Kalbamės su knygynui vadovaujančia Lina Garnyte, ji mielai sutiko papasakoti apie tai, kokias knygas skaito ir renkasi emigracijoje gyvenantys tautiečiai, kokie renginiai vyks greitu metu „Knygnešyje“ ir gimtosios kalbos svarbą jaunajai lietuvių kartai.
– Kiek laiko jau Londone gyvuoja lietuviškas knygynas „Knygnešys“?
– Šiais metais knygynas sulauks savo dešimties metų jubiliejaus. Pradėjome nuo didmeninės ir internetinės prekybos, o atidarius „Lituanica“ prekybos centrą įsikėlėme į knygynui tinkamas patalpas.
– Kokių knygų pas jus galima įsigyti?
– Stengiamės turėti visų žanrų literatūrą ir kiek įmanoma aprėpti visus Lietuvos leidėjus. Tikiuosi, kad nei viena sritis nėra apleista, jei tik knygos šiuo metu yra prekyboje. Taigi, nuo rimtos iki laisvalaikio, nuo filosofinių, religinių iki trilerių, kelionių ir meilės romanų. Tereikia nuspręsti: ką norite patirti šiandien. Neturime universitetinių vadovėlių, tačiau apstu motyvacinių, kurios skatina atrasti gyvenimo prasmę, džiaugsmą ir pilnatvę.
– Kokios knygos populiariausios?
– Be abejo, egzistuoja toks dalykas kaip „knygų mados“, netgi specialus tam pavadimas yra „bestseleris“. Rašytojai už savo kūrinius apdovanojami prestižinėmis „Pulicerio“, „Nobelio“ ir kitomis premijomis ir tai lemia pasirinkimą. Daugelis mūsų skaitytojų domisi knygų naujienomis tiek lietuviškomis, tiek angliškomis. Ne kartą teko tikrinti, ar norima knyga anglų kalba yra išversta ir išleista lietuviškai.
Trumpai tariant, knygos yra atspindys, to, kuo šiandien visuomenė gyvena. Smagu prisiminti, kiek diskusijų buvo sukėlęs Dan Brown „Da Vinčio kodas“, praėjus kuriam laikui net suaugę buvo pasinėrę į vampyrų ir vilkolakių , vėliau burtininkų, nuotykius. Perėjome žaliavalgystės, sveiko gyvenimo būdo, lieknėjimo vajų. Šiuo metu vis dar daug spausdinama skandinavų detektyvinių istorijų ir moters gyvenimo būdo knygų.
Visada bus tų, kurie bet kuria kaina stengsis būti patys pažangiausi, skaityti tai, kas naujausia ir madingiausia, visada bus savo stiliui, savo mylimiems rašytojams ištikimų skaitytojų. Bus tų, kurie skaitys „tik vertas knygas, nes kitos tik laiko gaišatis“, bus tų, kurie nesureikšmina konkrečios knygos ar jos autoriaus– jiems svarbu, kad knyga juos sudomintų, pralinksmintų, įtrauktų.
Taigi kiekvienam skaitytojui atsiras tinkama knyga.
– Kaip manote, kuo „Knygnešys“ yra svarbus Anglijoje gyvenantiems lietuviams?
– Neginčijamai literatūra gimtąja kalba – vienas iš svarbiausių tautiškumo ugdymo ir palaikymo veiksnių. Tuo galime patarnauti – suteikdami galimybę puoselėti, lavinti savo gimtąją kalbą, o taip pat ir idėjas. Kiek esame svarbūs, parodo mūsų skaitytojų gretos, kurios nėra retos – tai tie, kurie jau daug metų lankosi knygyne, kuriems įdomios literatūros naujienos ir klasika, susitikimai su rašytojais. Knygynas tai – vieta, kur karaliauja lietuviškas rašytinis žodis.
– Kokie lietuviai dažniausiai į knygyną užsuka?
– Be abejo, kaimynystėje gyvenantiems paprasčiausia užbėgti. Tačiau sulaukiame ne tik iš Rytų Londono, iš Vakarų Londono žmonės bilda per visą miestą, kartais jų kelionė tik į vieną pusę trunka apie pora valandų. Taip pat atvyksta gyvenantys kituose miestuose. Smagu, kai žmogų pažinojus tik iš feisbuko paskyros ar internetinių užsakymų pamatai atvykusį į knygyną.
Praeitais metais nemažai apsilankė „londoniškius“ belankantys draugai ar giminaičiai, atvykę iš Ispanijos, Norvegijos, Vokietijos, Prancūzijos. Taigi, siunčiame knygas ir į tas šalis. Randame knygų vykstantiems lankyti JAV, Austalijoje, Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių draugų.
O žmonės patys įvairiausi. Posakis „Nespręsk apie knygą pagal jos viršelį“ – geriausiai atspindi mūsų pirkėją. Knygų įvairovė pritraukia pačius įvairiausius skaitytojus. Ir atvirkščiai – skirtingiems skaitytojams – skirtingos knygos.
Galiu pasakyti, kad praėjus didžiosioms šventėms, knygyne buvo išpirktos visos filosofų knygos. Žmonės perka Kanto, Senekos, Platono knygas. Motyvacinės knygos taip pat vienos perkamiausių knygų „Knygnešyje“. Kalinimo vietose esantiems knygos labai puiki dovana. Verslo žmonėms reikia knygų atsipalaidavimui, ypač keliaujant atostogauti. Vykstantiems į darbą metro – laiko „užmušimui“ tinka detektyvai, o kartais citatų, įkvepiančios knygos. Fizinį darbą dirbantys kartais kaip tik ieško intelektualesnių knygų.
– Vadinasi, galima paneigti stereotipą, kad emigruoja tik tinginiai ir nekvalifikuotų darbų ieškantys žmonės?
– Tai dirbtinai sukurtas stereotipas, jis nėra tikras. Kuriamos dvi paralelės: pirmoji – išvažiuoja tiktai visi bėdžiai, na, dar ir nusikaltėliai, antroji – emigraciją renkasi labai protingi, karjeristai, kuriems per maža vietos Lietuvoje, jie čia, Anglijoje, įsitvirtina ir uždirba milijardus. Stereotipai mums padeda orientuotis svetimoje aplinkoje, bet gyventi su jais negalima, nes iš tiesų didžiausias yra vidurinis sluoksnis. Jie kaip tik ir yra mūsų pirkėjai.
– Knygyne organizuojami knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais ir kiti renginiai. Ar lietuviai noriai į juos renkasi?
– Londone gyvenantis žmogus gerai apsvarstys, ar jam verta vykti į vieną ar kitą renginį. Ne todėl, kad yra išpuikęs, o tiesiog pavargęs nuo nuolatinio triukšmo, svetimų žmonių minios, didelių atstumų. Tačiau į „Knygnešio“ renginius žmonės ateina.
Daugiausia lankytojų, net daugiau kaip šimto, sulaukė pernai pavasarį vykę Andriaus Pauliukevičiaus ir Nijolės Narmontaitės knygų pristatymai. Šiais metais vėl lauksime daug įdomių susitikimų . Pirmasis vyks tuojau pat po Vilniaus knygų mugės kovo 3 dieną, penktadienį: susitikimas su Seimo nariu istoriku Arvydu Anušausku, jo knyga pasirodžiusi Knygų mugėje „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ sulaukė didelio susidomėjimo.
O kitą penktadienį, kovo 17dieną, naujo romano autorė Karolina Germanavičiūtė pristatys knygą „Už stiklo durų“. Neliks be dėmesio ir vaikai – jų lauksime kovo 24 dienos vakare, skambės knygelės ir muzikinio kompaktinio disko pristatymas „Rūtos dainelės Beatričei“.
– Kaip manote, ar neužgožia popierinės knygos telefonai, kompiuteriai?
– Gal dar prisimenate kvadratinius diskelius – kur dabar yra visa ta informacija, buvusi juose? Mes jos negalime paskaityti. O knygas, išleistas prieš daugelį metų, galime perskaityti.
Niekada nebuvo taip, kad knygas skaitytų visi žmonės. Vieniems patinka futbolas, kitiems knygos, dar kitiems – televizijos laidos.
Kalbant apie šiuolaikinę knygą, paprasčiausiai atsirado daugiau alternatyvių būdų, kaip ją skaityti. Visai kaip vandens užvirimas – jis pats išliko, pasikeitė tik būdas – ar ant krosnies, ar ant dujinės viryklės, ar elektriniame virdulyje. Turinys išliko tas pats.
Knygų istorijos mus gali pasiekti įvairiais būdais – galime parsisiųsti elektroninę knygą iš „Amazon“ ar nusipirkti popierinę knygyne ir netgi galime klausyti – tai audioknygos. Elektroninės knygos nėra baisios, tai yra tiesiog kitas būdas skaityti.
Tikrai netikiu, kad išnyks popierinės knygos ir liks tik elekroninės. Kaip tik labiau tikėtina, kad elektroninės dar ne kartą keis savo pavidalą, o popierinės išliks nepakitusios. Nors jau yra nemažai išleistų popierinių knygų su „papildyta realybe“, tačiau tai vis tiek popierinės knygos.
– Kaip sudominti emigrantų vaikus lietuviškomis knygomis?
– Lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje gyvenančius vaikus. Nesvarbu, vaikas gyvena Lietuvoje ar Anglijoje, jam įtaką daro aplinka. Jeigu tėvai skaito, didesnė tikimybė, kad ir jų atžala skaitys. Ne todėl, kad tai genetiškai paveldima. O todėl , kad vaikas nuo mažens matys knygos teikiamą džiaugsmą. Suvoks, kad skaitymas nėra vargas ir prievarta.
Pats blogiausias atvejis, kuomet tėvai knygos nė į rankas nepaima, bet vaiką verčia skaityti. Gal jie tai daro ir gero norėdami, tačiau verčiant vaiką, bus sunku jį sudominti. Knygos lavina vaizduotę, kalbos raišką, gebėjimą susikaupti – kitaip sakant koncentraciją. O tai šių dienų tėvų didžiausia problema, kaip vaiką išmokyti susikoncentruoti į tai, ką daro.
– Ar verta emigrantų vaikus mokyti lietuvių kalbos?
– Net klausimo tokio kilti negali! Pažvelkite į bajorus, aristokratus, visada buvo stengiamasi samdyti bent vieną iš auklių užsienietę arba kalbančią bent pora užsienio kalbų. Nuo pat mažens vaikai kalbėdavo iškart keliomis kalbomis. Paskaitykite „Karą ir taiką“ kaip pavyzdį.
Ir kai tėvai nusprendžia, kad vaikui lietuvių kalbos nereikia, jie jį apiplėšia. Kalba – tai nėra vien tik žodžiai, kaip pavadinti tam tikrus daiktus, bet ir istorija, kultūra, kontekstas, stovintis už jos. Kalba nėra vien tik bendravimo priemonė, tai mąstymo būdas. Pavyzdžiui, patarlės – kai kurias galima išversti pažodžiui, kitų – ne, nes konkreti tauta visiškai kitaip nusako tą jausmą. Ar pastebėjote, kad lietuviai mąsto „širdimi“, o anglai „pilvu“. Mums įsimylėjus „širdis daužos“, šoka“, ar nuliūdus „širdelę skauda“, pervargus „širdį pykina“. Anglų kalboje įsimylėjus „pilve plazda drugeliai“ .
Be to, kuo daugiau kalbų žinai, tuo lengviau išmokti dar vieną papildomą. Tavo „operacinė sistema“ yra gabesnė, greitesnė, ji turi daug daugiau galimybių. Iš vaiko atimti žinias – baisus dalykas.
