Pakeliui. Dar ir kaip! Netikėtai suradom kompromisą - eko namai, žali namai, neįprasti namai. "Wau..." - kuo daugiau fantazavom, tuo labiau alpom nuo savo žalių svajonių! Viskas iš kuo natūralesnių medžiagų, kuo mažiau chemijos, kuo arčiau gamtos... Nors ir kursimės didmiesčio pakrašty.
Laikas bėgo. Mūsų žalia svajonė pradėjo ryškėti - medinis, nedidelis, vieno aukšto "trobesiukas" mieste, kad parėjus namo kvepėtų mišku; name būtinai turės būti pirtelė, kvepianti pušynu, kad būtume sveikesni, besigrūdindami pirtelėje; būtiniausias vidinio kiemo akcentas - taip pat medinis kubilas, kuriame grūdintumėmės (virintumėmės) šaltais žiemos vakarais... Su skaniomis žolelių (mūsų užaugintų) arbatomis moliniuose puodeliuose.
Taip po truputį žaliai svajodami judėjom į priekį. Detalizavom savo žalią svajonę, mintyse prisiekdami, kad nenusileisim savo principams, kad ir kiek bekainuos mums šis žaliasis eko namukas! Net nebejojom, kad langai bus taip pat mediniai, kad šildysimės žemės turtais - geotermine šiluma, kad namo stogą dengs ne bet kokios, o molinės čerpės, o sienas dar apšiltinsime ekovata... Oj, kaip alpom ir vis dar alpstam nuo šitų svajonių...
Žinoma, svajodami ne kartą ir susipykom. Pradėjus domėtis statybomis rimčiau, kilo vis daugiau klausimų, vis daugiau nesutarimų. Buvom visiškai „žali“, kai tik pradėjom žaliai svajoti, o dabar jau esam gerokai pasikaustę šiuose klausimuose! Ir vis dar keliaujam link žaliosios svajonės...
Sunku jaunimui šiais laikais statyti žalius namus. Bankai ne itin dosnūs, statybininkai (tiesa, tikrai ne visi!!! yra labai puikių) siekia kuo daugiau pinigų išpešti ir kuo greičiau viską bet kaip padaryti, tad kelias ne rožėmis klotas. Tvirtai žinodami, ko norime, jau turime medines sienas, molinių čerpių stogą, medinius langus, atėjus pavasariui sienas dengsime ekovata...
Garbingą vietą name jau turi pirtelė, o lauke jau paruošta vieta labiausiai laukiamam kubilui! Jau numatyta vieta ir eko darželiui, palangės ruošiamos priglausti prieskoninių augalų vazonėlius.
Tokia mudviejų žalia svajonė. O kad būtų amžinas pavasaris mūsų namuose, kvepiančiuose mišku, visur dominuos pavasariškai žalia spalva - tokie bus indai, tokie bus rankšluosčiai ir kiti kasdieniai rakandai...
Indrė
****
Šis rašinys - DELFI Gyvenimo konkurso „Mano žalia svajonė“ dalis. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk „Eglės“ sanatorijos įsteigtą prizą!
