„Mano vaikai jau buvo ūgtelėję, skyrybų žaizdos apgijusios, naujame darbe gaudavau padoresnę algą, taigi, viskas mano gyvenime tvarkėsi“, – sakė po skyrybų kelerius metus vargusi moteris. Naujųjų metų ji mielai nešvęsdavo ir džiaugdavosi neprivalanti to daryti dėl vaikų.
„Tradiciškai, jie Naujuosius sutikdavo su savo tėčio šeima, o aš jausdavausi laisva daryti, kas man patinka. Arba dirbdavau už kolegas ir džiaugdavausi dvigubu atlygiu, arba grįžusi į tuščius namus skaitydavau, ilsėdavausi tyloje, kurios dirbant dideliame kolektyve ir auginant vaikus labai trūksta. Pora kartų per Naujuosius tiesiog užsitraukiau užuolaidas ir išgėrusi arbatos prieš vidurnaktį ėjau miegoti“, – prisimindama juokėsi vilnietė.
Meluotų sakydama, kad nedilgtelėdavo širdies matant laimingas poras, pilnas šeimas. Tačiau daug nervų ir pinigų kainavusių skyrybų įspūdis tebebuvo stipresnis.
Taip ji gyveno ketverius metus. Nekaltai paflirtuodavo su kolegomis, pajuokaudavo su užsakovais, tačiau rimtesnių santykių kratėsi.
Kvietimas išgerti kavos
Kai vakarėlyje susipažino su gerokai vyresniu vyru, nesureikšmino kvietimo išgerti kavos – maža kas kur pakviečia. Juolab, iš karto jam pasakė, kad yra absoliučiai patenkinta savo dabartiniu gyvenimu ir nieko keisti neketina. Tačiau jam tai nebuvo argumentas.
„Jis pradėjo mane šefuoti, o kai pakartojau, kad nieko nebus, pakeitė strategiją parodydamas rūpestį mano vaikais. Aš nevairuojanti, tad kelis kartus pasisiūlė mus visus pavėžėti iki giminaičių, parduotuvės ir pan., o paskui džentelmeniškai prisiėmė vaikų kompiuterių taisymo rūpesčius. Pastebėjęs, kad namuose kažkas neveikia ar genda, prisistatydavo su įrankiais ir pan.“, – pasakojo Ineta.
Jautėsi dėkinga tam žmogui, tačiau tuo pačiu baiminosi, kad geruoju tai nesibaigs. Kartą susikaupė ir tiesiai išrėžė gerbėjui, kad nebeateitų, neskambintų, paliktų ramybėje ją ir vaikus.
Maišeliai su linkėjimais nuo Kalėdų senelio
„Tačiau ir tai jo nesustabdė. Kitą vakarą išgirdom beldimą į langą, o atidarę lauko duris radome maišelį su skanėstais ir užrašu „Nuo Kalėdų senelio“. Kitą ir kitą dieną tas pats. Vaikams buvo labai smagu, bet man tik iš pradžių juokinga. Galvojau, ką dabar man daryti?“ – prisiminė moteris.
Prasidėjus vaikų žiemos atostogoms ji namuose liko viena. Labai džiaugėsi laisve nuo buities, paskambino vienai kitai draugei, tačiau, kaip sykis visos buvo užsiėmusios.
„Vienatvėje ne tik džiaugsmo, ramybės, bet ir liūdesio yra. O per šventes, net jei jas ignoruoju, vis viena esi pažeidžiamesnis, – pripažįsta Ineta. – Atsimenu, kai Naujųjų išvakarėse niekur nėjau, pasidarė liūdna, gaila savęs, kad namai tušti, aš viena ir staiga nebežinau, ką su ta laisve daryti. Apsiverkiau ir kaip tik tuo metu išgirdau telefono skambutį. Šįkart neatmečiau, atsiliepiau, žinodama, kad tai – jis“.
Naujuosius sutiko kartu
Ar gali būti nuostabiau, kai žmogus – laimės viršūnėje vien todėl, kad tu esi, kad sutikai kartu sutikti Naujuosius metus? Būtent taip atrodė Inetą įsimylėjęs vyras. Šventė įsuko ir ją, kai po darbo pradėjo puoštis Naujametiniam vakarui, susitikimui su bendrais draugais. Pamačius švytinčią porą visiems buvo viskas aišku, nors pačiai Inetai dar ne.
„Man reikėjo laiko apsiprasti su mintimi, kad dar kartą ryšiuosi pamėginti. Tačiau laimė, nuo kurios bėgau, pati mane pasivijo, – sakė ji. – Dabar su tuo žmogumi esame šeima, auginame ne tik mano, bet ir bendrus vaikus. Žinoma, visko pasitaiko, tačiau esam laimingi metų sandūroje prisimindami tuos lemtingus Naujuosius metus“.
O kokie Naujieji įstrigę Jums? Prisimenate metų sandūrą, kuri Jums buvo lemtinga ar įsiminė kaip ypatinga? Pasidalinkite savo istorija el.paštu gyvenimas@delfi.lt.
