aA
Jai nepavyko rasti bendros kalbos su istorija, tačiau ji susidraugavo su literatūra ir poezija. Šios ne visada kovoja už karčią tiesą, retkarčiais renkasi nors ir išgalvotą, bet gražią legendą. Mūsų minimoji nepažįstamoji savo legenda pakerėjo Bokačio ir Petrarką - viduramžių meilės dainius.
Moteris
Moteris
© Corbis
O XIX amžiuje Aleksandro Puškino kūrybos tyrinėtojai rado jo juodraščius, datuotus 1833 metais - būsimosios pjesės apmatus. Dramos centre - nepaprastas moters, pasikėsinusios į Romos popiežiaus sostą, likimas.

Išties sunku įsivaizduoti aukščiausio Bažnyčios hierarcho soste moterį. Paprastą moterį, žadinančią vyrų troškimą mylėti. Viduramžiais moteris laikyta pragaro išpera, paskatinusia Adomą nusidėti.

Net ir turinti kokių nors žinių, mokėjimų ar paprasčiausiai protingesnė už kitas moteris būdavo laikoma ragana ir deginama ant laužo. Kitaip tariant, ano periodo scholastiškajai bažnyčiai moteris reiškė tik visų nelaimių pradžią. Ir staiga...

Mums nežinoma, ar ji buvo kilminga, ar ne, turtinga ar vargšė. Manoma, jog ji buvo kilusi iš Anglijos, bent jau tai leidžia nuspėti jos vardas - Johannes Anglicus. Kurį laiką gyveno Maince.

Viena, kas neabejotinai teisinga, - ji buvo smalsi ir protinga, norėjo mokytis, kas anais laikais moteriai nebuvo paprasta - bažnyčia draudė. Pagal vieną legendą, jos tėvas buvo misionierius, su juo mergina nuolat keliavo.

Gal būtent tada vyriškis ir suvokė, jog berniukas, pagalbininkas ir jo religinės misijos tęsėjas, kur kas geriau nei mergaitė - būsimoji moteris, viliokė, bažnyčią vertinanti kaip blogio įsikūnijimą. Taigi Joana ėmė rengtis vyriškais drabužiais. Po tėvo mirties, įvertinusi visus vyriškų drabužių pranašumus, mergina su ta apranga nebesiskyrė.

Kita legenda

Pagal kitą legendą, gavusi pradinį išsimokslinimą ji pateko į vyrų vienuolyną ir iš karti išsiskyrė iš bendros pusiau raštingų jaunuolių bei vienuolių minios ramiu būdu bei kai kuriomis žiniomis. Manoma, jog būtent ten, vienuolyne, ji susipažino su Juo - įsimylėjo.

Papasakojo apie save visą tiesą ir galop tapo jo meiluže. Jo vardas mūsų dienų nepasiekė - viduramžių dokumentuose nėra vietos intymioms smulkmenoms.

Įsimylėjėliai paliko vienuolyną ir leidosi į Atėnus tęsti mokslų dvasinėje teologinėje mokykloje. Tačiau greitai Joanos mylimasis susirgo ir mirė. Taigi jai vienai teko tęsti kelionę - persirengus vyru. Tai buvo vienintelis būdas gauti išsimokslinimą. Vyriški drabužiai vėl išgelbėjo Joaną.

O gal ji nebeturėjo kitokios išeities. Juk jos niekas niekur nelaukė. Ji buvo vienui viena, be artimųjų ir lėšų pragyvenimui. O vienuolio sutana, sėkmingai slėpusi visus moteriškos figūros ypatumus, atverdavo Joanai duris į gailestingumo kupinus vienuolynus, kuriuose galima palaukti, kol pagerės oras, nustos pliaupti lietus ar siautėti audra, sušilti išgėrus stiklinę karšto vyno.

Vienuolynuose niekas niekuo ypatingai nesidomėjo, tad po kelių dienų Joana galėdavo paprasčiausiai atsisveikinti ir išeiti. Keliauti iki kito vienuolyno, ten vėl pasiprašyti nakvynės ir kriaukšlės duonos. Juoda sutana buvo tarsi magiškas leidimas į paprastam viduramžių žmogui nepasiekiamas išsilavinimo aukštumas. Kitokio gyvenimo Joana jau nebeįsivaizdavo.

Iš Atėnų Joana, apsirengusi tais pačiais vyriškais drabužiais, pateko į Romą - ne tik religinį, bet ir kultūrinį Europos centrą. Šiuo atveju jai labai pravertė jos gyvenimiškoji patirtis ir visos įgytos žinios. Mergina iš visų išsiskyrė intuicija, gera atmintimi, lanksčiu protu, mokėjimu dirbti su dokumentais.

Gebėjo tinkamai pritaikyti tai, ko išmoko, vyriškus būdo bruožus derino su grynai moteriškomis charakterio savybėmis, jai suteiktomis gamtos. Kiek vėliai Joana tapo notaru popiežiaus taryboje. Tais laikais notaras buvo ir juristas, ir sekretorius, ir archyvuotojas, ir patarėjas - penki viename, kitaip sakant.

Jai buvo patikėti visi svarbiausi popiežiaus kanceliarijos dokumentai - finansiniai, politiniai, religiniai. Nereikėtų pamiršti, kad katalikų bažnyčia niekada nepraleisdavo progos kištis į savo ganomųjų politiką.

Taigi Joana popiežiaus Leono IV rūmuose užėmė gana aukštas pareigas. O 855 metais, po jo mirties, buvo išrinkta „tėvų tėvu“. Ta data, kaip ir Leono IV vardas, - realūs istorijos faktai.

Štai tokiu būdu moteris atsisėda į šventąjį sostą ir pasirenka Jono III vardą. Gal niekas niekada ir nebūtų nieko sužinojęs ar bent įtaręs, jei ne grynai moteriškas sentimentalumas. Joana vėl įsimyli ir pastoja. Laisvi platūs popiežiaus drabužiai iki tam tikro laiko sėkmingai slėpė papilnėjusią figūrą.

Joana vis rečiau dalyvaudavo įvairiausiose procesijose, bet artėjo Dangun ėmimo šventės diena, pagal ritualą pagerbiama kryžiaus nešimo ceremonija. Joje būtinai turėdavo dalyvauti popiežius. Išvengti viso šito buvo neįmanoma. Per eitynes prie Šv.Petro bažnyčios popiežiui netikėtai prasidėjo sąrėmiai, ir po kelių minučių Joana pagimdė.

Vėliau toje vietoje buvo pastatyta nedidelė koplytėlė su gražios jaunos moters, vienoje rankoje laikančios popiežiaus atributą, kitoje - vaiką, statula. Kurdamas tą mažytį šedevrą nežinomas autorius aiškiai nejautė neapykantos moteriai, užėmusiai popiežiaus sostą. Ji buvo žavi.

Sukiršino visuomenę

Bažnyčios tarnai bergždžiai stengėsi iš istorijos ištrinti Joanos vardą. Koplytėlę buvo liepta nugriauti, statulą - sunaikinti.

Joana gerokai sukiršino visą visuomenę, privertė patikėti, kad moteris turi teisę į išsilavinimą, be to, įrodė, jog ir silpnosios (nekenčiamosios ano meto nuostata) lyties atstovės turi galimybę užimti deramą vietą ir visuomenėje, ir politikoje.

Pirmasis šaltinis, išlikęs iki mūsų dienų, kuriame minima paslaptingoji Joana, - De septem donis Spiritus Sancti, „Septynios Šventosios dvasios dovanos“. Jo autorius Etjenas Burbonietis. Šio pasakojimo herojus buvo raštingas, daug skaitė, ėmė perrašinėti knygas.

Toje epochoje, kai apie knygų spausdinimą dar nieks nė sapnuoti nesapnavo, knygų perrašinėjimas buvo prieinamas tik privilegijuotiems asmenimis, gavusiems dvasininko išsilavinimą. Taigi gavęs garbingą knygininko vardą pasakojimo herojus tampa notaru popiežiaus rūmuose, vėliau išrenkamas popiežiumi.

Autorius nemini vardo, bet leidžia suprasti, kad kalbama apie moterį, nes per vieną ritualinę procesiją ji pagimdo. Įtūžę šventieji tėvai užmėto kūdikį akmenimis, jaunoji motina irgi miršta.

Ypatingą vietą tarp visų dokumentų užima „Popiežių ir imperatorių kronika“ - Cronicon pontificum et Imperatorum, atsiradusi XIII amžiuje. Parašė ją vienuolis domininkonas Martinas iš Tropau. Kūrinyje išsamiai pasakojama apie kažkokią Žaną, gimusią 822 metais.

Ji anglė, bet gimusi Maince. Autoriaus nuomone, jos tėvai galėjo būti emigrantai, kadaise išvykę iš Anglijos. Toliau jis pasakoja, kad Žana pamilo mokytą vienuolį benediktiną. Jis priklausė vienam mokslingiausių vienuolių ordinų - ne veltui šiais laikais žodis benediktinas įgavo kitą reikšmę - mokslininkas, eruditas.

Skatinama meilės vyrui ir žinių troškimo Žana lydėjo savo mylimąjį į Atėnus persirengusi vyriškais drabužiais. Įgijusi puikių istorijos, oratoriaus meno ir filosofijos žinių ji išvyko į Romą, ten tapo koordinalu, vėliau - popiežiumi.

Ką byloja istorija?

Galima spėti, kad X-XIV amžiuje popiežiaus Joanos egzistavimo faktas niekam nekėlė abejonių. Juo labiau kad toje epochoje atsirado aukštiems dvasininkams - vyskupams, arkivyskupams, popiežiui - skirtų krėslų su skyle viduryje... Keistomis aplinkybėmis tie krėslai tapo ypatingo ritualo elementu ir buvo naudojami tik įšventinimo apeigose.

Nesunku suprasti, kokiam tikslui jie buvo skirti. Būtent taip būdavo tikrinama renkamų dvasininkų lytis. Atrodė, kad bažnyčia labai bijo apsirikti dar kartą. Ritualas egzistavo iki XV amžiaus. Artinosi didysis Atgimimas, Renesansas. Pamažu bažnyčia ėmė prarasti savo pozicijas - jas glemžėsi laisvamaniai Volteras, Ruso, Sviftas.

Popiežiaus Joanos istorija pamiršta nebuvo, bet netikėtai sušvito kitu aspektu. Galop atsirado galimybė pasijuokti iš katalikų bažnyčios, nesugebėjusios atskirti moters nuo vyro. Ir ne vien dėl to. Moteris, apie kurią rašė viduramžių kronikininkai, - nepriklausoma, siekianti tikslo, išsilavinusi, protinga.

Ji niekuo nesiskiria nuo stipriosios lyties atstovų. Tai buvo tikras iššūkis scholastinėms viduramžių bažnyčios normoms. Taip Joanos istorija virto legenda.

Iki šių dienų liko neaiškus klausimas, kiek minimas Joanos paveikslas atitinka tikrovę. Vieni apie ją rašo kaip apie išgalvotą asmenybę, į istoriją įėjusią dėl romantiškos legendos, kiti vadina ją avantiūriste, treti skiria jai savo kūrinius - eiles, prozą, pjeses, kino scenarijus.

Net jei tai ir legenda, kas jos autorius? Ko gero, vis dėlto vyras, gyvenęs tolimaisiais viduramžiais ir svajojęs apie idealią moterį - gražią, drąsią, protingą, moterišką, kartais provokuojamą ir nebijančią mylėti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Aplankė vieną uždariausių pasaulio valstybių: pažįstamiems buvo sunku patikėti, kad ten keliauju (116)

„Welcome to Arabia! “, – karts nuo karto išgirstu iš nuoširdžiai besišypsančių...

Tikra legenda, kuri aikštėje lietuvius skriaudė, o už jos ribų – glostė laida „Krepšinio zona“ (35)

2020-ieji krepšinio pasauliui prasidėjo tiesiog tragiškai: po ilgamečio NBA komisaro Davido Sterno...

Giedrius Drukteinis

Du būdai, kaip mums atsikratyti nepakantumo svetimam turtui ir sėkmei (1)

Kai išmintingi žmonės pradeda kalbėti apie Lietuvos visuomenės problemas, greitai galima...

Birutė Navickaitė pakliuvo į absurdišką situaciją: neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir automobilio pradėjo gauti baudas (40)

Palangiškė Birutė Navickaitė sako, kad sunku ir patikėti, į kokią absurdišką situaciją ji...

Darželyje sriuba apsipylusi trimetė patyrė antro laipsnio nudegimą: mama netiki darželio direktorės versija (305)

Į darželį trimetę dukrą nuvedusi mama nė neįtarė, kad po kelių valandų su ja dėl patirto...

Stilistė papasakojo, į ką reikia atsižvelgti renkantis džinsus: viena detalė gali sugadinti visą įvaizdį (32)

Jei paprašytume jūsų įvardinti pagrindinį spintos drabužį, kas tai būtų? Mes nemirktelėję...

Lietuvis sukūrė už širdies griebiantį vaizdo klipą apie Bryantą (78)

Lietuvis Giedrius Šiškovas , interneto platybėse žinomas „Gidranity“ pseudonimu, sukūrė už...

Kameros įamžino neįtikėtiną vairuotojų žioplumą: situacijos primena veiksmo filmus

Pašalinė veika prie vairo ir išsiblaškymas neretai vairuotojams sukelia nemažai streso, kai...

Kaip pornografija veikia seksualinį gyvenimą? Specialistai išskyrė kelis atvejus (29)

Ar pornografija žalinga? Į šį klausimą nėra vieno atsakymo. Tai tas pats, lyg klaustumėte, ar...