aA
1940 m. rugpjūtį jis buvo atgabentas į Osvencimą. Jo likimas, atrodė, buvo nuspręstas – mirtis koncentracijos stovykloje nuo žiaurių esesininkų rankos. Tačiau likimas buvo paruošęs šiam belaisviui kitą vaidmenį – tapti baisiųjų įvykių liudininku ir juos dokumentuoti.
Wilhelmas Brasse
Wilhelmas Brasse
© DELFI montažas / Vida Press

Lenkės ir vokiečio sūnus Wilhelmas Brasse įėjo į istoriją kaip Osvencimo fotografas. Koks jausmas kasdien fotografuoti tokių pat belaisvių, kaip tu pats, kankinimus? Apie savo jausmus jis vėliau nepasakojo...

Koncentracijos stovykloje reikėjo fotografo

Fotografuoti Wilhelmas Brasse išmoko savo tetos fotoateljė Katovicuose. Ten jaunuolis įgijo praktikos. Jam puikiai sekėsi, klientai buvo patenkinti – nuotraukose jie atrodė natūraliai, neįsitempę. Ir bendravo jis su lankytojais labai paslaugiai, rašoma dailymail.co.uk.

Osvencimas
Osvencimas
© Vida Press

Kai naciai okupavo pietinę Lenkiją, Wilhelmui buvo kiek daugiau nei dvidešimt. Stiprūs, sveiki jaunuoliai buvo labai reikalingi vokiečių kariuomenei. Naciai pareikalavo, kad Wilhelmas, kaip ir kai kurie kiti jo tautiečiai, prisiektų ištikimybę Hitleriui, tačiau vaikinas kategoriškai atsisakė. Wilhelmas buvo sumuštas ir kelis mėnesius praleido kalėjime, o iš jo išėjęs apsisprendė bėgti iš šalies.

Wilhelmas buvo sugautas, kai bandė kirsti Lenkijos – Vengrijos sieną. Jį išvežė į koncentracijos stovyklą, o po pusmečio belaisvio likimas pasisuko netikėta linkme.

Osvencime naciai atkreipė dėmesį į tai, kad jis puikiai kalba vokiškai. Sužinoję, kad jis dirbo fotografu, jis buvo išsiųstas į Osvencimo identifikavimo ir kriminalistikos skyrių. Wilhelmo ir keturių kitų belaisvių, kurie taip pat turėjo fotografavimo įgūdžių, paprašė padaryti kelias nuotraukas. Jaunuolis lengvai susidorojo su šia užduotimi, be to, turėjo darbo fotolaboratorijoje patirties.

Tai pastebėję naciai nusprendė paskirti jį į kriminalistikos skyrių fotografuoti atvykstančių kalinių. Nuo tos dienos jis tapo etatiniu Osvencimo fotografu.

Wilhelmas Brasse
Wilhelmas Brasse
© Scanpix

Po kurio laiko W. Brasse buvo pristatytas sadistinių polinkių turinčiam gydytojui Josefui Mengelei, kuris asmeniškai apžiūrėdavo naujai atvykusius kalinius ir atsirinkdavo iš jų tuos, kurių jam reikėjo bandymams. J. Mengele pranešė fotografui, kad nuo šiol jis fotografuos ir medicininius eksperimentus su žmonėmis.

W. Brasse fotografavo žiaurius vokiečių gydytojo bandymus, taip pat žydų belaisvių merginų ir moterų sterilizavimo operacijas, kurias nacių įsakymu vykdė žydas gydytojas (toks pat kalinys, kaip ir W. Brasse).

Paprastai po tokių operacijų moterys neišgyvendavo.

Wilhelmas Brasse
Wilhelmas Brasse
© Vida Press

„Aš žinojau, kad jos mirs, bet fotografuodamas negalėjau joms to pasakyti“, – sielojosi fotografas, po daug metų prisimindamas savo darbą.

Labai dažnai Wilhelmui tekdavo fotografuoti ir nacių karininkus, kurie buvo atsakingi už dešimtis tūkstančių mirčių. Eesesininkams nuotraukų reikėjo dokumentams arba tiesiog asmeninių nuotraukų, kurias siuntė savo žmonoms. Ir kaskart belaisvis jiems kartojo: „Atsisėskite patogiai, atsipalaiduokite, laisvai žiūrėkite į objektyvą, galvodami apie savo Tėvynę“. Lyg veiksmas vyktų fotoateljė. Įdomu, kokius žodžius jis sakydavo kaliniams, kuriuos fotografavo?

Naciai labai vertino W. Brasse darbą ir kartais duodavo jam produktų ir cigarečių. Jis neatsisakydavo.

Per visą laiką, kol dirbo koncentracijos stovykloje, W. Brasse padarė dešimtis tūkstančių nuotraukų – baisių, šokiruojančių, sveikam žmogui nesuvokiamų. Belaisvių srautas neseko. Kasdien W. Brasse padarydavo tiek nuotraukų, kad joms atrinkti buvo suburta speciali belaisvių grupė. Šokiruoja tai, kaip pedantiškai ir ciniškai sadistai dokumentavo visus savo žvėriškumus.

Tačiau ką juos fiksuodamas jautė fotografas?

Wilhelmas Brasse
Wilhelmas Brasse
© Wikimedia Commons


Kaip po to prisiminė W. Brasse, kaskart fotografuojant jam skaudėjo širdį. Jam buvo ir gėda prieš šiuos mirtinai išsigandusius žmones, ir labai jų gaila, ir graužė sąžinė, kad jų laukia neišvengiama mirtis, o jis baigęs dienos darbus eis ilsėtis. Tačiau jis ne mažiau bijojo nacių – jų neklausyti jis bijojo.

Ar galėjo W. Brasse atsisakyti šių „pareigų“ ir ar teisingai jis pasielgė iš moralinės pusės, sutikęs dirbti tokį darbą? Iš esmės, jis teturėjo vieną pasirinkimą: klausyti nacių paliepimų arba mirti. Jis pasirinko pirmą variantą ir jo dėka istorijoje liko tūkstančiai dokumentuotų žvėriškų nusikaltimų įrodymų. Tačiau tai jį persekiojo ir kankino iki dienų pabaigos.

„Kadrai, kuriuos užfiksavau Osvencime, mane nuolatos persekioja“, – ne kartą prisipažino spaudai fotografas po karo. Ypač jam buvo sunku prisiminti, kaip fotografavo vieną iš garsiausių nacių eksperimentų, susijusių su „Ciklon-B“ taikymu – dėl to 11 bloke žuvo ne mažiau nei aštuoni šimtai lenkų ir rusų.

O dar jis niekaip negalėjo pamiršti išsigandusios lenkės mergaitės veido su prakirsta lūpa: Czesława Kwoka mirė iškart po fotosesijos – stovyklos gydytojas jai į širdį suleido mirtiną injekciją.

Czesława Kwoka
Czesława Kwoka
© Wikimedia Commons

1945 m. sausį, visai prieš pat Osvencimo išvadavimą, tai numatydama stovyklos administracija liepė W. Brasse sudeginti visas nuotraukas. Rizikuodamas savo gyvybe jis nusprendė nepaklusti – sunaikino tik mažą dalį kadrų, o kitus išsaugojo.

„Nacių viršininko prižiūrimas padegiau negatyvus, o kai jis išėjo, greitai užpyliau juos vandeniu“, – praėjus daugeliui metų prisiminė W. Brasse.

Dabar unikalūs dokumentai, neginčijamai įrodantys visą koncentracijos stovyklos administracijos nusikaltimų mastą, saugomi „Aušvico-Birkenau“ („Osvencimo-Birkenau“) muziejuje.

Gyvenimas po Osvencimo

Belaisviui fotografui neteko savo akimis pamatyti, kaip išvaduojami Osvencimo kaliniai – jis buvo išsiųstas į kitą, Mauthauzeno koncentracijos stovyklą. Tuo metu, kai 1945 m. gegužės mėnesį stovyklą išvadavo amerikiečiai, W. Brasse buvo klaikiai išsekęs, per stebuklą nemiręs iš bado.

Po karo jis vedė, susilaukė vaikų, anūkų. Iki pat savo dienų pabaigos buvęs koncentracijos stovyklos fotografas gyveno Lenkijos Žyveco mieste.

Iš pradžių W. Brasse bandė sugrįžti prie savo ankstesnės profesijos, norėjo fotografuoti portretus, bet suprato, kad negali. W. Brasse prisipažino, kad kaskart, kai žiūrėdavo į objektyvą, prieš jo akis iškildavo praeities vaizdai – žydės merginos, pasmerktos kankinimams ir mirčiai.

Sunkūs prisiminimai nepaliko Wilhelmo Brasse iki pat mirties. Jis mirė sulaukęs 94 m., ir išsinešė juos su savimi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(121 žmogus įvertino)
4.7025

Top naujienos

Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė | D+

Navickienė: antivakseriniai judėjimai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už žmonių netektis

Pirmąjį etapą Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžeto projektas praėjo sėkmingai:...

Net ir viršininkais būti norinčiųjų trūksta: Šiauliuose ir Telšiuose įdarbintų 500 vadovų (39)

Augančios elektros, dujų, šilumos kainos ir sunkumai randant gerų specialistų – su šiomis...

Zdovcas nebenori komandoje matyti „išbalusių veidų“: negalima tiesiog sustingti specialiai Delfi iš Pirėjo (28)

Antroje rungtynių pusėje Jure Zdovcas šokinėjo atsispyręs nuo abiejų kojų ne prasčiau nei...

Per du kėlinius Pirėjuje išsikvėpęs „Žalgiris“ ir toliau lieka be pergalių Eurolygoje (423)

Kauno „Žalgiris“ (0/4) Eurolygoje ir toliau pergalių sąskaitoje turi apvalų nulį. Pagirtinai...

Paaiškino, kuo skiriasi pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių gydymas: medikai įspėja suklusti ir jaunus žmones

Nuo koronaviruso pasiskiepijęs žmogus aplinkiniams yra mažiau pavojingas nei to nepadaręs. Tai...

Per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas: bus ir lietaus, ir stiprių vėjo gūsių (1)

Šeštadienio orus lems per šalį slenkantis šaltasis atmosferos frontas.

Kraštas, kuris giriasi išskirtine gamta ir pramogomis: skanaus maisto ir pigaus poilsio sostinė laukia turistų iš Lietuvos (85)

Sakartvelas – šalis, kurioje lietuviai yra be galo mylimi ir gerbiami. Daug kur užtenka tik...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Kaip gimsta blogis: Holokausto architektas, kuris myriop pasmerkė tūkstančius žydų ir... įsidarbino automobilių gamykloje  I dalis (4)

Jeigu pradeda lankyti įkyrios mintys, koks esate šaunus ir nepakartojamas, reikia suklusti. Jei...

Antrą pratęsimą šią savaitę žaidusi „Barca“ triumfavo ir Monake sunki CSKA pergalė Maskvoje (8)

„Barcelona“ (4/0) ir toliau demonstruoja raumenis Eurolygoje – iškovojo ketvirtą pergalę iš...

Jungtinė Karalystė sukrėsta po parlamentaro nužudymo: tragiška diena mūsų demokratijai (143)

Jungtinės Karalystės parlamentaras Davidas Amessas penktadienį mirė po to, kai buvo kelis kartus...