aA
Velykinis margutis – ne tik stalo puošmena, bet ir šimtmečius iš kartos į kartą užkoduotuose raštuose perduodama žinia. Dovanojamas margutis linkėjo vaisingų metų, gero oro, dievų malonės. Ant kiaušinio piešti dar pagonybės laikus siekiančius iškalbingus simbolius, pasak muziejininkės Aušros Sidorovienės, – pati geriausia relaksacija, nuraminanti rūpesčių verpetuose besiblaškančią sielą ir atpalaiduojanti.
Margučiai
Margučiai
© DELFI (J.Juršienės nuotr.)
„Nėra nė vieno negražaus margučio. Nesvarbu, kuo išmargintas – ryžiais, svogūnų lukštais, vašku ar sintetiniais dažais“, – susirinkusiuosius Kraštotyros muziejaus surengtą marginimo vašku pamoką patikina A. Sidorovienė.

Savaitgalį pirmą kartą muziejuje prie atsineštų virtų kiaušinių palinko suaugusieji. Mažylius atsivedusios mamos, jaunuolių porelės, A. Sidorovienės pamokyti, kruopščiai žvakidėse kaistančiu vašku vedžiojo įmantresnius ar visai paprastus raštus, čia pat kiaušinį merkė į sintetiniais dažais nuspalvintą šaltą vandenį ir namo jau nešėsi pirmąjį šiemet nudažytą velykinį margutį.

Iš keturiolikos susirinkusių margintojų būrio tik viena prisipažino velykinį stalą puošianti vašku pačios išpieštus margučius. Kitiems pats seniausias margučių gražinimo būdas tapo nauju atradimu.

Pasak A. Sidorovienės, marginimas vašku tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingas. Įgudusios tautodailininkės kiaušinį margina nesitraukdamos nuo viryklės – kad vaškas būtų labai karštas, indelį su juo ištisai kaitina ant ugnies.

Tačiau, anot muziejininkės, vaškui išlydyti puikiai tinka ir aliejinės žvakidės.

„Marginimas vašku – labai puiki relaksacija. Žmogus atsipalaiduoja, nurimsta. Nežinau, ar natūralaus vaško kvapas taip raminančiai veikia, ar pats marginimo procesas. Nereikia pamiršti, kad pasiruošimas šventei toks pat svarbus, kaip ir pati šventė“, – primena A. Sidorovienė.

Gražiausi raštai išgaunami karštą vašką po kiaušinį vedžiojant paprasčiausiu drabužių smeigtuku, įsmeigtu į pieštuko galiuką.

Kad ant Velykų stalo puikuotųsi vašku išpiešti margučiai, nereikia būti menininku. Kraštotyros muziejuje prieš Velykas moksleivius ir darželinukus marginti vašku mokanti A. Sidorovienė pastebi: kuo vaikas mažesnis, tuo gražesnį raštą išraito.

„Turbūt šitas sugebėjimas slypi visų mūsų genuose, tik augdami mes jį pamirštame“, – svarsto muziejininkė.

Laimi kantriausieji

Margučiai
© Corbis

Marginimas vašku – vienas iš seniausių margučių gražinimo būdų, tik pakoreguotas greitėjančio gyvenimo tempo. Natūraliomis medžiagomis margučius dažę senoliai užtrukdavo gerą mėnesį, kol vašku išmargintas kiaušinis patekdavo ant puošnaus Velykų stalo.

Vien juodalksnio žievės, sumaišytos su surūdijusiomis geležimis, tirpalas turėjo būti bent tris savaites rauginamas, kad išgautų sodrią juodą spalvą. Vašku margintas kiaušinis „sunokusiame“ skystyje būdavo brandinamas dar dvi paras, o Velykų šeštadienį svogūnų lukštų nuovire išverdamas.

Gamta apdovanoja tik mokančius išlaukti. Ilgiau pavirinti želmenys margutį nudažo švelniai žalsva spalva, beržo lapai – gelsva, šieno pakratai suteikia dar kitokį geltonos atspalvį, ąžuolo ir juodalksnio žievė kiaušinį nudažo pilkai žalia spalva, rugiagėlės – melsva.

Skubantiems A. Sidorovienė pataria pasinaudoti pačia paprasčiausia ir greičiausia natūralia marginimo technologija – svogūnų lukštais, vos per kelias minutes nudažančiais įmestą kiaušinį.

Natūraliomis medžiagomis dažytas margutis ne tik akiai malonus, bet ir nosį pakutena malonus apie bundantį pavasarį pranešantis beržo ar vasaros darbymetį menantis šieno kvapas.

Gražu, kas paprasta

Mitologinė sakmė byloja, kad paukštės pavidalu atskridusi deivė Laima padėjo ypatingai gražų margą kiaušinį, didesnį už žemę, gilesnį už dangų. Šiam sudužus iš trynio užtekėjo saulė, iš baltymo pakilo dangus, lukšto skeveldrų – žemė, žvaigždės ir visa, kas bloga ir gera.

Kiaušinių marginimas – gili prosenoviška tradicija. Spiralinis margučių raštas, liaudyje vadinamas žalčiuku, aptiktas ant šukių, išlikusių dar nuo 1 tūkstantmetyje prieš Kristų.

Nuo senų laikų margutis buvo ne tik stalo puošmena, bet ir gero derliaus, sėkmingų metų ar kitų palinkėjimų nešėjas. Visa tai užkoduota nuo senų senovės ant margučių raižomuose ar piešiamuose simboliuose.

Eglutė – gyvybės medžio ir kiekvienam dalią skiriančios deivės Laimos ženklas. Jei ant margučio raižome eglutę, vadinasi, tęsiame deivės mums skirtą dalužę. Rombas – tarsi artojo žemės lopinėlis, taškučiai jame simbolizuoja pasėtus grūdus. Labai svarbus apskritimas – saulės, amžinybės, gyvybės ir pastovumo simbolis.

Kryželio simbolis atėjęs dar iš tų laikų, kai žmogus įžiebdavo ugnį trindamas du pagaliukus, todėl jis laikomas ugnies ženklu. Kryžius rodo ir keturias pasaulio šalis –rytus, vakarus, šiaurę ir pietus. Margučių raštuose matome ir žirgelius, traukiančius ir dangaus, ir požemio dievų vežimus. Piešdami šį simbolį tarsi prašome dievų malonės ir globos.

„Mūsų protėviai tuos raštus dėliojo ant įvairių savo aplinkos daiktų – keramikos, buities rykų, papuošalų, įausdavo į juostas. Ant margučio piešė ir tą, ką matė aplinkui – paukščio pėdelę, rūtos šakelę, žvaigždutes. Elementaru, bet visas grožis ir slypi paprastume“, – aiškina A. Sidorovienė.

Margučių istorija ir simbolių reikšmė

Margučiai
© DELFI (J.Juršienės nuotr.)

Seniausi dažyti ar brūkšniukais marginti kiaušiniai rasti IV a. mergaitės kape Vokietijoje.

Manoma, kad paprotys dažyti Velykų kiaušinius visoje Lietuvoje jau buvo žinomas XVI a.

Margučiai – gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo ženklas. Krikščionybė laikais margučius pradėta laikyti ir Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliu.

Kiaušinius margino dideli ir maži, pasiturintys ir vargšai.

Kiekvienuose namuose margučius dažydavo keletu spalvų. Raudonas margutis dovanojamas, kad žmogus visus metus būtų darbštus ir aktyvus, įveiktų visas kliūtis. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, vaisingumą.

Mėlyna laikyta ne tik dangaus, vilties, bet ir ramybės, proto ir lankstumo spalva. Ja linkėta gero oro. Žalia – bundančios augmenijos, gerumo spalva, kai kur ji buvo laikoma ir naivumo simboliu. Geltona simbolizavo saulę, grūdus ir pinigus. Juoda – deivės Žemynos spalva.

Rudai nudažytas margutis galėjo reikšti subrendusius javus, kuklumą, susilaikymą ir neturtą. Piešiniais ant margučių perduodavo pačius įvairiausius palinkėjimus.

Dovanotas kiaušinis su nupieštu langeliu reiškė, kad tais metais matysi tai, ko kiti nemato, netgi kas vyksta Danguje ir Pragare.

Ant kiaušinio pavaizduotas varpelis linkėjo žmogui būti dosniam ir kad kiti jam būtų dosnūs.

Didelis džiaugsmas gauti kiaušinį su pavaizduota antele – tikėta, kad iš jos kiaušinio atsirado pasaulis.

Ne pačius geriausius palinkėjimus reiškė ant kiaušinio pavaizduotas nepastovumą simbolizuojantis drugelis ar svetimoteriavimo ženklas – gaidelis.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (34)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (31)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (1)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (231)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (105)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (18)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (98)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (16)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (53)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina