aA
Pagal moterų ir vyrų užimtumo lygio skirtumus Lietuva yra pirmajame ketvertuke Europos Sąjungoje, Lietuvoje taip pat yra vienas žemiausių moterų nedarbo lygis, aukštas moterų vadovių skaičius. Tačiau lietuvės vis dar kenčia nuo smurto šeimoje ir vyraujančių stereotipų.
Moteris
© Corbis/Scanpix
Tai DELFI remdamasi naujausiais „Eurostat“ duomenimis patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotoja Vanda Juršėnienė.

Ji ketvirtadienį skaitė pranešimą konferencijoje, kuria baigtas tarptautinis Socialinių inovacijų fondo koordinuojamas projektas „Lyčių lygybė kuria demokratiją“, juo siekta sukurti mokymo programą lyčių lygybės praktiniam įgyvendinimui.

V. Juršėnienė sakė, kad lietuvių moterų ir vyrų užimtumo skirtumas yra palyginti nedidelis – 6,6 proc. ir Lietuva pagal šį rodiklį užima 4 vietą ES, pirmajame trejetuke yra Švedija, Suomija ir Estija.

„2010 metais moterų užimtumo lygis privalo pasiekti 60 proc., šį lygį mes turime jau šiandien“, – sakė ji.

Moterys – lankstesnės nei vyrai

Litai, pinigai, banknotas, šimtas
© DELFI

„Lietuva žemu moterų nedarbo lygiu yra vos ne unikali valstybė ES, tarp kitko, kartu su Baltijos šalimis. O kitos šalys stereotipiškai ir standartiškai turi daug didesnį moterų nedarbą”, – aiškino V. Juršėnienė.

Pagal Lietuvos statistikos departamento 2006 metų pirmojo ketvirčio duomenis, moterų nedarbo lygis Lietuvoje yra 5,5 proc., o vyrų – 7, 3 proc.

Tačiau, anot pašnekovės, moterys turėdamos mažesnį ekonominio aktyvumo lygį, vis dėlto turi taip pat mažesnį ir nedarbo lygį.

„Viena iš priežasčių yra tai, kad pas mus moterys daugeliu atveju jaučia atsakomybę už šeimos išlaikymą, o tai tradiciškai nėra panašu į ES senbuves“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, egzistuoja tokia tendencija, kad moterys ateidamos ieškoti darbo neturi nemotyvuotų pageidavimų ir lanksčiau reaguoja į persikvalifikavimą, specialybės keitimą, neturi didelių pretenzijų atlyginimui. Taip pat tyrimais nustatyta, kad moterys yra lankstesnės, todėl joms pereiti dirbti į vyriškus sektorius yra paprasčiau.

Be to, iš visų 2005 metais baigusiųjų šalies universitetus, 65,7 proc. buvo merginos.

„Ši tendencija išlieka metų metus, žmogaus, turinčio aukštąjį išsilavinimą, galimybės patekti į bedarbių gretas yra nedidelės“, – dar vieną priežastį įvardijo V. Juršėnienė.

Be to, anot jos, visos lietuvės metų metus dirbdavo mokamą darbą.

„Tokių, kurios buvo tik namų šeimininkėmis, kokia tendencija buvo Vakarų Europoje, buvo nedaug. Mūsų moterims, visą gyvenimą dirbusioms, dalyvauti darbo rinkoje ypatingų problemų nekyla. Lietuvoje nėra stereotipinės nuostatos, kad ištekėjusi moteris turi likti namuose“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė.

Mažai politikių, profesorių ir didelių įmonių vadovių

Lietuva ES taip pat pirmauja pagal visų lygių moterų vadovių skaičių – iš visų šalies vadovų 43 proc. yra moterų.

„Pagal šį rodiklį mes ryškiai atitrūkstame nuo kitų šalių“, – džiaugėsi pašnekovė.

V. Juršėnienė sako, kad suskirsčius vadoves pagal tam tikras sprendimų priėmimo sritis, kai kuriose matyti ir atsilikimas nuo vidurkio, pavyzdžiui, moterų politinių sprendimų priėmime nėra nė trečdalio, o moterų vadovaujančių stambiame versle vidurkis Lietuvoje vos atitinka ES vidurkį – 10 proc.

Anot jos, problematiška situacija Lietuvoje yra ir su moterų profesorių skaičiumi, gerokai atsiliekama nuo ES vidurkio – šis rodiklis vos perkopia 10 proc., o pirmaujanti Latvija turi daugiau nei 25 proc. moterų profesorių.

Mažiausiai atlyginimai skiriasi privačiame sektoriuje

Moteris
© Corbis/Scanpix

Lietuvoje 2005 metais moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas buvo 18 proc. – moterų atlyginimas sudarė 82 proc. vyrų atlyginimo.

„Metų metus privačiame sektoriuje atlyginimų skirtumas yra mažesnis nei valstybiniame. Sveikatos apsaugos, paslaugų, švietimo sektoriuose daugiausiai dirba moterys, vyrų ten nedaug, tačiau būtent juose atlyginimai yra mažesni“, – sakė specialistė.

V. Juršėnienė sako, kad ypatingai problematiškas yra šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo užtikrinimas.

„Tai vienas iš tų būdų, kurie padeda moteriai efektyviai ir visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje. Moteris daug daugiau savo laiko atiduoda šeimai nei vyrai. Natūralu, kad visiškai dalyvauti darbo rinkoje ji gali tik tada, kai, pavyzdžiui, jos vaikui yra užtikrintos vaiko priežiūros paslaugos“, – sakė Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Ji taip pat pabrėžia, kad lyčių lygybės klausimų sprendime didžiulį vaidmenį turi stereotipai apie moters vietą ekonominiame, šeimos gyvenime, darbo rinkoje.

„Tik stereotipinių nuostatų pakeitimas gali išspręsti vieną arba kitą lyčių lygybės problemą“, – sakė pašnekovė.

Anot V. Juršėnienės, viena rimčiausių moterų ir vyrų nelygybės problemų Lietuvoje yra smurtas prieš moteris šeimoje, tyrimais nustatyta, kad iš esmės ši problema yra nematoma, nes oficialioji statistika neatspindi realaus vaizdo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (212)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (45)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Teisėsauga suėmė Algirdą Paleckį: įtariamas šnipinėjimu (144)

Galimo šnipinėjimo bylą tirianti teisėsauga suėmė buvusį Socialistinio liaudies fronto...

Grybauskaitės ir Skvernelio konfliktas: malšinti aistras siūlėsi ir Pranckietis (35)

Augant įtampai tarp premjero Sauliaus Skvernelio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo...

„Žalgirį“ gerai pažįstantis latvis jaučia – tai proga nutraukti „Daruššafaka“ nesėkmių ruožą specialiai DELFI iš Stambulo

Žanis Peineris – bene geriausiai Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Stambulo „...

Pokyčiai pasaulyje grasina suvalgyti kone visus norvegų sukauptus pinigus Gerovės fonde (59)

Jei pasaulis imtųsi entuziastingiau kovoti su iškastiniu kuru, Norvegijai tai kainuotų daugiau nei...

Putino meilė Saudo Saudo Arabijos kronprincui – daug didesnio plano dalis (55)

Kartais rankos paspaudimas gali reikšti daug. Richardo Nixono ištiesta ranka Zhou Enlai 1972 metais...

Lietuviškas šventinis stalas iš arti: kaip mitybos specialistai vertina dažniausius patiekalus (17)

Silkė, balta mišrainė, mandarinai – artėjančių švenčių stalo klasika. Skaičiuojama, kad...

Byra žinomo verslininko Vytauto Kaikario ir jo žmonos Gretos Vaitkutės santuoka (6)

Prieš pat didžiąsias metų šventes skirtingais keliais oficialiai nusprendė pasukti žinoma...

Tris savaites ŠMM praleidę mokytojai palieka ministeriją: streiką planuoja stabdyti penktadienį (87)

Lygiai tris savaite Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) praleidusiems mokytojams trečiadienį...