Jakudza – organizuota nusikalstama grupuotė Japonijoje. Turto prievartavimas, žmogžudystės, suteneriavimas, prekyba narkotikais, finansinės machinacijos, prekyba žmonėmis – tokia veikla užsiima gangsterių gaujos Japonijoje. Būtent tai nuo vaikystės matė Shoko Tendo, vis dėlto po sunkių išbandymų sugebėjo nutraukti ryšius su jakudza ir pradėti naują gyvenimą.

Obuolys nuo obels netoli rieda?

Shoko gimė 1968 m. žiemą Osakoje. Ji buvo trečias vaikas Yasuhiro Tendo ir Satomi Tendo šeimoje, turėjo12 metų vyresnį brolį Daiki ir pora metų vyresnę seserį Maki. Praėjus penkeriems metams po Shoko gimimo, šeimoje gimė dar viena mergaitė – Natsuki.

Shoko tėvas priklausė vienai didžiausių šiuolaikinių jakudzų grupuočių – Yamaguchi-gumi, kuri tuo metu aktyviai plėtė savo veiklą Osakoje. Yasuhiro buvo vienas iš aukščiausio rango gaujos narių, jo šeima gyveno prabangiame name su dvivėriais vartais. Kiekvienas vaikas turėjo savo kambarį, kas Japonijoje, kur taupomas kiekvienas metras, yra didžiulė prabanga. Šeimos galvos aistra buvo automobiliai – juos jis pats dailindavo laisvu laiku. Trumpai tariant, Shoko vaikystė buvo laiminga, be rūpesčių.

Motina buvo labai rūpestinga, rami moteris, o tėvas, nors griežtas, kaip ir priklauso jakudzos nariui, vaikus labai mylėjo.

Pradėjusi lankyti pirmą klasę, Shoko suprato, kad ne visi jai palankūs. Mokykloje ją dažnai erzindavo, kad ji – bandito duktė. Jautriai, silpnos sveikatos mergaitei buvo sunku mokytis tokioje aplinkoje, dėl streso ji dažnai sirgo.

Netikėtai Yasuhiro ėmė prasčiau sektis, jis ištisas dienas praleisdavo darbe, grįždavo namo vidurnaktį. Dažnai mirtinai nusigėrusį jį parvesdavo dvi merginos iš pasilinksminimo įstaigos ir perduodavo žmonai. Tada Yasuhiro keldavo skandalus ir daužydavo baldus.

Paauglės maištas

Kai Shoko baigė pradinę mokyklą, jos vyresnioji sesuo Maki susižavėjo janki subkultūra, kuri buvo labai populiari Japonijoje devintą ir dešimtą dešimtmetį. Iš esmės janki nariai vogdavo ir mušdavosi gatvėse. Jie išsiskyrė savo išvaizda – vilkėjo ryškias sportines palaidines, dažė plaukus (daugumoje Japonijos mokyklų tuo metu buvo griežtai draudžiama tai daryti), kartais nusiskusdavo antakius.

Pastebėjusi, kaip pasikeitė sesers išvaizda, Shoko susižavėjo šiuo protestu prieš visuomenę. Kartą vyresnioji sesuo pasiėmė Shoko į vakarėlį. Naujoje kompanijoje niekam nebuvo įdomu, kas toks mergaičių tėvas. Shoko greitai įsitraukė į janki gretas.

Kai klasės auklėtoja išbarė Shoko dėl naujos plaukų spalvos, mergaitė praktiškai nustojo vaikščioti į pamokas. Rusvi su auksiniu atspalviu plaukai iš tiesų ne itin būdingi japonams, tačiau Shoko plaukai buvo natūraliai tokios spalvos. Neteisingi kaltinimai stipriai įžeidė, mergaitę ištiko pirmas gyvenime įtūžio priepuolis – ji nušlavė nuo mokytojo stalo visus daiktus ir išėjo namo.

Tą pačią dieną Shoko tapo platinine blondine. Ji ėmė vis daugiau laiko leisti su janki nariais, prarado nekaltybę, uostė klijus, mušdavosi su kitomis grupuotės merginomis. Tėvas numanė, kuo duktė užsiima, todėl periodiškai ją mušdavo.

Už muštynes gatvėje Shoko pateko į pataisos internatą paaugliams. Ji nieko nepasakojo ją sulaikiusiam policininkui ir griežtai atsisakė rašyti prisipažinimą. Policija sužinojo, kad paauglė – jakudzos nario duktė. Teisėsaugininkus sužavėjo tvirtas merginos būdas, vis dėlto jos poelgis jiems atrodė kvailas.

Vos Shoko išleido iš pataisos internato, kuriame ji mokėsi ir gyveno 11 mėnesių, jos tėvas atsidūrė ligoninėje dėl tuberkuliozės. Vyresnioji sesuo Maki jau buvo ištekėjusi ir gyveno vyro šeimoje, todėl didžioji dalis pareigų teko Shoko.

Tuo metu Tendo šeima jau buvo stipriai nuskurdusi, tėvas vis giliau klimpo į skolas.
Shoko vėl bičiuliavosi su janki nariais. Kartą ji su drauge susipažino su vaikinu, vardu Nakauchi. Jis priklausė gaujai, tik, priešingai nei jaunesnieji, neuostė klijų, o vartojo narkotikus. Tada Shoko pirmą kartą pavartojo narkotikų. Po kiek laiko Najauchi pareikalavo atsimokėti už reguliariai parūpinamas medžiagas, bet Shoko neketino parsidavinėti už narkotikus.

Spąstuose

Greitai mergina susipažino su vienu iš buvusių savo tėvo kolegų – palūkininkų Maejima. Jis padėdavo Yasuhiro (žinoma, ne už dyka) ir greitai nusižiūrėjo jo dukterį. Maejima pareiškė Shoko, kad be jo pagalbos tėvo laukia liūdna baigtis. Shoko sutiko su visomis jo sąlygomis – tapo jo meiluže, o seksą su juo ištverdavo apsvaigusi nuo narkotikų.

Netrukus mergina įsidarbino bare netoli namų. Ten susipažino su vaikinu Sinu. Sinas buvo vedęs, tačiau Shoko greitai jį įsimylėjo ir ėmė vengti susitikimų su Maejima. Bet Maejima neketino jos paleisti. Vos Shoko prabildavo apie išsiskyrimą, palūkininkas pagąsdindavo, kad papasakos tėvams apie jų seksualinį ryšį ir jos priklausomybę nuo narkotikų. Tai būtų sužlugdę tėvą, todėl mergina nesipriešino.

Sinas jai atrodė vyro idealas. Priešingai nei jos sutikti vyrai, jis nuoširdžiai ja rūpinosi, o 18-ojo gimtadienio proga išnuomojo jai butą. Ten Shoko praleisdavo laimingiausias gyvenimo akimirkas su mylimuoju, o paskui verkdavo, nes jis grįždavo pas žmoną.

Maejima surado Shoko prieglobstį, prievarta išsivežė į viešbutį, suleido narkotikų, o toliau viskas vyko pagal įprastą scenarijų.

Vėliau Sinas pastebėjo ant Shoko rankos adatos dūrių žymes. Jis nusivylė, maldavo ją atsikvošėti, tačiau ji jau buvo priklausoma nuo narkotikų. Be to, tuo metu Shoko suvokė, kad yra visiškai priklausoma nuo Maejimos. Jis tai suprato anksčiau, todėl nesivaržydamas reikalaudavo pildyti visus savo įgeidžius, be to, nuolat sumušdavo Shoko.

Galiausiai Sinas praktiškai dingo iš Shoko gyvenimo. Kartą mergina vos nemirė nuo narkotikų perdozavimo. Tai ją stipriai išgąsdino ir mergina nusprendė atsikratyti priklausomybės. Po baisių abstinencijos kančių ji atsitiesė ir grįžo dirbti į barą. Greitai bare įsidarbino ir jos sesuo Maki, kuriai šiaip ne taip pavyko išsiskirti su vyru.

Bare Shoko susipažino su Kuramochi, kuris buvo padorus vaikinas – nuoširdžiai rūpinosi mergina, stengėsi pelnyti jos dėmesį ir vylėsi, kad ji pamirš Siną, tačiau situacija buvo sudėtinga. Vieną dieną Shoko sužinojo, kad Sino žmona laukiasi, ši naujiena buvo jau skaudus smūgis. Shoko išsikraustė iš buto, paliko jį seseriai su nauju mylimuoju, kuris pasirodė esantis priklausomas nuo azartinių žaidimų ir pridarė daugybę skolų. Jas galiausiai teko mokėti Shoko, nes negalėjo palikti sesers nelaimėje.

Nuo vilko ant meškos

Shoko ne tik pakeitė gyvenamąją vietą, bet ir įsidarbino kitame bare, o jos gyvenime atsirado naujas vyras Ito. Jis priklausė jakudzai, tikino, kad neturi žmonos, bet, žinoma, melavo. Kai Shoko sužinojo apie žmoną, jau buvo stipriai pamilusi Ito ir nepajėgė su juo išsiskirti.

Čia pasitarnavo Kuramochi – jis surado Shoko ir kaltino save dėl visų ją ištikusių bėdų. Jis įkalbinėjo bėgti su juo, o Ito vadino iškrypėliu. Mergina iš pradžių nesuprato, ką jis turi omenyje, bet greitai suprato, kad pamilo sadistą.

Maejimą Shoko pati išvesdavo iš pusiausvyros, o Ito nuolat būdavo sudirgęs. Jis ją mušdavo, sulaužė nosį, išmušė kelis dantis ir pan., o paskui puldavo prisiekinėti amžiną meilę.

Shoko kas kartą jam atleisdavo, bet galiausiai nusprendė nutraukti šiuos pernelyg sudėtingus santykius.

Tuo metu Sino žmona pagimdė, todėl Shoko pasakė Sinui, kad nebesusitikinės su juo, tada atstūmė ir Kuramochi. Liko Itas. Shoko suvokė, kad su juo bus sudėtingiausia, todėl pirmiausia pasidarė didžiulę tatuiruotę per visą nugarą su dviem drakonais ant abiejų rankų. Didžiojoje tatuiruotės dalyje buvo pavaizduota garsi kurtizanė Jigoku Dayu.

Japonijoje iki šiol moterų su tatuiruotėmis neįleidžia į viešas vietas, griežtai smerkia. Shoko teko nemažai pavargti, kol sugijo tatuiruotė, maždaug tuo metu ji išsiskyrė ir su Ito.

Naujas gyvenimas

Gana greitai Shoko gyvenime atsirado dar vienas jakudzos narys – Takamidzu. Įvykiai sparčiai rutuliojosi, jis netgi pasipiršo, padovanojo prabangų „Tiffany“ žiedą ir gavo tėvų palaiminimą. Deja, Ito nepasidavė, vieną dieną jis beveik mirtinai sumušė Shoko. Jis mušė ją kelias valandas, o padaręs pauzę reikalaudavo pažado likti su juo. Galiausiai supratęs, kad ji gali tuoj mirti, nuvežė į ligoninę.
Gydytojai išgelbėjo jos gyvybę, tačiau pasakė, kad randai ant veido vargu ar išnyks, susiuvo daugybę sužalojimų ant kūno. Shoko grįžo namo visa sutvarstyta. Takamidzu suprato, kad nebegali tylėti ir pasiėmęs pistoletą išėjo.

Kai jis grįžo, Shoko pamatė, kad jis nusikirto mažylį pirštą ir išėjo iš gaujos, tiesa, pirma atkeršijo smurtautojui.

Ito liko gyvas, tik ne vieną mėnesį praleido ligoninėje – Shoko mylintis vyras bent taip jam atkeršijo.

Shoko ir Takamidzu susituokė ir išvyko iš Osakos į Jokohamą, kur gyveno Maki su mylimuoju. Jaunavedžiai greitai rado darbus, atrodė, gyvenimas ima tvarkytis, bet po kiek laiko jiems pranešė, kad motina po sunkaus insulto atsidūrė ligoninėje, jos smegenys mirė iš karto, o kūno gyvybę palaikė su aparatais.

Shoko ir Takamidzu grįžo į Osaką. Tačiau, greitai teko pripažinti skaudžią tiesą – motina buvo mirusi. Po laidotuvių Shoko pati atsidūrė ligoninėje. Suprastėjo ir santykiai su vyru. Jis stengėsi palaikyti, tačiau Shoko pernelyg sukrėtė motinos mirtis. Ji suprato, kad tempia vyrą žemyn ir pareikalavo skyrybų. Šis galiausiai sutiko.

Po kiek laiko paaiškėjo, kad tėvas serga vėžiu, o po pusmečio jis mirė. Paskutinį gyvenimo pusmetį Shoko ir Maki slaugė tėvą, o jis vis atsiprašinėjo, kad netinkamai su jomis elgėsi vaikystėje.

Ar lengvas jakudzos nario dukters gyvenimas?

Po tėvo laidotuvių Shoko nebesusitiko su buvusiu vyru ir apskritai nusprendė nebendrauti su vyrais iš nusikalstamo pasaulio. Padirbusi bare ir susitaupiusi kažkiek pinigų, Shoko išėjo iš darbo ir parašė knygą. Jos autobiografija pasirodė 2004 m. ir nuo to laiko nepraranda populiarumo.

Viename interviu moteris sakė, kad jakudzos nario dukters praeitis vis dar trukdo jai gyventi konservatyvioje japonų visuomenėje.

2005 m. ji pagimdė dukterį Kamochi, vėliau su dukters tėvu fotografu išsiskyrė. Įvairiuose interviu Shoko teigė dėsianti pastangas, kad jos duktė nepatirtų tokių išbandymų, kokių buvo kupina jos vaikystė ir jaunystė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)