Pirmieji sėkmingi šio žanro kūriniai su Šerloku Holmsu pasirodė dar XIX a. pabaigoje ir jų populiarumas laikui bėgant tik augo.
Leidyklos „Baltos lankos“ inicijuotos apklausos duomenimis, didžioji dalis skaitytojų (43 proc.) ir šiandien kriminalinius romanus renkasi dėl visą knygos siužetą išliekančios intrigos, 20,2 proc. – dėl išskirtinių šių romanų herojų.
Aiškindama kriminalinių romanų puslapiuose gvildenamos paslapties trauką, psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė sako, kad ji žmones traukė visais laikais.
„Žmones apskritai gundo paslaptis. Kai mažėja žmonių galimybės viską suprasti, tuomet detektyvai yra geriausiais būdas pamatyti, jog gali būti ir kitaip: juose užduodamas klausimas ir pateikiamas atsakymas. Paslapties atskleidimas padeda suvokti, kad pasaulis gali būti struktūruojamas. Kuo daugiau chaoso, tuo labiau gąsdina realybė ir tuo didesnis noras ją struktūruoti. Detektyvai būtent ir suteikia šią galimybę“, - teigia psichologė psichoterapeutė.
Atliktos apklausos duomenys taip pat atskleidė skirtumus tarp vyrų ir moterų motyvų. Nors prioritetine kriminalinių romanų skaitymo priežastimi abiejų lyčių atstovai nurodo per visą knygą nenutrūkstančią intrigą (vyrai – 41,7 proc., moterys – 43,3 proc.), tačiau kaip antraeilę priežastį vyrai nurodo galimybę atitrūkti nuo darbų (20,8 proc.), o moteris patraukia specifiniai kriminalinių romanų herojai (21,10 proc.).
Literatūrologė doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė pabrėžia, kad tarp kriminalinio romano žanro leidinių skaitytojai gali atrasti menine verte pasižyminčių kūrinių. „Net ir „tikrieji“ skandinavų krimių (kriminalinių romanų – aut. past.) autoriai – Jo Nesbø, Henning Mankell, Håkan Nesser, Karin Fossum, Stieg Larson – siūlo toli gražu ne gryną „popsą“ – ne tik intrigos, bet ir stiliaus, naratyvinio ir intertekstinio žaismo, problematikos ir personažų konstravimo prasme“, - sako ji.
Šiuolaikinių populiariausių kriminalinių romanų rašytojų, tokių kaip Jo Nesbø arba Henningas Mankellis, herojai iš tiesų skiriasi aprašomomis charakterio savybėmis nuo tokių klasikinių personažų kaip Šerlokas Holmsas arba Erkiulis Puaro. Pasak I. Steponavičiūtės-Aleksiejūnienės, detektyvo personažas gerokai pasikeitė – nėra toks „elitinis“, dažnai turi problemų asmeniniame gyvenime, bet jam paprastai svarbus žmogiškas bendravimas.
Štai populiarusis Haris Hūlė – norvegų rašytojo J. Nesbø bestselerių serijos herojus – turi nemažai žalingų įpročių, yra kankinamas vidinių problemų, kamuojasi ieškodamas atsakymų į egzistencinius klausimus. O tokio klasika tapusio herojaus, kaip Šerlokas Holmsas, ydos kiek švelnesnės – karts nuo karto pasireiškianti arogancija, šaltumas ir nekomunikabilumas.
Prof. dr. G. Bankauskaitė-Sereikienė pastebi, kad šiuolaikiniai skaitytojai įpratę susidurti su didžiuliu informacijos srautu ir dauguma iš jų nebepasitenkina vienaplaniu kūrinio siužetu, o ieško sudėtingesnių istorijų. „Tam, kad sudomintų skaitytoją, rašytojai šiais laikais turi būti vis labiau išprusę ir viskuo domėtis. Šių laikų skaitytojas daug keliauja, mato, daug kuo domisi, todėl atitinkamai ir reikalauja“, - sako ji.
Leidyklos „Baltos lankos“ internetinė apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti kriminalinių romanų skaitymo įpročius ir motyvus, buvo vykdoma š. m. rugsėjo 24 - spalio 2 dienomis. Apklausoje savo atsakymus pateikė 268 respondentai.
