Lengvai įsivaizduoju ją gerame humoro seriale (nors Laura užsiminė nesanti lietuviško humoro gerbėja). Kas sakė, kad graži moteris nepajėgi pralinksminti? Laura gali, ir dar kaip! Serialas galėtų vadintis „Ištekėjusi ir norėjusi 4 vaikų“ arba „Stovyklautojų nuotykiai“. Mat Laura, pasišovusi atsakyti į klausimus, padarė tai tiktai išleidusi paskutinę stovyklos Ignalinoje pamainą.
Užkietėjusi stovyklautoja
Bene gražiausia Lietuvos moteris jau ne vieną savo vasarą parduoda vaikų stovyklai, tarsi neturėtų už ką nusipirkti kosmetikos… Kodėl?
Stovykla „Ignalina“ yra rojus vaikams – tuo esu visiškai įsitikinusi. Pati augau joje, ir dar keli dabartiniai jos vadovai. Iš tikrųjų turi sirgti stovyklavimo liga, tik tuomet gali sukurti tobulą stovyklą, į kurią bus gera vėl ir vėl sugrįžti. Vos išvažiuoja paskutinė jos pamaina, o jau kuriame planus kitai vasarai... Nostalgijai užpuolus tą ir darau. Tai mane taip įtraukė, kad trečius metelius ten darbuojuosi.
Sezono imu laukti jau nuo Naujųjų. Mūsų, tokių išprotėjusių bendraminčių, daug, tad kuriami planeliai puikiai susidėlioja į tobulą stovyklos veiklos planą. Vasara netrunka ateiti ir praeiti, tad mūsų kolektyvas brangina kiekvieną dieną ir stengiasi kiekvieną stovyklos pamainą padaryti vaikams nepamirštamą. Sekasi kuo puikiausiai: susitinkame plačiai šypsodamiesi, o atsisveikiname su ašaromis akyse.
Kokias stipriąsias ir silpnąsias jaunosios kartos puses pastebėjote?
Labiausiai jaudinamės dėl vaikų saugumo, o kovojame su žalingais įpročiais ir tinginyste, kuri it koks maras puola jaunimą, jos užkratas plinta per TV ir kompiuterius. Stengiamės išjudinti visus, atkapstyti kiekvieno snaudžiančias kūrybines galias, užkrėsti energija ir ieškojimais. Žinoma, ne visi vaikai vienodi, bet yra tokių gabių...
Širdis dainuoja tokius sutikus! Mane įkvepia žmonės, gebantys nuspalvinti gyvenimą taip, kaip patys nori, nepaisydami kliūčių, nekreipdami dėmesio į apsimetėlius ir prisiplakėlius, amžinai ieškančius naudos. Mane įkvepia tie, kurie geba atsitiesti po piktų žodžių lavinos, šmeižto ir netiesos, kurie lyg naivūs vaikai tiki gėriu ir galimybe pakeisti pasaulį.
Kaip pakomentuotumėte Fiodoro Dostojevskio teiginį „Grožis išgelbės pasaulį“?
Vien išoriniu grožiu toli nenuvažiuosi. Be proto, gėrio, juoko jis nieko nereiškia. Tik būdami darbštūs, protingi, kūrybingi ir kantrūs galime išgelbėti pasaulį nuo pražūties. Turėdami visa tai, pradedame spinduliuoti vidiniu grožiu. Spindulys prie spindulio ir visa tai tampa didžiule jėga. Toks grožis yra galingas!
Edukologijos studijų, atrodo, ant kupros nenešiojate. Ko dar norėtumėte išmokti?
O, tų norų vis atsiranda... Gerai būtų pramokti dalykų, kuriais galėčiau pasidalyti vasaros stovyklose su vaikais. Tarkime, vaizdo medžiagos montažo meno. Kirba mintys ir dėl meditacijos paslapčių, Tibeto masažo gudrybių…
Pasakojote, kaip kartą stovyklos vadovas jus, dar penkiolikmetę, išgydė nuo žvaigždžių ligos. Anksti persirgote, bet ar ilgam įgijote imunitetą?
Visam gyvenimui. Tai buvo vienas iš labiausiai mane paveikusių pokalbių su suaugusiu žmogumi.
Vargas dėl grožio
Užsienyje dirbote modeliu, tačiau pabėgote. Ar mados pasaulyje įmanoma iškopti į viršūnes su niekuo nepermiegojus?
Viskas priklauso nuo to, kokį kelią renkiesi – lengvesnį ar sunkesnį. Nors pastarasis irgi ganėtinai rizikingas net su netuščia galva ant pečių, nes gali ne į tas duris pasibelsti... O jei rimtai, man sunku tvirtinti, juk pati iš ten pabėgau. Nelabai man patiko ta mados pasaulio virtuvė, kurią išvydau.
Ar teko rungtis su seserimi, kuri gražesnė?
Su sese jau seniai dėl nieko nesipešame, tai likę tik prisiminimuose. Seni geri paauglystės laikai! O pasivaržyti būdavo įdomu – pradedant moksleivių poilsio stovyklų konkursais „Mis stovykla“ ir baigiant „Mis Lietuvos“ rinkimais. Niekada nebuvau ypač pasitikinti savimi, ir net dalyvavimas grožio rungtyse smarkiai nepakeitė mano požiūrio į save. Ir grožio varžytuvėse atrandu perliukų, kurie iki šiol mane džiugina – turiu galvoje mielus žmones, su kuriais ir dabar palaikau ryšius.
Ką patartumėte riestanosėms jaunoms gražuolėms, įsivaizduojančioms, kad jos deivės tarp mirtingųjų?
Užsiklijuoti ant nosies pleistrą, kol nevėlu. Nes kai nosytė pasieks debesis, niekas nebepadės. Linkėčiau joms neprarasti paprastumo. Puikybę lydi vienatvė: nė nepastebėsi, kaip liksi be draugų viena priešais veidrodį, iš kurio į tave bukai žvelgs gražus veidelis, nieko paaiškinti negalintis.
Su vyru ir sūnumi mėgstate pasprukti į vienkiemį netoli Zarasų. Ten ką nors sėjate, ravite, skinate … Grožio atostogos gamtoje?
Būdama toli nuo miesto šurmulio, įsiklausydama į kalbančią gamtą, gulėdama ant kvepiančios žolės, kurioje šmirinėja gyvybė, jusdama vėjo, saulės ar lietaus prisilietimus, jaučiuosi ypač tikra: tik čia galiu atsipalaiduoti, atsigauti nuo senokai sugadinto, purvino pasaulio. Gamtoje net kvėpuoji giliau, mintys nuskaidrėja... Tas, kuris niekada nebandė apkabinti medžio, pakelti rankų į žvaigždėtą dangų ar įkvėpti sodraus ką tik pražydusių bijūnų kvapo, manęs nesupras. Nors kartą gyvenime tai reikia patirti, kad suprastum, kokią galią turi gamta. Be jos prarasčiau spalvas, nupilkėčiau.
Atleiskite, bet nesuprantu moterų, kurios tikina ravėdamos patiriančios ekstazę. Ką ypatingo juntate įleidusi nagus į žemę? Raganos anuomet, sako, taip semdavusios galių.
Ne tik anuomet. Stovykloje kai kurie kolegos vadino mane ragana…
Šit kodėl nekerpate plaukų! Ir nesakykite, kad vyras neleidžia. Praeiviai stoviniuoja prie žymios prancūzų kosmetikos kompanijos „Garnier“ reklamos stendų su jūsų atvaizdu, o čia, pasirodo, kerai. Ar žinote, kad užkerėti vyrai rekomenduoja žmonoms dažytis plaukus tuo pačiu atspalviu?
Šis atspalvis artimiausias natūraliai mano plaukų spalvai. Ilgą laiką plaukų visiškai nedažiau.
Laura, ar tikite būrėjomis? Tiesa, klausti to jūsų ne itin etiška.
Nė viena būrėja manęs neįtikino ir, manau, neįtikins.
Cirkas, kinas ir televizija
Esate pabandžiusi ir kino aktorės duonos. Kaip jums mūsiškis kinas? Kokį vaidmenį rinktumėtės – ledi Makbet ar Ofelijos?
Man įdomesnė klastinga, tvirtą stuburą turinti ledi Makbet nei jaunutė naivuolė Ofelija. Nesu aktorė, bet pasvajoti niekas nedraudžia. Tiek to ir bandymo: užuodžiau už puskilometrio verdamos gardžios uogienės kvapą. Galėčiau girtis ragavusi tos uogienės, tačiau tai būtų melas. Todėl lietuviško kino vertinti negaliu. Šiaip ar taip, jo padangėje neabejotinai yra šviesulių, vertinamų ir už Lietuvos ribų.
O ar įsivaizduojate save cirke?
Laisvai! Pasicirkinti labai mėgstu, kitaip gali itin greitai iškvakti. Vasarą su vaikais dirbdama tiek prisicirkinu, prisikvatoju, kad baterijos pasikrauna visiems metams!
Esate pašėlusi, o televizijoje iš jūsų bandė padaryti madoną, klusniai besišypsančią šalia vedėjo. Ar sutiktumėte dalyvauti humoro šou?
Kodėl gi ne, humoras man net labai tinka! Jau vien todėl, kad puikiai dirba pilvo presiukas, o kur dar teigiamas poveikis gyvenimo trukmei. Vieni pliusai!
Į televiziją daugumą atvilioja savimeilę glostantis publikos dėmesys. Jūs viena iš nedaugelio pripažinote tai, užuot kalbėjusi ką nors apie saviraišką. Ar to dėmesio moteriai gali būti per daug?
Dar ir kaip gali! Ypač jei to dėmesio išraiška nepriimtina, jei jo reiškėjas įkyrus ar vulgarus. Visai kas kita subtilūs komplimentai, tylūs, malonūs žvilgsniai, subtilios šypsenos. Tuomet, ką čia slėpti, jautiesi ypatingai. Nepatyrusi nesuprasi.
Tačiau išvaizda jums gali būti ir kliuvinys, tarkime, užimti, švietimo ministrės postą: Seime atsirastų rėkaujančių apie plauko ir proto ilgumo santykį.
Politika manęs netraukia. O dideliems ir aiškiems siekiams niekas sukliudyti negali. Užsibrėžk ir tikslingai siek! Tada jau nebesvarbu, gražus esi ar nelabai, plonas ar storas. Tiesa, gražus žmogus yra stebimas priekabiau, apžiūrinėjamas pro storesnį didinamąjį stiklą, mat vis tikimasi įrodyti: „Grožio davė, o smegenų pagailėjo.“ Tačiau gera tai, kad esu priversta daugiau dirbti ir daugiau padaryti.
O kaip jums svetimų baltinių skalbimas televizijų kanaluose? Ar sutiktumėte imtis gerai mokamo gražiosios skalbėjos darbo?
Kol žiūrovai išsižioję stebės skalbimo procesą, tol bus reikalingos skalbėjos ir skalbėjai. Šiaip dažnokai laikau rankose skalbinius. Tačiau vulgari laida – ne man.
Pikti liežuviai plaka, kad esate žvejo ligonio žmona. Kuo gi ypatingi vyrai, kurių aistra – bebalsės šaltakraujės vandenų gyventojos?
Oi, jie beveik tobuli! Juk pati pastebėjote: bebalsės, šaltos... Taigi dėl savo vyro laisvalaikio galiu būti visiškai rami. Koks begali būti saugesnis?
Šeima man svarbiau už... Pabaikite.
Beprasmiška vardyti – tai viena svarbiausių mano gyvenimo vertybių.
Rodos, norėjote didelės šeimos, keturių vaikų. Liovėtės siekusi idealo?
Gali siekti idealo kiek tinkama, tačiau netrukus išgirsti, kaip kažkas kikena iš tavo planų. Susigėdusi nukiši gyvenimo planą ir pasuki kita kryptimi, o ten – kaip bus, taip bus.
Ar esate skaičiusi filosofinių veikalų?
Tiek, kiek studijuojant reikėjo. Dabar paskaitinėju priebėgomis Zygmunto Baumano „Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą“. Mėgstu įvairių žanrų literatūrą, fantastiką. Miegamajame ant grindų eilėje laukia išrikiuotos 4 knygos: kai tik pabaigsiu „Silva rerum II“, judėsiu toliau. Norėčiau išlėkti kokiai savaitei kur nors su knyga.
Kuri iš graikų deivių jums simpatiškiausia?
Jei iš kelių galima būtų sulipdyti vieną… Tai būtų teisingumo, išminties deivės, amatų bei mokslo globėjos Atėnės, meilės ir grožio deivės Afroditės bei Harmonijos, santarvės deivės, darinys. Beveik tobula deivė.
Štai ir patikrinau: esate harmoninga asmenybė. O ko labiausiai bijote?
Susijuokti scenoje rimto renginio ar pokalbio metu. Mat užkrečiu kitus, o tai gali liūdnai baigtis. Jei rimtai, labai bijojau mirties, bet kai per keletą mėnesių palaidojau tėtį ir dėdę, supratau, kad ir mirtis tėra gyvenimo dalis, niekur nuo jos nepabėgsi. Susigyvenau su šia baime, galbūt naujai įvertinau lekiantį gyvenimą.
Ko negalėtumėte atleisti sau ir kitiems?
Negaliu pakęsti melagių ir išdavikų, dviveidžių, kai esu neteisingai juodinama arba kaltinama. Tačiau laikui bėgant tampu vis atlaidesnė. Matyt, suprantu, kad laikyti pyktį beprasmiška, tai kenkia tik tau pačiam.
Grožis, kaip žinia, moters ginklas, o jūs gimėte su durklu dantyse. Ar susimąstote apie laiką, kai jis atšips?
Manasis ginklas ypač geros kokybės. Ačiū tėveliams, pasistengė. Žinoma, brangius ginklus reikia prižiūrėti, nuolat tuo užsiimu. Na, o paskui... Tikiuosi, visa, kas gerai tarnavo, pamiršta nebūna. Sudėsiu savo ginklus ir į gyvenimą pažvelgsiu kitu kampu.
