aA
Žinomas Lietuvos menininkas, aktorius, režisierius, dzenbudistų vienuolis Kęstutis Marčiulynas-Bo Haengas pristato naują savo darbą, improvizacijų vakarą „Laiškai iš vienuolyno“ pagal savo paties parašytą dvasinių patirčių knygą „Laiškai iš Drakono kalnų“.
© R.Jonaitienės nuotr.

Knyga sulaukė didžiulio pasisekimo, perleista keturis kartus.

„Laiškai iš vienuolyno“. Ar toks jūsų improvizacijų vakaro pavadinimas neskamba primityviai?

– Kiekvienas laiškas yra noras, kad tave išgirstų. Galbūt tu pats, nes tu ir rašai. Tačiau turi laišką skirti ir kažkam, kas jaučiasi nelaimingas. Rašiau tuos laiškus, iš kurių vėliau išėjo mano knyga „Laiškai iš Drakono kalnų“, nes buvau beprotiškai vienišas.

Vienišas vienuolis?

– Tai ir yra paradoksas. Vienuolis turėtų būti vienas. Visą gyvenimą. Nors gyvendamas vienuolyne visada esi su kitais vienuoliais, vienuolėmis, pasauliečiais. Daug žmonių sukasi aplink tave. Ir santykis su jais turi būti toks, o ne kitoks. Esi stebimas 24 valandas per parą. Ką pasakysi, kaip pasielgsi... Tokia situacija padeda atskleisti, koks esi iš tikrųjų. Praktikuodamas apie save sužinai viską, net ir tai, ko negalėjai pagalvoti, kad turi... Tokį PAVYDĄ... PYKTĮ... net Tokį GEISMĄ... Ir kitų „nuostabių“ dovanų, kurios turi būti išrautos kaip piktžolės. Nepaliekant šaknų.

Beveik neįmanoma ir varginanti praktika. Kyla klausimas, ar šis Kelias padeda suvokti save. Būdamas su visais, esi labai vienišas. Tai baisiau, negu vienam sėdėti miške.

Nesinori nuo to pabėgti?

– Nuostabus noras. Anksti ryte išeini pro vartus. Parašai laiškutį, kad išeini, ir viso gero. LAISVĖ. Tokia kelionė trunka apie mėnesį. Paskui dar blogiau. Pats tai patyriau. Kvailiausia, kad negali pabėgti, nes jau esi negrįžtamai įžengęs į save...

„Laiškuose iš vienuolyno“ pasakojate apie savo vienišumą ir išsilaisvinimą?

– Tai bendravimas su savimi. Ir dar daugiau. Jausdamasis neapsakomai blogai, skambindavau į JAV savo geram draugui. Kiekvieną rytą bendraudavome po valandą. Tuo metu tvarkydavau dharmos (mokymo) salę, kurioje praktikuodavome giedojimo meditaciją. Sakralinė vieta.

Pamenu, kaip eilinę dieną užlipęs ant altoriaus švelniu plunksnų šepetuku valiau didingas Budos statulas ir kalbėjau telefonu. Salė erdvi, tamsi ir tuščia. Jos gilumoje, pasislėpęs už Budos statulos, vienuolis iš Lietuvos lietuviškai kalba telefonu. Tokį vaizdą išvydusi šventykloje apsilankiusi pasaulietė net klyktelėjo iš netikėtumo. Nenorėdamas gąsdinti pasaulietės, nutraukiau pokalbį.

Atvirai kalbate apie praktiką vienuolyne.

– Tokiose situacijose ištirpo iliuzija, kad kažkas kitas turi atlikti meditacijų praktiką ir nueiti dvasinį kelią už mane.

Kelio pradžioje tam tikru būdu „atsiskaitydavau“ už praktikas. Padarydavau, ką liepdavo Mokytojas, ir sulaukdavau pagyrimo. Dažnai viešai pasakydavo kelis gerus žodžius. Po trijų dienų atostogų – kitos užduotys... Lyg dirbtum kažkam. Sunkiai perėjau pasąmoninį savianalizės procesą.

Pažeisdavau įžadus. Nesilaikydavau taisyklių. Ardydavau santykius su kitais žmonėmis. Likau vienišas. Aplinkiniai atstūmė, smerkė, juokėsi, šmeižė... Pats buvau dėl to kaltas.

„Laiškai iš vienuolyno“ – praveriamos durys į Tolimųjų Rytų vienuolių gyvenimą
© Asm. albumo nuotr.

Tačiau esu vienuolis, kaip ir mane smerkusieji. Tai nebuvo pasaulietiška kritika. Vienuoliai padėjo atsistoti ant kojų. Gailestis gali nelaimingą žmogų paralyžiuoti. Pripranti ko nors prašyti. Užkrauni savo problemas kitiems ir iš to gyveni. Draugai labai greitai suvokė, kad turiu kapstytis vienas. Kaip ir jie patys.

Tik tada supratau, kad dvasinė praktika pirmiausia reikalinga man. Suvokiau visa savo esybe. Giliau negu ankstesniu teoriniu suvokimu.

Improvizuosite sunkaus savo kelio suvokimo tema?

– Šiek tiek linksmiau ir tikriau... Vienatvė būtina. Kai tave visi palieka, kai esi nesuprastas, niekam nereikalingas, suvoki savo tikrąją vertę... Esu laimingas, kad sutikau tai padėjusį patirti Mokytoją...

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Popiežius kreipėsi į Lietuvos gyventojus: ši tauta turi tvirtą sielą nuolat pildoma (625)

Į Vilnių atvykęs popiežius Pranciškus šeštadienį paragino lietuvius būti atvirais bei...

11 metų Velse dirbantis gydytojas: mums įprasta pacientui prisistatyti ir paklausti, ar galima jį paliesti (38)

Intervencinis kardiologas Eduardas Šubkovas (48 m.) jau 11 metų dirba Šiaurės Velso Glan Clwyd...

Šalčininkų r. gyventojui jau pavyko pamatyti Popiežių: nustebino Šventojo Tėvo pasirinkimas nuolat pildoma (248)

Antroji Šventojo Tėvo stotelė – Katedros aikštė. Tačiau jau prie Aušros vartų renkasi...

Po ištisus dešimtmečius tvyrojusios įtampos Vatikanas skelbia apie svarbų susitarimą

Vatikanas šeštadienį paskelbė su Kinija sudaręs „preliminarų susitarimą“ dėl vyskupų...

Arūno Valinsko sūnus – apie vaikystę garsioje šeimoje ir kodėl dar neskuba vesti savo vaikelio mamos (33)

Šou verslo ryklių Ingos ir Arūno Valinskų sūnus Arūnas Valinskas jaunesnysis (28) rugsėjo...

Išskirtinę dieną – retai kartu matomos Adamkų šeimos pasirodymas (53)

Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje nepraleido ir pastaruosius mėnesius viešumoje retai...

Dūžtantys langai ir ore skriejančios nuolaužos: tai matyti teko tik filmuose (2)

Kanados sostinės apylinkes penktadienį užklupo sumaištį sukėlęs tornadas; buvo sužeisti...

Iš Gariūnų stovėjimo aikštelės pavogtas 90 tūkst. eurų vertės „Porsche“ (35)

Policijos departamentas informavo, kad ketvirtadienį buvo pastebėta, jog iš Gariūnų automobilių...

Kaip rudenį sumaniai paruošti lysves

Atėjo ruduo. Dar nuimtas ne visas derlius, tačiau patyrę sodininkai jau dabar pradeda ruošti...

Išsiaiškino, kaip padangas renkasi Lietuvos vairuotojai: rūpi net keliamas triukšmas (5)

Kas antras lietuvis mano, jog padangų skleidžiamas triukšmas yra labai arba iš dalies svarbus,...