- Vasara - vestuvių sezonas. Kaip įprastai atrodo jūsų darbotvarkė?
- Vasaros sezonas prasideda gegužę ir baigiasi rugsėjį. Tai yra nuolatinis bėgimas ir stresas. Prieš ketverius metus supratau, kad visos ligos žmonėms kyla nuo streso. Pradėjau stresą jausti fiziškai – atrodo, kad trūksta oro, širdis permuša. Reikia išmokti su tuo gyventi. Daug mergaičių įsivaizduoja, kaip smagu dirbti vestuvių planuotoja, nes visada dalyvauji renginiuose, nuotraukos pasirodo žurnaluose. Bet realybė yra visai kitokia.
Pavyzdžiui, šiandien restorane susitinku su jaunaisiais degustuoti maisto, tada esame suplanavę susitikimą su jų fotografais ir operatoriumi, vėliau turiu dar vieną degustaciją. Jau pamažu pildosi ir kitų metų kalendorius. Kol dirbu prie kompiuterio ir ruošiu pasiūlymus, sulaukiu daugybės skambučių. Nemoku žmonėms pasakyti ne, todėl ir turiu tiek daug darbų. Praėjusį sezoną suorganizavome apie 45 šventes – daugiau vestuvių negu savaitgalių vasarą.
- Kokios šiuo metu vestuvių tendencijos?
- Šioje srityje dirbantys žmonės sako, kad nėra tendencijų, nes viskas madinga. Bet tam tikri skirtumai nuo praėjusio sezono matyti. Praėjusių metų spalva buvo paskelbta marsala – tai vyno spalva, kuri atvėrė kelius įvairesnėms spalvoms vestuvėse. Žmonės ėmė nebijoti violetinės ar rudos - tapo kūrybiškesni.
Maisto srityje tendencijos – aiškios: nebėra apkrautų stalų, nes žmonės iš maisto tikisi prabangos. Renkasi tokį maistą, kuris skirtas ne skrandžiui prikimšti, bet ragauti ir mėgautis. Aprangos srityje taip pat matyti perversmas – nebėra vien romantiškų, šilkinių, nėriniuotų suknelių. Atsiranda griežtesnių kirpimų, dviejų dalių ir nevaržančių kūno drabužių. Dažnai atsisakoma korsetų, nes merginos pradeda mylėti savo kūnus.
- Minėjote, kad patiriate įtampą šiame darbe. Negalvojate keisti karjeros?
- Prieš porą savaičių turėjau tokias vestuves, kai dieną prieš šventę škvalas nunešė palapinę su visomis dekoracijomis. Per naktį turėjau viską paruošti iš naujo. Tada galvojau – gal man jau eiti į pensiją?.. Bet man patinka mano darbas. Bendrauju su žmonėmis ir jaučiu pasitenkinimą. Kodėl turėčiau ką nors keisti? Žmonių, kurie dirba jiems patinkantį darbą, yra mažuma.
Didžioji dalis vargsta, kiekvieną rytą eina į darbą kankindamiesi – tai yra baisiausia kas tik gali būti, nes gyvenimas nėra begalinis. Jis yra per trumpas daryti tai, ko nemėgsti. Tokie žmonės turėtų sustoti ir pagalvoti, kas jiems sekasi geriausiai. Kai dirbama užsidegus, negali nepavykti. Visada patariu jauniems žmonėms negaišti laiko nepatinkančiai veiklai.
- Po darbų tikriausiai turite mažai laiko poilsiui. Kaip leidžiate laisvalaikį?
- Praėjusiais metais turėjau daugiau laiko. Rytais lankiau tinklinį, per pietus arba vakare eidavau į jogą ir dar kartais bėgiodavau. Šiais metais nebespėju to daryti. Man labai gaila, nes esu sportininkė iš prigimties. Taip pat mėgstu pabėgti į Nidą ir ten pailsėti. Skaitymui visada randu laiko. Prieš miegą mėgstu atsiversti knygą, jog atpalaiduočiau smegenis nuo darbo.
Bėgiojimą atradau dar mokykloje. Tuo užsiėmiau profesionaliai, bet paauglystėje apleidau šią veiklą. Prieš keletą metų gavau pasiūlymą nubėgti pusę maratono ir kurį laiką buvau už to užsikabinusi. O šiais metais aptingau. Labai nemėgstu sporto salių. Suprantu, kad tai duoda rezultatų, bet man norisi daugiau judesio, vėjo ir medžių.
Uždaresnėje erdvėje man patinka tik joga, kuri, beje, labai tinka įtemptą darbą turintiems žmonėms. Vėliau kvėpavimo įgūdžiai praverčia dirbant su nuotakomis, kurios patiria panikos priepuolius prieš einant į bažnyčią.
- Ar skubėdama randate laiko pavalgyti?
- Aš per daug pinigų išleidžiu restoranams, nes man patinka skaniai valgyti. Džiaugiuosi, kad neprisivalgau greito maisto, nes gerame restorane gaminamas sveikesnis maistas. Be pusryčių tikrai negaliu išeiti iš namų. Net jei labai skubu, aš pasidarau porą sumuštinių ir kavos. Negaliu gyventi be pusryčių, pietų ir vakarienės (juokiasi).
Bet vestuvių dienomis mano maitinimosi režimas išsiderina, nes dažniausiai galiu pavalgyti tik vidurnaktį. Organizmas parodo, kada yra darbymetis: per vasarą aš numetu kelis kilogramus, o žiemą, kai darbo sąlygos ramesnės, svoris šiek tiek grįžta. Dietos laikytis negalėčiau, galiu tik labiau pasportuoti, jeigu reikia. Kartą turėjau vestuves, kurių pusryčių stalas buvo dekoruotas iš turgaus nupirktomis daržovėmis ir uogomis. Paragavusi šviežių ridikų ir morkų aš vėl atradau daržoves. Parduotuvėse pomidorai ar agurkai yra bekvapiai ir beskoniai, todėl jų ir nepirkdavau.
- Esate ne tik veikli moteris, bet ir mama. Kaip sūnus priima tai, kad vasarą beveik jūsų nemato?
- Šiuo metu šeimai tikrai nerandu pakankamai laiko. Bet mano sūnus Vytautas viską supranta, kartais jį pasiimu net į darbą. Jis tikrai yra stebuklingas vaikas: ramus, labai meniškas, gali tyliai pasėdėti per susitikimus. Žinoma, kiekviena mama nori ilgiau pabūti su vaiku. Bet sunku rasti kompromisą, kai prisiimi tiek darbų.
Negaliu sakyti žmonėms, kad jūsų vestuves planuosiu vėliau, nes dabar esu su vaiku. Bet kartais tenka tai padaryti, kai man paskambina sekmadienio vakarą. Suprantu, kad klientams vestuvės yra vieną kartą gyvenime, bet aš taip pat turiu darbo valandas, o sekmadienį skiriu šeimai ir poilsiui.
