„Viliuosi, kad žmonės į mane žiūrės kaip į gydytoją, o ne kaip į popžvaigždę“, – tokią ateitį regi dainininkė.
– Ką tik išleidote pirmąjį albumą, bet tvirtinate, kad ateitį siesite ne su muzika, o su medicina. Popžvaigždės įvaizdis nepakiš kojos rimtam medikės darbui?
– Labai noriu, kad gyvenime man pavyktų atskirti sceną ir mediciną. Kol pabaigsiu mokslus, manau, ir muzikinė veikla nueis į antrą planą. Tikrai neplanuoju dainininkės karjeros nubraukti per vienerius metus, bet neketinu dainuoti ir ateinančius 30 metų. Kai matysiu, kad scenoje nebe taip sekasi, ši veikla savaime sustos. Viliuosi, kad žmonės į mane žiūrės kaip į savo srities profesionalę, bet ne kaip į atpažįstamą veidą.
– Abu tėvai medikai stipriai lenkė į mediciną?
– Taip, nuo pat pradžių jie spaudė, kad pabaigčiau studijas. Tačiau visgi pamatė, kad aš dabar visa siela esu panirusi į muziką. Nemanau, kad gerai, kai tėvai verčia vaikus mokytis vienų ar kitų dalykų. Anksčiau man atrodydavo skaudu, kad tėvai skatina koncentruotis vien į mokslą. Tačiau dabar supratau, kad jau pradėtas studijas vis dėlto verta užbaigti. Bet tai suvokti turi pats žmogus.
– Jau žinote, kokios srities gydytoja norite tapti?
– Noriu būti tikra, todėl dar neskubu rinktis. Mane domintų sritis, kurioje būtų daugiau kūrybiškumo, galbūt linkčiau į dermatologiją. Noriu atrasti nišą, kuri būtų ir įdomi, ir naudinga. Šiaip savęs tikrai neįsivaizduoju nuo ryto iki vakaro sėdinčios poliklinikoje.
– Popscenos atlikėjų gyvenimas dažnai neatsiejamas nuo vakarėlių iki paryčių, gausaus makiažo... Kaip būsima medikė saugo savo sveikatą?
– Dainininko gyvenimas nekenkia, jei turi galvą ant pečių (šypsosi). Pavyzdžiui, su kolegėmis atidirbame savo darbą ir vakarėliuose nedalyvaujame. Taip pat nevartojame alkoholio, nerūkome. Derindamos mitybą, sportuodamos stengiamės išlaikyti geras kūno formas, nes tai pirmiausia reikalinga scenai.
Blogiausia nebent tai, kad dėl koncertų sutrikdomas įprastas miego režimas. Taip pat sveikatai ne į naudą kosmetikos naudojimas, plaukų tiesinimai ir garbanojimai. Tai ilgainiui išvaizdai gali šiek tiek ir pakenkti. Todėl paprastą dieną, jei tik yra galimybė, tikrai nesidažau, leidžiu odai pailsėti.
– Šią vasarą ištekėjote. Dabar jauni žmonės neskuba prie altoriaus, nori pasitikrinti santykius. Kas pasikeitė sukūrus šeimą?
– Kai jausmai yra tvirti, natūralu ir gražu žengti ir kitą žingsnį – santykius įtvirtinti. Nežinau, ar verta dešimt metų galvoti, planuoti, mėginti, skirtis, tada vėl taikytis...
Tiek aš, tiek Evaldas gana greitai supratome, kad esame vienas kitam skirti. Nusprendėme, kad nenorime gyventi kartu šiaip sau, tiesiog „trintis“. Jei nėra šeimos, ko vertas gyvenimas kartu?
Nesmerkiu ir tų porų, kurios ilgus metus gyvena „susimetusios“. Juk kiekvienas gyvenimo kelią renkasi pats – pagal savo norus, kaip jis yra auklėtas, kaip supranta šeimą, gyvenimą kartu. Nėra vieno laimingo gyvenimo recepto.
Vis dėlto šeimoje atsiranda stipresnis tarpusavio ryšys. Santuoka sujungia žmones į viena, tada ir mintys, ir planai tampa bendri. Taip pat sustiprėja atsakomybės jausmas prieš žmogų, su kuriuo esi, prieš tėvus, kitus artimus žmones. Tada gali drąsiai planuoti vaikus, tolesnę šeimos ateitį. Kai nėra oficialaus statuso, tokios kalbos neatrodo labai rimtos. Jau nekalbu apie bendrą buitį.
– Tai jau suplanavote šeimos pagausėjimą?
– Mes dar nesame pasirengę tokiems pokyčiams. Kol kas mums labai gerai sekasi gyventi dviese (šypsosi). Šiaip mūsų istorijoje viskas sukosi gana greitai – pažintis, sužadėtuvės, vestuvės... Esame dar neilgai kartu – vasarą bus tik dveji metai. Todėl dabar tiesiog norime pasidžiaugti vienas kitu. O vaikų sulaukti reikia, kai esi tam visiškai pasiruošęs, nes tuomet gyvenimas kardinaliai keičiasi.
– Tėvų santykiai – pavyzdys kuriant šeimą?
– Džiaugiuosi, kad tėvai suformavo pamatines šeimos vertybes. Jie išmokė, kaip svarbu gebėti puoselėti santykius šeimoje įvairiausiose gyvenimo situacijose. Išeiti žymiai lengviau, nei spręsti problemas. Tačiau visur reikia sveiko proto – mąstyti apie šeimos gerovę, o ne iškelti savo egoizmą. Kol kas tarp mūsų jokių rimtų kivirčų nekyla, tikiuosi, kad jų nebus ir vėliau. Bet nėra namų be dūmų.
– Anksčiau sakėte, kad šalia savęs laukiate lygiaverčio žmogaus. Tačiau dabar teigiate, kad pati nesijaučiate tokia vyrui verslininkui. Kodėl?
– Manau, kad socialinis statusas mūsų visuomenėje visgi yra svarbus, ir išsilavinimo reikšmė – tikrai didžiulė. Tai – pagrindas tam, kad galėtum tvirtai stovėti ant žemės. Pavyzdžiui, į atlikėją dažnai nežiūrima labai rimtai. O gavęs diplomą, juo labiau, jei baigi rimtesnes studijas, tiek pats jautiesi tvirčiau, tiek ir kitų esi pagarbiau priimamas.
Studijos padeda tobulėti, suformuoti požiūrį į pasaulį. Išsilavinimas suteikia svorio bendraujant su žmonėmis, dalyvaujant diskusijose.
