Kaip norėčiau ją privilioti į savo šalies miestus ir miestelius, į sostinę. Kaip būtų nuostabu, jei mūsų miestas – sostinė – sužydėtų pačiais gražiausiais žiedais...
Gal kas turite Gėlių fėjos telefoną? O gal adresą? Kaip galėčiau su ja susitikti? O gal meras turėtų tokią privilegiją – prisivilioti Gėlių fėją? Prašau, padėkite man išpildyti šią svajonę – prisivilioti ją į mūsų miestą...
O gal ji perskaitytų mano laišką?
„Labai laukiama Gėlių fėja,
...Svajoju apie gėlėse skendintį miestą – mano miestą, kuriame gyvenu. Kodėl negalėtų kiekviena namo bendrija, įmonė, bendrovė, valstybės institucijos – tuo pasirūpinti? Kodėl Vilnius negalėtų tapti gėlių sostine?
Mes taip žavimės įvairiais Europos miestais, besipuošiančiais gėlėmis... O juk tam reikia tiek nedaug – nupirkti gėlėms skirtą lovelį, truputį žemės ir – gėlių.
Kaip norėčiau, kad kiekvienas mielas pastatas –o net ir nemielas – pasipuoštų gėlėmis. Žydinčiomis, kvepiančiomis gėlėmis.
Ačiū, Gėlių fėja.“
--
Ar žinote, kokius stebuklus kuria gėlės?
Žmonės, jas auginantys, nuolat šypsosi ir kvepia. Jie gali pravirkti, kai nulūžta jų auginta gėlė, apsidžiaugti ir surengti šventę, kai pražys taip ilgai lauktas žiedas...
Užtat jie niekuomet nesidžiaugia, kai kažkam nepasiseka.
Tie žmonės patys tampa tarsi gėlės – jų širdys žydi ir skleidžia gerumo kvapą.
Piktas ir susierzinęs žmogus, pažvelgęs į gėles, gali sutrikti nuo savo pykčio ir, įkvėpęs gaivaus aromato, nurimti.
Pavyduolis, pajutęs gėlių žvilgsnį, susigės ir supras, kaip buvo kvaila pavydėti.
Padovanotos gėlės gali padėti užgydyti sielos žaizdas ir sutaikyti susipykusias širdis.
Juk gėlės – lyg švelnus pražydusio dangaus prisilietimas.
Elija
*****
Šis rašinys - DELFI Gyvenimo konkurso „Mano žalia svajonė“ dalis. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk „Eglės“ sanatorijos įsteigtą prizą!
