Moterų apipjaustymas gali baigtis nevaisingumu

Moterų apipjaustymas, gyvuojantis daugiau kaip trisdešimtyje pasaulio šalių ir kasmet atliekamas dviem milijonams mergaičių, gali baigtis nevaisingumu. Švedijos mokslininkai, ištyrę beveik 30 moterų, gyvenančių Sudane, kur apipjaustymas visuotinai paplitęs, penktadienį pareiškė, kad tikimybė, jog apipjaustytos moterys bus nevaisingos, yra 5-6 kartus didesnė.

"Visų rūšių, ne tik žiaurių formų, moters apipjaustymas padidina nevaisingumo riziką. Šį labai svarbų argumentą reikėtų naudoti tose vietovėse, kur tai praktikuojama", - interviu teigia Stokholmo Karolio medicinos ir chirurgijos instituto pediatras dr. Larsas Almrothas (Larsas Almrotas).

Nepaisant mėginimų sustabdyti mergaičių apipjaustymo apeigas, kurias žmogaus teisių gynimo aktyvistai vadina žvėrišku elgesiu su moterimis, jos toliau atliekamos Afrikoje ir kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse. Tokio apipjaustymo metu mergaitei pašalinami visi išoriniai lytiniai organai arba jų dalis.

Kaip teigiama remiantis žmogaus teises ginančios organizacijos "Amnesty International" duomenimis, visame pasaulyje apipjaustymą yra patyrusios 135 mln. moterų ir mergaičių.

Apipjaustymas laikomas neatsiejama kultūros dalimi, tradicija ar apeigomis, kuriomis mergaitė įvesdinama į moterystę. Kai kuriose šalyse manoma, kad po šios procedūros sumažėja moters lytinis potraukis ir taip apsaugomas jos vaisingumas.

Tačiau medicinos temomis rašančiame žurnale "The Lancet" išspausdinti švedų klinikinių tyrimų duomenys įrodo priešingą tokio apipjaustymo poveikį moterims.