aA
Jau netrukus, vasario 23-26 dienomis Vilniaus knygų mugėje leidykla „Tyto alba“ laukia trijų garsių autorių – rašytojų iš Didžiosios Britanijos ir Ispanijos bei žymaus mediko iš Prancūzijos. Šeštadienį „Litexpo“ konferencijų salėse ir leidyklos stende turėsite galimybę susitikti su brite Katherine Webb, ispanu Francescu Mirallesu ir prancūzu Jeanu Claude‘u Laprazu.
© Organizatorių archyvas

Britų rašytoja, pasaulinių bestselerių autorė KATHERINE WEBB išleido penkis romanus, iš kurių tris turime galimybę skaityti lietuviškai. K. Webb romanai iš viso išversti į 26 kalbas.

„Katherine Webb žino, kaip sukurti savo pasaulį ir padaryti, kad jis alsuotų aistra ir gyvybe“, – teigia garsi britų rašytoja, itin populiari ir Lietuvoje – Santa Montefiore. Jai antrina literatūros kritikai ir milijonai gerbėjų: „Tai išties skatinantys mąstyti, poetiški ir drauge užburiantys istoriniai romanai“.

Debiutinis romanas „Palikimas“ (vertė Kristina Miliūnienė, 2015) iš karto patraukė skaitytojų dėmesį ne tik intriguojančiu pasakojimu, bet ir literatūrine kokybe. 2010 m. šis kūrinys Didžiojoje Britanijoje nominuotas Metų rašytojo rinkimuose geriausio debiuto kategorijoje ir atvėrė K. Webb geriausių leidyklų duris, tais pačiais metais populiarusis britų portalas TV Book Club „Palikimą“ išrinko Metų knyga.

2016 m. išleistas antras K. Webb romanas „Nematomieji“ (vertė Virginija Traškevičiūtė), o naujausia, trečioji rašytojos knyga, išėjo praeitų metų pabaigoje, – romanas „Primiršta daina“ (iš anglų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė). Visos britų rašytojos knygos nuolat patenka į “Sunday Times” skaitomiausiųjų dešimtukus ir į lietuvos skaitytojų mėgstamiausių knygų sąrašus.

Katherine Webb 1977 metais gimė ir augo Hampšyro grafystėje tarp įspūdingų pilių griuvėsių ir paslaptingų dvarų. 1998 m. Daramo universitete studijavo istoriją, o baigusi mokslus pradėjo rašyti pirmąjį romaną. Prieš tapdama profesionalia rašytoja dirbo padavėja, aukle, asistente, keramike, knygriše, bibliotekininke, ūkvede; gyveno Venecijoje, Londone ir Berkšyre, galiausiai apsistojo Viltšyre.

K.Webb – apie kūrybą ir gyvenimą:

Savo pirmąjį romaną „Palikimas“ baigiau Venecijoje, kur gyvenau ir dirbau aukle. Jame pasakoju dvi istorijas. Viena plėtojasi šiais laikais sename dvare spaudžiant angliškam šaltukui. Čia atvažiuoja seserys Erika ir Betė tvarkyti palikimo reikalų ir pasineria į praeitį. Kita istorija rutuliojasi 1902-ųjų Oklahomoje, atšiauriuose Laukiniuose Vakaruose, kur naują gyvenimą pradeda seserų prosenelė Karolina, atvykusi iš Niujorko. Šis romanas tiems, kuriuos traukia šeimos istorijos, praeities paslaptys, nulemiančios kelių giminės kartų likimus.

„Nematomieji“: 1911 metų Anglija, ilga ir karšta vasara. Rašau apie svajones, meilę, apgavystę ir geismą... apie tai kaip ramų vikaro ir jo žmonos gyvenimą apverčia atvykėliai – nauja tarnaitė iš Londono ir paslaptingas jaunas spiritualistas, įrodinėjantis netoli klebonijos gyvenant fėjas. Palengva didėjanti įtampa galiausiai pratrūksta smurtu...

Romano „Primiršta daina“ veiksmas plėtojasi Dorsete ir Maroke ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šiais laikais. Tai romanas apie bohemišką moterį, mylinčią menininką, ir jauną, nepatyrusią vietinę merginą, menininko mūzą, taigi apie meną, meilę, pavydą, aistras, slypinčias po plonu užmaršties sluoksniu ir laukiančias menkiausios dingsties įsiplieksti...

Įkvėpimas mane apima tik namie. Naujoje, nepažįstamoje vietoje, ypač kai šalia smagi kompanija, labai sunku susikaupti. Mėgstu gamtą, kaimą, metų laikų kaitą. Dievinu istoriją – ji mane labiausiai įkvepia. Joje slypi tiek daug paslapčių, pasakojimų, laukiančių, kol bus atrasti, ir žmonių, kurių keliai mįslingai susikerta ir paveikia vienas kitą!

Niekada nepatyriau didesnio džiaugsmo ir malonumo nei rašydama. Rašymas – vienišių veikla, tad pasiilgstu žmonių. Anksčiau gyvenau kotedže visiškame užkampyje, rytais tykodavau paštininko, kad galėčiau persimesti su juo vienu kitu žodžiu. Paskui persikėliau į judrų miestelį, turiu kaimynų, su jais išgeriam arbatos, vakare kartais užsuku į barą pasižmonėti.

Laisvalaikį praleidžiu su knyga, bet ne daugiau kaip kelias valandas. Mėgstu gamtą, jodinėju, einu pasivaikščioti, kartais bėgioju. Mėgstu suktis virtuvėje, šį tą taisinėti ir apskritai rūpintis savo namais, ypač kai atšąla. Užsiimu sodininkyste, mėgstu darbus „pasidaryk pats“. Ir stengiuosi mankštintis (tai būtina po tų mano pyragų). Lankau mano apylinkėje gyvenančius senyvus žmones.

Mane prajuokina mano katės – jos dūksta pievelėje už lango. Rašytojui turėti kačių – labai banalu. Bet aš turiu dvi. Kol augau, mes visada jų turėjome, namai be katės man iki šiol ne namai. Turiu didžiulį rausvai gelsvą milžiną (jis sveria daugiau nei 8 kilogramus) vardu Erikas ir mažą juodą katytę Polę. Abu paimti iš prieglaudos ir abu visiškai skirtingi, Erikas – ramiausias padaras pasaulyje, o Polė kiekviename šešėlyje mato pavojų...

Man patinka kepti pyragus, ypač vaisinį pyragą, pagal močiutės receptą. Šeimoje jis vadinamas „niekada nenuviliančiu vaisiniu pyragu“. Gyvendama Venecijoje išmokau ruošti risotto, pakenčiamai gaminu kario troškinį, o ištaigingiausias mano patiekalas – tiršta vištienos sriuba su virtinukais.

Esu priklausoma nuo senų gerų britų detektyvinių serialų. Dar paauglystėje su mama žiūrėdavau „Inspektoriaus Veksfordo paslaptis“ ir „Inspektorių Morsą“. Ir dabar detektyvinis serialas – mano mėgstamas būdas jaukiai praleisti vakarą. Žiūriu net „Midsomerio žmogžudystes“.

Man patinka jodinėti. Išmokau dešimties. Paauglystėje dalyvavau konkūruose, svajojau turėti nuosavą žirgą. Dabar jodinėju, kai turiu laiko.

Geriau jaučiuosi su auliniais batais vietiniame pabe, nei su aukštakulniais kokteilių bare. Man nerūpi, kas madinga. Sesuo išrenka, ką turėčiau vilkėti, pavyzdžiui, per gimtadienius.

Esu prisiekusi keliautoja. Kuo daugiau keliauju, tuo labiau suprantu, kiek daug dar galima pamatyti. Bet aš nenoriu būti vienu iš tų nuolat rungtyniaujančių keliautojų, kurie it apsėsti skaičiuoja aplankytas šalis arba niekuomet nebegrįžta į jau lankytą vietą, nors jiems ten ir labai patiko. Todėl jei leidžia laikas ir turiu pinigų, kas porą metų aplankau naują šalį, o protarpiais grįžtu į mėgstamas vietas – Tailandą, Graikiją, Prancūziją ir Italiją. Ir tikrai ateityje tikiuosi dar kartą nuvykti į Omaną...

Susitikimas su Katherine Webb Vilniaus knygų mugėje – vasario 25 d., šeštadienį, 18 val. salė 5.1 (Litexpo). Su autore kalbėsis rašytoja, žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė.

FRANCESCAS MIRALLESAS – ispanų rašytojas, eseistas, vertėjas ir muzikantas, 1968-aisiais gimęs Katalonijos sostinėje Barselonoje aukšto valdininko ir siuvėjos šeimoje.
Jis rašo knygas, be to, yra leidinių „El País“ ir „Mentesana“ skiltininkas. Keletą kartų metęs mokslus, septyniolikos keliavęs aplink pasaulį, iš kavinės muzikantų pramokęs groti klavišiniais, talentingasis ispanas sukūrė roko grupę „Nikosia“, kuri yra išleidusi keturis albumus.

Francescas Mirallesas parašė ne tik daugybę romanų, jis vienas ir su bendraautoriais rašo ir negrožinius kūrinius – psichologines savipagalbos knygas. Rašytojas garbinamas Katalonijoje ir visoje Ispanijoje, jo mintis apjungti beletristiką ir psichologiją, pateikti žinių apie literatūrą, meną ir muziką žavi tuos, kurie ne tik mėgsta skaityti, bet ir siekia lavintis bei ieško atsakymų į egzistencinius klausimus – kas yra meilė, kaip rasti gyvenimo prasmę, kur slypi laimė?
Francesco Miralleso tekstai vadinami magiškais, prasiskverbiančiais tiesiai į širdį, jo knygos populiarios ir tarp jaunų, ir tarp vyresnių skaitytojų.

Labiausiai pasaulyje išgarsėjęs, išverstas į daugiau kaip 20 kalbų F. Miralleso romanas „Maži dalykai dideli“ (iš ispanų kalbos jį vertė Alma Naujokaitienė) 2016-aisiais išleistas Lietuvoje, o prieš mėnesį pasirodė jo tęsinys – „Vabi sabi, arba Romanas apie netobulumo grožį“ (iš ispanų k.vertė Alma Naujokaitienė), kurį rašytojas parašė po aštuonerių metų.

Romane „Maži dalykai dideli“ pasakojama istorija apie trisdešimt septynerių metų viengungį Samuelį, vokiečių kalbos dėstytoją, gyvenantį uždarą gyvenimą. Pasaulis jam neįdomus ir beprasmis, nors... jis vis tiek lūkuriuoja pasikeitimų. Kartą į Samuelio namus užklysta katinas. Iš pažiūros nereikšmingas įvykis sukelia virtinę pasikeitimų, suteikiančių gyvenimui mažų ir didelių džiaugsmų: Samuelis susipažįsta su kaimynu ir gauna iš jo išmintingų patarimų, pagerėja jo santykiai su seserimi, jis sutinka ypatingų žmonių, galų gale – jo gyvenime vėl atsiranda Gabrielė, jaunystės meilė, kurios jis nebuvo matęs trisdešimt metų. Romanas kupinas įvairių laikotarpių išminties perlų, jame aptariamos knygos, herojaus mėgstama muzika, visas pasakojimas persmelktas romantikos, nostalgijos ir dažnai sukelia šypseną.

„Vabi sabi“ – tęsia pasakojimą apie Samuelio gyvenimą. Užkietėjęs vienišius susiranda jaunystės meilę, bet neilgam. Gyvenimas, regis, vis pilkėja, kol kartą Samuelis gauna atviruką su kate iš Japonijos. Kas jį atsiuntė, ką reiškia paslaptingas užrašas „vabi sabi“? Atsakymų knygos herojus leidžiasi ieškoti į Tekančios saulės šalį. Šis romanas – apie tai, kas nepatvaru ir greitai praeina, jame nėra nei mistikos, nei nuotykių, nei įtempto siužeto ar netikėtų posūkių. Tai jaunatviškos sielos ir mąstysenos vyro parašyta knyga, kupina jausmų, vilčių ir meilės.

Francescas Mirallesas – trumpai:

Rašyti skatina vienatvė ir troškimas pasidalyti su kitomis vienišomis sielomis kasdienybės stebuklais.

„Maži dalykai dideli“ – apie vienišą profesorių, katiną, kuris niekam nepriklausė, Mėnulio tyrinėtoją ir atsitiktinumus, kurie nuspalvina mūsų gyvenimą mažais stebuklais.

Maloniausia rašytojo karjeroje, kai knygos verčiamos į vis daugiau pasaulio kalbų.

Jeigu būtų galima pasikviesti pietų tris asmenis iš praeities ar dabarties, pasikviesčiau tris gerus savo draugus.

Mane tenkina XXI amžius, bet labai norėčiau pamatyti gyvai „The Beatles“ koncertą...

Jeigu namuose staiga kiltų gaisras, gelbėčiau... Johno Fowleso „Magą“, Hermano Hesseʼes „Demianą“ ir Antoineʼo de Saint-Exupery „Mažąjį princą“.

Atsipalaiduoju gerdamas žaliąją arbatą ir žiūrėdamas pro langą.

Susitikimas su Francescu Mirallesu įvyks vasario 25 d., šeštadienį, 16 val. salėje 5.1 (Litexpo).
F. Mirallesą kalbins rašytoja, žurnalistė Lina Ever-Neverbickienė.

Knygų mugės svečias ir iškilus prancūzų medikas dr. JEANAS-CLAUDE‘AS LAPRAZAS – bendrosios praktikos gydytojas, per keturiasdešimt darbo metų sukūręs endobiogeninės medicinos koncepciją.

Dr. Laprazas – Tarptautinės endobiogeninės medicinos ir integraliosios fiziologijos draugijos prezidentas. Lietuvoje 2013-aisiais išleista jo knyga „Individualizuota medicina: atgauti ir išsaugoti sveikatą“, parašyta drauge su žurnaliste Marie-Laure de Clermont-Tonnerre, pateikia naują medicinos sampratą.

Su būriu sekėjų Prancūzijoje, Meksikoje, Jungtinėse Valstijose, Tunise, Belgijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje J.-C. Laprazas sėkmingai taiko naująjį metodą ir teigia: „Tradicinės medicinos atstovai turi pripažinti, kad įprasti metodai neveikia. Gydytojas turi ne tik žinoti paciento būklę, išanalizuoti įvairių tyrimų rezultatus, bet taip pat suprasti, kaip atskiros organizmo sistemos susijusios tarpusavyje ir viena kitą veikia. Visoms šioms sąsajoms paaiškinti sukūrėme mokslinę sistemą – endobiogeniką. Tai naujas būdas iššifruoti ir suprasti, kaip veikia žmogaus organizmas ir kaip išlaikyti jo pusiausvyrą.“

Dr. J.-C. Laprazas bendraus su skaitytojais ir dalins autografus vasario 25 d. 11-12.30 val. leidyklos „Tyto alba“ stende (5.A02) (Litexpo).

Žymusis medikas vasario 24 ir 25 dienomis “Shakespeare“ viešbučio (Bernardinų g. 8) konferencijų salėje dalyvaus diskusijoje „Individualizuota medicina, arba Endobiogenika, inovatyvus požiūris medicinoje“ kartu su dr. Dariumi Kubiliumi, dr. Jurgita Šukevičiene, dr. Evelina Nevardauskaite-Rudzikiene, dr. Jurgita Šiupšinskaite-Leskovšek, dr. Vilma Jackevičiene, dr. Yuliya Asovskaja, Dr. Daliumi Barkausku ir kt.

Vasario 24 d. 19-21 val. (registracijos pradžia 18.30 val.)
Vasario 25 d., 15–17 val. (registracijos pradžia 14.30 val.)
Renginys viešas, būtina iš anksto registruotis el. paštu: info@endobiogeny.lt.

Argi nenusipelnėme medicinos, kuri atsižvelgtų į mūsų savitumą, mūsų unikalumą, medicinos, kuri užtikrintų tinkamą prevenciją ir veiksmingai gydytų mus kuo mažiau toksiškais vaistais?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (39)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (234)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas (1)

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Pažadai nesutilpo į mokytojo piniginę: atlyginimų žirklės stulbina (11)

Geresnių laikų mokytojams dar teks palaukti. Iš prognozuoto iki 17 proc. atlyginimų šuolio...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (145)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (113)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (99)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis (2)

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (111)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (8)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...