„Visą gyvenimą jaučiau, kaip man trūksta tėvo, nuolat klausinėdavau mamos, koks jis buvo, ką mėgo, jaučiau, kad pažindamas jį geriau suprasčiau ir save patį, tačiau daugiau nei keturi dešimtmečiai iš jos atminties ištrynė daug detalių, kurios jo ieškant labai praverstų“, – sako A. Pedajus.

Andrejus Pedajus

Didžiausia problema ta, kad iš Baltarusijos kilusi moteris neprisimena jo pavardės – sako, kad lietuviškos pavardės jai visos sudėtingos, sunkiai ištariamos ir dar sunkiau įsimenamos.

Meilės istorija be laimingos pabaigos

Marija Pedaj

Andrejaus mama Marija Pedaj (g. 1955 m.) su būsimu Andrejaus tėvu Valdu susipažino Vilniuje 1979 m., važiuodama autobusu. Tuo metu Marija mokėsi statybos technikume, dirbo gamykloje, Lazdynuose nuomojosi kambarį. Įsiplieskusi abipusė simpatija sujungė jaunus žmones – dažnai abu į darbus vykdavo tuo pačiu maršrutu, eidavo į kiną, pasivaikščioti.

Marija Pedaj

„Nežinau tiksliai kodėl, bet mama Valdui nesakė, kad yra iš Baltarusijos, apie save pasakojo labai mažai. Kaip supratau, Valdas irgi daug apie save neatviravo, kitu atveju mama prisimintų tikrai daugiau“, – sako Andrejus ir pasvarsto, kad galbūt vertėtų dar kartą mamą, kuri dabar gyvena Sankt Peterburge, atsivežti į Vilnių, kur, galbūt, jai atgytų daugiau prisiminimų.

Marija Pedaj

Valdo ir Marijos meilės istorija, nors ir graži, deja, truko tik pusmetį. Marija sūnui papasakojo tik tiek, kad Valdą paliko pati, mat įtarė jo romaną su kolege administratore Irina, o buvusi pavydi, tad taikstytis nenorėjo...

Neilgai trukus Marija sužinojo, kad laukiasi kūdikio. Įskaudinta moteris šios žinios būsimam tėvui taip niekada ir nepasakė, išvyko pas motiną į Baltarusiją ir jo daugiau niekada nematė. 1980 m. gegužės 25 d. ten, Braslave, gimė Andrejus, jis nešioja Valdo tėvavardį. Vėliau abu metus laiko gyveno Vilniuje, tada iki 1987 m. – Latvijoje, Kraslavoje. Nuo 1987 m. jie gyveno Ukrainoje, Vinicos mieste.

Sūnus pasakoja, kad mamai dėl motinystės teko ir mokslus mesti, nesukūrė ji ir kitos šeimos, vėliau dirbo baldų parduotuvėje.

Marija Pedaj

Kas žinoma apie Valdą

A. Pedajus pasakoja bandęs ieškoti tėvo visais įmanomais būdais: kreiptasi ir į policiją, konservatoriją ir kt. muzikos mokyklas, kur jis galimai mokėsi, Rusijos televizijoje transliuojamą artimųjų paieškos laidą „Ždi menia“ (liet. „Lauk manęs“). Deja, dėl turimų tokių ribotų duomenų, visos paieškos buvo nesėkmingos. Bet dvasininkas tikisi, kad šį kartą tikrai kas nors atsilieps ir jo troškimas susipažinti su tėvu išsipildys.

Andrejus Pedajus

Taigi, kas yra žinoma apie Valdą?

Jis buvo atvykęs į sostinę iš kito miesto ar rajono. 1979 m. Valdas (g. 1954–1957 m.) gyveno Vilniuje su savo teta ir dėde Antanu Lazdynuose, Erfurto gatvėje, 33, 35 arba 37 numeriu pažymėtame devynaukštyje. Mama gyveno kitapus gatvės, Architektų gatvėje, 45 arba 43 name.

Valdas 1979 m. jau buvo po kariuomenės. Marija prisimena, kad jis mokėsi muzikos konservatorijoje ar kt. muzikos mokykloje, bet jos nebaigė. Ji tik neprisimena tiksliai, kokiu instrumentu grojo ir kokiame mieste mokėsi. Pažinties metu jis dirbo bare ar kavinėje netoli geležinkelio stoties. Jo dėdė Antanas dirbo barmenu kitame restorane.

Andrejus Pedajus

Valdą Marija prisimena buvusį liekną ir aukštą (apie 1,85 m ūgio), smulkių kaulų, tiesios nosies, šviesiai rudų plaukų ir mėlynų akių. Ji tikina, kad sūnus turi daug panašumų su tėvu. Gaila, bet jo nuotraukos moteris taip niekada ir neturėjo...

Andrejus Pedajus

„Aš kiekvieną dieną meldžiuosi už savo tėvą. Labai norėčiau jį pamatyti, pasikalbėti, papasakoti apie save ir savo mamą. Labai įdomu, kaip susiklostė jo gyvenimas“, – vilčių surasti tėvą nepraranda Andrejus.

Jei kas nors turite bet kokios informacijos, galinčios padėti rasti Valdą, susisiekite su Andrejumi telefonu +380 (96) 390 58 59 arba el. paštu moandrerm@gmail.com

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt