijoje – tai jau juokinga) bei daugeliu kitų mano eksperimentų. Beveik kiekvieną dieną prabundu džiaugdamasi, nes manęs ir vėl laukia nauji neišbandyti dalykai.

Daug bendraujate su vaikais, jaunimu. Kokie jie, ko šiandien jiems labiausiai stinga?

– Puikūs mūsų vaikai. Prisimenu, kokie gražūs buvo mano bendraamžiai, šiandien mažieji skiriasi, tačiau gerąja prasme. Dabar vaikai drąsesni – jie be baimės išsako savo nuomonę ir nebijo būti kitokie. Jie kur kas socialesni ir netgi gražiai patriotiški, be pompastikos, natūraliai – taip, kaip ir turėtų būti.

Na, o ko gi jiems stinga? Mūsų. Ne darbe, ne pasinėrusių į televiziją ar blogas žinias, ne suirzusių ir niekur nespėjančių, o čia ir dabar, šalia, kai to labai reikia.

O jūsiškės atžalos, dabar jau paaugliai, skuba užaugti?

– Girdėjau tokią mintį, kad tarp šiandienių vaikų paplitęs Piterio Peno sindromas – baimė užaugti. Manau, jog šios baimės šaknys – mūsų reikalavimai ir nuolatinis visuomenėje sklandantis nerimas dėl neprognozuojamos ateities. Žinoma, kad jie perima mūsų baimes ir bijo užaugti. Panašų jausmą įžiūriu ir savo vaikų mintyse, bet kiek tik pajėgiu bandau juos raminti ir siūlau atsipalaiduoti, bėda tik, kad žodžiais niekas netiki, jei tik jie nėra paremti darbais (šypsosi).

Kiek pati dar jaučiatės vaiku?

– Visi mes – vaikai, nes visi atėjome iš vaikystės. Kad ir kiek gyvenimo sluoksnių besugultų, kažkur tas mažas vaikas tebegyvena. Tiek gerąja prasme, tiek ir su visais iš ten atėjusiais kompleksais ir nesaugumo jausmu. Jei tik imu kiek per solidžiai postringauti, tuoj pamatau tą mažą mergaitę viduje, šelmiškai kikenančią iš viso to mano rimtumo (šypsosi).

Ar pozityvūs žmonės, nuolat švytėdami ir išdalydami daug dėmesio, stipriai nepavargsta? Iš kur jūs pasikraunate energijos?

– Štai iš ten ir pasikraunu – iš teigiamų emocijų. Jei tik kurią dieną primirštu, kad pasaulis yra toks, kokį jį ir matai, kaipmat žnybiu sau į šoną ir šypsausi. Labai retai jis neatsiliepia man tuo pačiu (šypsosi).

Turite kasdienio visapusiškai harmoningo gyvenimo receptą?

– Aš net virtuvėje receptų nemėgstu, ką jau kalbėti apie gyvenimą (juokiasi).

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amžiaus energetikos mįslė: kas yra energetikos pilkieji kardinolai (8)

Šių metų kovo gale premjeras Saulius Skvernelis staiga atleido savo patarėją energetikai Tomą...

Amerikiečių Lietuvoje suerzinti Kremliaus ruporai pratrūko: jūs patys prisiprašysite (1208)

Kelios milžiniškos JAV vadovaujamos pratybos Baltijos šalyse, didesnis Aljanso matomumas regione,...

Netikėtas pasiūlymas „dyzelių“ Europoje kritikams atskriejo iš JAV (7)

Dalį verslo Europoje prancūzams su džiaugsmu pardavusi bendrovė „ General Motors “ visų...

Orai: viltis laukiantiems lietaus ir išvargintiems karščių (21)

Savaitės pradžioje tęsis itin karšti orai , tačiau nuo antradienio sulauksime pokyčių. Tuo...

Japonija: drebėjimas toks stiprus, kad sunku išstovėti ant kojų papildyta (3)

Antrąjį pagal dydį Japonijos miestą Osaką pirmadienį rytinio piko valandą sukrėtė stiprus...

Nepersistenkite: šiuos daiktus valote gerokai dažniau nei reikėtų

Norite tikėkite, norite ne, bet būna ir taip, kad valoma per daug. Jei daiktus valote per dažnai,...

Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad...

Dažnai pašiepiamų Jorko princesių Beatrice ir Eugenie gyvenimas: buvo paskleista ir labai netikėtų gandų (2)

Daugelis mėgsta Didžiosios Britanijos karališkąją šeimą, ne vienas norėtų būti jos dalimi,...

24 močiučių triukai, padėsiantys sutaupyti laiko ir pinigų tvarkant namus

Visko šiame pasaulyje reikia išmokti. Niekas negimsta mokėdamas greitai ir gražiai lyginti...