aA
Edvardas Eismontas A.Venckus – ne tik garsios giminės palikuonis, Šv. Kazimiero ordino įkūrėjas ir magistras, bet ir talentingas kompozitorius, savo meditacine muzika gydantis žmonių negalias. Šių metų birželio 24-ąją, per patį gamtos virsmą, kūrybingasis maestro atšventė savo šešiasdešimtmetį.
© Corbis

Gimėte mistiniu metu – ilgiausią vasaros dieną, gal būtent tai nulėmė ir jūsų pasirinkimus gyvenime?

Nuo mažens buvau kitoks: labai padūkęs, trys broliai ir sesuo su manimi nesusitvarkydavo. Ir pasaulį mačiau kitokį – jau smėlyje žaisdamas pirma nusibraižydavau brėžinius ir tik paskui pilis statydavau. Mama – mokytoja, močiutė – filosofė (tėvelis žuvo autoavarijoje) stebėjosi manimi. Labai anksti pradėjau groti. Mama nuolat klausėsi vokiškų radijo stočių, nes geriau mokėjo vokiečių nei rusų kalbą, tad, kai tik koks kūrinys nuskambėdavo, aš jį tuoj atkartodavau. Toliau – muzikos mokykla, technikos mokslai, vėl muzika. Be muzikos, labai domėjausi technika. Prisimenu, kad šeštoje klasėje rašydamas rašinį ateitį pavaizdavau beveik tokią, kokia ji yra šiandien – su kompiuteriais, internetu, mobiliaisiais telefonais.

Esate garsios giminės palikuonis, turite vadinamojo mėlynojo kraujo. Kaip pavyko prisikasti prie savo šaknų?

Gimiau senoje 360 metų skaičiuojančioje bajorų Eismontų, Venckų giminėje, kuri visais laikais puoselėjo meilę savo tautai ir valstybei, dorą bei aukštą kultūrą. Ypatingų pastangų, ieškant giminės šaknų, nereikėjo, didžioji dalis dokumentų buvo paslėpta, todėl išliko. Giminaičiai arba pasitraukė į Ameriką, arba sušalo Sibire, tik mama su mumis, keturiais vaikais, sugebėjo laviruoti. Tai buvo neeilinė mokytoja, ji užsiėmė saviveikla: statė spektaklius, mokė šokio, dainų, tad net naujoji valdžia suvokė, kokia ji reikalinga Šiaurės Lietuvoje Pašvitinio, Sukurių mokyklose.
Giminės šaknys, taigi ir dvarai – Žemaitijoje. Viena šaka driekiasi į Seinus. Dar Eismontų palikuonių yra Vilniaus krašte, Baltarusijoje.

Kokios prasmės jums suteikė praeities atgaivinimas?

Visada jaučiau didelį atsakomybės jausmą. Mane taip auklėjo: jei esi palikuonis giminės, kuri daug atidavė šaliai (nemažai giminaičių dalyvavo 1863 metų sukilime, kovojo už Lietuvos laisvę, iš jų net buvo atimti dvarai), tu negali gyventi bet kaip, tave įpareigoja giminės vardas, herbas. O kaip mes mamą, močiutę mylėjome, gerbėme. Su mama gyvenau iki pat jos mirties, man ji buvo visa ko pavyzdys. Aš savo vaikų, rodos, nė neauklėjau, jie matė pavyzdį, ir tiek. Esu išties kitoks, manęs niekas nenupirktų. Gal dėl to ir gimė Šv. Kazimiero ordinas, o ne kokia nors verslo kontora.

Minėjote, kad jums tiesiog priklausė įkurti ordiną, kokia jo misija?

Vienas mano giminės senolių buvo galingo Trinitorių ordino generalinis konsulas, tad manau, kad ir manyje mintis apie ordino steigimą buvo užkoduota. Aš džiaugiuosi, kad galiu gyventi pagal savo principus – moralinius, etinius. Ordino devizas – gyventi darant gera – apima visas gyvenimo sritis. Mes ir dirbame visomis kryptimis – esame tarsi maža valstybėlė valstybėje. Kilmė ir protėvių dvasia tiems darbams tik įkvepia.

Ordine – tik kilmingi?

Turinčią senas tradicijas organizaciją, kuri būtų pripažinta, gali įkurti tik kilmingi. Tačiau eiliniu nariu gali tapti ir nekilmingas žmogus. Už nuopelnus jam gali būti suteiktas net titulas, tarkime, riterio. Ordine yra kilimo pakopų. Kiekvienas narys gali kilti tobulindamas save ir padėdamas kitiems. Nuo junioro, kandidato, nario rėmėjo, nario, tikrojo nario iki damos ar riterio. Ir tokių žmonių yra. Pavyzdžiui, Laimutei Užkuraitienei suteikėme damos titulą, be to, nemažai iškilių Lietuvos žmonių esame pagerbę šv. Kazimiero aukso medaliu: folkloristą Povilą Mataitį, alpinistą Vladą Vitkauską, dainininkę Veroniką Povilionienę. Tai mūsų tautos turtas.

Vadinasi, Šv. Kazimiero ordino didysis magistras yra ir jūsų pareigos, ir titulas, o bajoriškos šaknys – paveldas?

Taip, nesvarbu, ar esi grafas, ar kunigaikštis, vis viena esi bajoras, vadinasi, kilmingas. Tik žmogaus kokybę, jei taip galima sakyti, lemia ne vien šaknys. Svarbu, kad karta iš kartos augtų šviesūs žmonės – išsilavinę, kūrybiški ir moralines nuostatas perduodantys savo vaikams. Prisimenu, kad mama man samdė net fechtavimo mokytoją. Bet tai nereiškia, kad norėčiau save išskirti – puikiai suprantu, kad žmogaus kokybę nulemia ne vien kilmė. Teko bendrauti su užsienio šalių kilmingaisiais, tai toji kokybė, oi, kaip jaučiasi. Jie nesipuikuoja savo kilme, jie ją tiesiog vertina, gerbia. Mūsų supratimas kitoks, istorijos tęstinumo stoka išblaškė mūsų suvokimą apie kilmingumą, o ypač apie kilnumą. Apmaudu, kai žmogus didžiuojasi savo šunimi su kilmės dokumentais, bet ne savo paties kilmingumu, apmaudu, kai pas mus pirmoje vietoje – dirbtinai sukurtos „žvaigždės“, o ne šaliai nusipelnę žmonės.

Ar tuokiantis svarbi kilmė, ar jums patarinėjo, ką rinktis į žmonas?

Mama buvo nužiūrėjusi panašaus amžiaus mergaitę, bajoraitę, kuri mokėsi pas ją. Norėjo, kad mes draugautume. Įdomu tai, kad jos ir mūsų giminė prieš daugiau kaip 200 metų buvo ta pati. Piršo ir dar vieną, gydytoją iš kilmingos šeimos. Mama bendravo su daugybe inteligentų, namuose skambėjo poezija, muzika. Mano žmona, vaikų mama, nors šito nepaisiau, yra kilusi iš garsios Červinskų giminės. Tiesa, manyje tos romantikos, kai su nostalgija žiūrima į praeitį, gal prieš 15–20 metų buvo daugiau. Šiandien žmogų vertinu čia ir dabar – iš jo darbų. Deja, yra daug pasipūtusių, besididžiuojančių savo kilme, o kai paklausi: žmogau, ką nuveikei, kad tavo protėviams nebūtų gėda, ne visi gali oriai atsakyti.

Kaip sekasi sėti santarvę šeimoje?

Auginame sūnų Henriką ir dukrą Aleksandrą. Sūnus – techninės pakraipos specialistas, o dukra baigė vokalą ir galėtų puikiai dainuoti, bet yra nusivylusi komercine kultūros puse, tad ėmėsi žurnalistikos studijų. Žmona Vitalija – farmacininkė. Esu labai patenkintas vaikais, jokių skundų. Bet ir aš stengiuosi gyventi taip, kad šeima manimi būtų patenkinta. Aleksandra į klausimą, kas yra tavo tėtis, atsako: iškilesnio žmogaus aš nepažįstu. Džiaugiuosi tuo, kasdien grįždamas namo permąstau: ar aš turiu sau ką prikišti? Labai stengiuosi, kad priekaištų nebūtų. Tada ateina ramybė – didžiausias turtas. Tada gali būti maksimaliai laisvas, kūrybingas.

O kur jūsų paties daugiau – ar ordino veikloje, ar muzikoje?

Daugiausia savęs skiriu ordinui, be to, esu visuomenės veikėjas, lektorius, taigi daug laiko praleidžiu įvairiose konferencijose, seminaruose Lietuvoje ir užsienyje. Ordino administravimas – atsakingas darbas, už kurį niekas nemoka pinigų, o struktūra didelė, nariai išsibarstę po visą pasaulį. Vykdome įvairiausius projektus, už kuriuos esu atsakingas. Juokauju, kad tenka uždirbti sau, šeimai, ordinui, nes didžiąją dalį projektų vykdau asmeninėmis lėšomis. Muzika lieka kaip hobis, tačiau jos nepamiršau, anaiptol.

Kuriate gydomąją muziką, kaip ji veikia?

Dar senovės Egipte, Indijoje ir Kinijoje išminčiai išmanė, kaip garsais nustatyti ligas. Pacientui užtekdavo ištarti kelis garsus, ir gydytojas „atspėdavo“ ligą, o paskui gydydavo garsais. Prieš pradėdamas kurti gydomąją meditacinę muziką, ilgai tyrinėjau garsus ir jų poveikį žmogaus organizmui. Palaipsniui sukūriau spektrografinės analizės metodą. Įrašius žmogaus balso virpesius, viso kūno fizinius ir psichosomatinius negalavimus galima diagnozuoti per keliolika minučių. Ši metodika originali: į kompiuterinę programą įvedami žmogaus balso garsai – semos. Kiekvienas mūsų organas generuoja tam tikro dažnio akustinius virpesius ir turi ribinį dažnį. Pavyzdžiui, širdies ribinis dažnis yra 4,2–4,8 Hz. Jei žmogus negaluoja, dažnis ir amplitudė kinta, ir tai atsispindi spektrogramoje.

Ar jūsų muziką galima pavadinti gamtos muzika?

Ilgai ieškojau, kokie garsai slopina negatyvias emocijas: pavydą, neapykantą, pyktį, ką mums reiškia gamtos garsai, pavyzdžiui, lietus. Pasirodo, tai patys turtingiausi ir labiausiai harmonizuojantys garsai gamtoje. Jie ypač teigiamai veikia nervų sistemą, inkstus, prostatą, o moterims lengvina menopauzę. Visi natūralūs gamtos garsai, net perkūno griausmas, mus vienaip ar kitaip veikia. Savo muzikoje naudoju daug natūralių gamtos garsų.

Esate sukūręs nemažai dainų, viena jų – „Laiškas mamai“, kurią atlieka V.Bagdonas, ypač populiari, taip pat esate išleidęs aštuonis gydomosios muzikos CD ir vieną DVD. Daugelis puikiai žino jūsų „Ramybę ir viltį“, „Okeaną“, „Vis vitalis“ ir kitus kūrinius. Kokio pasirengimo ir praktikos reikia tokiai muzikai sukurti?

Pirmiausia reikia atsakomybės. Padeda 20 metų praktika ir psichologijos, filosofijos, akustinės fizikos, metafizikos išmanymas. Išties mano muzikos klausomasi daugelyje šalių, ir ji padeda. Esu įsitikinęs, kad visa tai – ateities medicinos sudedamoji dalis.

Ar išbandėte šią metodiką pats?

Taip. Ir gydytojai buvo nustebę, kai išsigydžiau visus negalavimus. Atlikę tyrimus konstatavo, kad organai funkcionuoja kaip jaunuolio. Argi ne jaunystės eliksyras?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Išskirtinis interviu su Veryga ir kodėl prezidentę sustabdė sugedęs lėktuvas (9)

Išskirtinis sveikatos apsaugos ministro interviu „DELFI Dienai“: kurios ligoninės bus...

Šimašiaus sprendimas užminė mįslę: liko tuščiomis kišenėmis ar išlošė aukso puodą? (63)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius priėmė gan rizikingą sprendimą – likus visai mažai...

Aušra Maldeikienė ir Gitanas Nausėda turėjo ką pasakyti vienas kitam: jūs „durninate“ tautą (48)

Pirmadienio LNK laidoje „Yra, kaip yra“ 17 val. 35 min - pirmoji kandidatų į Lietuvos...

Trumpo komentarai sukėlė internautų pašaipų bangą (8)

Socialinių tinklų vartotojai Suomijoje pirmadienį neslėpė nuostabos dėl Jungtinių Valstijų...

Lietuviai pasidalino į dvi stovyklas: ar brangtų prekės, jei prekybos tinklai sekmadieniais nedirbtų? (146)

Prekybos tinklų darbo laikas sekmadieniais – vis dar neišspręstas klausimas. Seime sprendimas...

Dramų šeimose grimasos: prestižiniame sostinės rajone praskeltos galvos, kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis (472)

Į iškvietimus vykstanti vaiko teisių apsaugos specialistė su DELFI sutiko pasidalinti istorijomis,...

Žiemos ar vasaros laikas: kurį pasirinks Lietuva? apklausa (742)

Sveikatos apsaugos ir švietimo ekspertai sutaria, kad praktikos sukioti laiką kiekvieną pavasarį...

Miške surado įtartinai sužymėtus medžius: ką visa tai reiškia? (31)

Vaikštinėjant miške, dažniausiai grožimasi natūralia gamta, mėgaujamasi grynu oru. Vasaros...

Paviešintos mįslingai dingusio povandeninio laivo liekanų nuotraukos (1)

Manoma, kad Argentinos karinių pajėgų laivas, prieš metus mįslingai pradingęs su 44 įgulos...

Išsigydžiusi depresiją Monika Šalčiūtė grįžo į viešumą: iš savo žinomumo esu uždirbusi 7 tūkstančius eurų per mėnesį (37)

Ilgi efektingos spalvos plaukai, priaugintos blakstienos, ryškus makiažas ir džemperis vietoj...