aA
Klaidinga manyti, kad lietuvišką istorinę virtuvę sudaro kiauliena su bulvėmis, cepelinų kilmė – ne lietuviška, o vokiška. Taip LRT RADIJUI sako istorinės virtuvės puoselėtojas Tomas Rimydis.
© Shutterstock

Anot jo, prasčiau gyvenę lietuviai anksčiau maitindavosi vos du kartus per dieną, o geresnių produktų, likusių po švenčių, gaudavo iš aukštuomenės.

Kodėl cepelinai nėra lietuvių kulinarinis paveldas?

– Žvelgiant istoriškai, cepelinai atkeliavo iš Vokietijos. Pradėjus naudoti bulves, Vokietijoje jomis buvo pakeistas miltų apvalkalas. Taigi tikrasis cepelinas yra vokiškas patiekalas.

Kodėl kiauliena ir bulvės laikoma sovietmečio palikimu?

– Todėl, kad tai pigus pramaitinimo šaltinis. Sovietmečiu gyvenimas buvo sunkus, buvo nelengva išsimaitinti. Kiaulės augintos maitinant jas pigiais pašarais. Bulves taip pat galima užauginti be didelių pastangų.

Ką lietuviai seniau valgė vietoje kiaulienos?

– Tuo metu būdavo retų, dabar jau pamirštų gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, kaplūnai ar patarškos. Jie ant aukštuomenės stalo atsidurdavo švenčių metu. Pagrindinis mėsos produktas buvo jautiena ir veršiena. Mūsų istorinė virtuvė tikrai nesusideda iš kiaulienos ir bulvių.

Kas yra lietuviškas kulinarinis paveldas?

– Tai istoriniai valgiai, istorinės gyvūnų rūšys ir istoriniai produktai, kuriuos užsiaugino patys lietuviai, o ne iš kažkur juos atsivežė. Lietuvos istorinę virtuvę galima skirti į dvi rūšis – tai valstiečių ir aukštuomenės gastronomija.

Viduramžiais buvo viena didžiulė Europos virtuvė, regionų nebuvo. Vėliau atsirado segmentacija, skurdžioji, valstietiška virtuvė. Vienas pagrindinių pastarosios šios grupės prasimaitinimo būdų – grūdinės kultūros.

Kokie patiekalai būdavo gaminami?

– Pavyzdžiui, troškintas kaplūnas. Pats kaplūnas yra kastruotas gaidys. Jam nerūpėjo vištos, nereikėdavo eikvoti energijos bėgiojimui, jis rūpindavosi tik prasimaitinimu. Valstiečiai sau retai galėdavo leisti tokią prabangą, tačiau aukštuomenė turėjo specialius žmones, kurie augindavo kaplūnus.

Kaip dar maitindavosi prastuomenė?

– Prastuomenė maitinosi grūdinėmis kultūromis ir pieno produktais. Maitindavosi jie du kartus per dieną – dažniausiai anksti ryte ir prieš einant miegoti. Kartais iš aukštuomenės jie gaudavo maisto produktų, kurių likdavo per šventes.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ekspertų spėjimai dėl Nausėdos ar Šimonytės: svarstyklės svyra į vieną pusę (169)

Likus mažiau nei savaitei iki prezidento rinkimų, DELFI kalbinti politologai Ainė Ramonaitė ir...

Nausėda nutarė kirsti atgal: Šimonytės štabo lėšos pasiekė konservatorių partijos narius ir giminaičius (429)

Pirmadienį, likus mažiau nei savaitei iki antrojo prezidentinių rinkimų turo, Ingridos Šimonytės...

Šimonytės rinkimų štabas: vienintelis gavęs pinigų giminaitis – kandidatės į EP vyras (32)

Antradienį DELFI viešėjęs Gitanas Nausėda uždavė klausimą Ingridos Šimonytės štabui:...

Keturiolikmetė iš Klaipėdos traukiniu išvažiavo į Vilnių ir dingo (55)

Gegužės 20 d., apie 6.40 val., mama išlydėjo savo keturiolikmetę dukrą Evą R. (gim. 2004 m.)...

VRK klaida: EP rinkimuose Lietuvoje balsavęs britas gavo ir Prezidento rinkimų biuletenį (2)

Jungtinės Karalystės pilietis, buvęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas...

Zelenskiui – Kremliaus perspėjimas (150)

Kremlius antradienį perspėjo Ukrainos naująjį prezidentą Volodymyrą Zelenskį neprašyti...

„Hanner“ už 4 mln. eurų įsigijo sklypą Vilniaus stoties rajone, planuoja 7 daugiabučių kvartalą (34)

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „ Hanner “ už 4,1 mln. eurų iš bendrovės „Dolversa“...

Emocingas „Žalgirio“ naujoko atsisveikinimas: čia – geriausi sirgaliai pasaulyje (3)

Pirmadienį vakare oficialiai Kauno „Žalgirio“ nariu tapęs Jockas Landale'as emocingai...

Žmoną paviešintu vaizdo įrašu sukompromituoti bandęs Rolandas Skaisgirys sulaukė jos atsako (44)

Antradienį Vaidos ir Rolando Skaisgirių skyrybų dramą vainikavo „Videometros“ paviešintas...

Kas antra lietuvė netinkamai prižiūri savo odą: 5 didžiausios problemos ir kaip jas išspręsti

Kone kas antra Lietuvos moteris nežino arba nėra tikra dėl savo odos tipo, rodo naujausia...