aA
Baltu sniegu nuklotas ir pripildytas tylos, retkarčiais kaip juodu punktyru pertraukiamos varnų kranksėjimo, Kauno zoologijos sodas mėgaujasi ramybe. Laputė žvitriomis akimis smalsiai stebi pašalietį, nes savo prižiūrėtoją ji puikiai pažįsta. Drožiu pro šalį, nes atėjau aplankyti tigrų, bet tikrai ne todėl, kad prasidėjo Tigro metai – didžiosios katės nusipelnė ne tokio banalaus dėmesio.
Nasrus plėšo dienos žiovuliukas
Nasrus plėšo dienos žiovuliukas
© R.Šemelytės nuotr.

Švelni kaip katė, pavojinga kaip plėšrūnė

Seku iš paskos tigrų prižiūrėtojui Martynui Adomaičiui, dirbančiam Zoologijos sode jau antrus metus. Kai pamatė skelbimą, kad reikia darbuotojo, negalvojo, kad sodas taps jo antraisiais namais. Vaikinas tiesiog ieškojo darbo ir neplanavo ateities. Bet Zoologijos sodas tokia vieta, kur žmonės arba ištempia vos pusmetį, arba lieka ilgam. Kitaip ir būti negalėtų: darbuotojas turi mylėti gyvūnus, o šie turi nejausti priešiškumo jam, nes nieko gero nebus – žmogus vargs, o gyvūnas bus nervingas. Na, nebūtinai grybštelės „letenėle“ ar bakstels ragu. Saugumo taisyklės griežtos, apie jas Martynas papasakos vėliau. Tačiau abipusė simpatija – būtina sąlyga.

Po trumpos pažinties jau priėjome ir prie Nordos – jaunos amūrinių tigrų patelės, gimusios Čeliabinsko zoologijos sode. Mus pamačiusi ji pritūpė ir pradėjo lėtai sėlinti, hipnotizuojančiais judesiais vis artėdama ir įdėmiai žiūrėdama į akis. Aha, tuoj šoks.

Žinau tas katytes, namuose dvi gyvena. Bet tvora tvirta, aukšta, nėra ko baimintis. Tačiau priėjusi prie tvoros Norda atsigulė, tiesiog prisiplojo prie žemės ir net užsimerkė, rodydama meilumą ir pasitikėjimą. Rodos, tuoj pradės murkti. Bet pasigirdo kažkoks kitas garsas. Urzgia. Taip tyliai, švelniai, bet urzgia.

„Tik neapsigaukite, kad ji atrodo švelni, tarsi prašosi paglostoma. Tai laukinis ir pavojingas gyvūnas. Tuoj parodytų, kas yra kas, jeigu į narvą įeitum“, - sako Martynas.

Nordos parodytas dėmesys – ženklas, kad ji pažino savo prižiūrėtoją – iš žingsnių, balso. Bet daug nesupyko ir dėl pašalinio. Visi gyvūnai jaučia, koks žmogus artinasi. Norda ypač mėgsta vaikus, nes jie nepikti. Jeigu pro šalį eitų triukšminga kompanija, zoologijos sodo gyventojui jau būtų neramu, ištiktų net stresas, nes tai atrodo pavojinga.

Kita vertus, vasarą, kai lankytojų daug, tigrė pripranta prie žmonių srauto ir nekreipia į juos dėmesio. Žiemą visai kas kita, nė vienas nelieka be dėmesio.

Pirma taisyklė – neprarasti budrumo

Martynas jau žvangina raktais ir veda ten, kur nemato pašalinių akis. Atrakina duris ir džentelmeniškai praleidžia į priekį. Tai ačiū, sakau, ar jau būtinas toks mandagumas? Na, patalpėlė tokia su kvapeliu, bet juk ne parfumerijos salonas, tigro narvas. Viskas natūralu ir suprantama. Martynas irgi sako, kad dirbant tokį darbą turi negąsdinti nei blogi kvapai, nei mėsos vaizdas. Atrakinamos antros grotuotos durys, ir vėl mane stumia į priekį. Akimis žaibiškai patikrinu visas užšautas narvo sklendes su dviguba sauga – kabančia spyna.

Martynas Adomaitis:  su plėšrūnais reikia elgtis švelniai, bet griežtai
Martynas Adomaitis: su plėšrūnais reikia elgtis švelniai, bet griežtai
© R.Šemelytės nuotr.

„Pirmomis darbo dienomis ir man buvo nejauku. Dirbame būtinai dviese, vienam negalima, nes per daug pavojinga“, – pasakoja Martynas.

Šiame narve šeriamas tigras Mirgis – piktas patinas, kurio lankytojai paprastai nemato. Jis gyvena voljere, atitvertame aukšta tvora nuo pašalinių akių. Tik retkarčiais patelė su patinu sukeičiami vietomis, kad Zoologijos sodo lankytojai pamatytų ir Mirgį. Jo tėvai – Žilvė Taiva, gimusi Kaune, ir Miglius, pagautas laisvėje.

Sugirgžda pakėlimo mechanizmas, į viršų kyla sklendė, pro platėjantį plyšį į patalpą kyšteli šviesos pluoštas ir tigro letena. Metalo džeržgėjimas ir tigro riaumojimas kurtina ausis ir audrina vaizduotę.

Toks, sakyčiau, jaudinantis momentas. Dėl viso pikto pasislenku arčiau durų, nes matau kol kas tik leteną, kuri agresyviai ir su tokia jėga drasko metalinę sklendę, kad mus skiriantys keli metrai ir grotos (dabar jos atrodo to-okios plonos) nekelia didelio pasitikėjimo.

Mirgis įsiveržia į vidų ir staiga... nurimsta. Užšoka ant stalo ir jaukiai, graikščiai atsigula kaip ant minkštos namų sofutės.

„Jis tikėjosi rasti mėsos, bet iki pietų dar kelios valandos. Na, dabar jo iš čia neiškrapštysi“, - komentuoja plėšrūno elgesį Martynas. Tigrai klauso prižiūrėtojo, paklūsta balso tonui, komandai „išeik“ ar reaguoja į delnų pliaukštelėjimą. Tokį klusnumą reikia ugdyti nuo mažens, kitaip bus blogai, kai tigras pradės žmogui vadovauti.

Tigrai šeriami vieną kartą per dieną. Jie gauna 6-7 kg arklienos arba jautienos, taip pat pieno su kiaušiniais. Tiesa, Norda pienuką su įplaktu kiaušiniu mielai laka, bet Mirgis purtosi tokio kokteilio.

Kartą per savaitę būtinai reikia pabadauti, kad skrandis išsivalytų. Tuomet tik pienas ir gal koks triušis. Gamtoje tigrai tikrai ne kasdien ėda, ten jiems niekas ant lėkštutės mėsos neatneša.

„Žmonėms kartais atrodo, kad gyvūnai alkani. Tačiau permaitinti plėšrūną pavojinga, bus daugiau žalos nei naudos, nes atsiras sveikatos problemų – skrandžio, širdies veiklos sutrikimų.“ Kartu su maistu gyvūnai gauna vitaminų, mikroelementų.

Žiemą ramiau ir gyvūnams, ir prižiūrėtojui

Šėrimo momentas yra pats pavojingiausias. Prižiūrėtojas nė akimirką neturi užsimiršti, privalo patikrinti visas sklendes ir užraktus. Mėsos gabalą tigras puola kaip grobį. Drasko, taško į šalis be didelių ceremonijų. Kitą rytą Martynas turi darbo, kol viską išvalo.

Kol tigras uždarytas narve, valomas lauko voljeras. Reikia ir vandenį pakeisti, ir sniego takus smėliuku pabarstyti, kad nebūtų slidu. Nuo prižiūrėtojo priklauso, kaip gyvūnas jausis. Pritempti kelmų, rąstų nagams pasigaląsti – irgi Martyno darbas.

Žiemą amūriniams tigrams gerai, nes jiems patinka šaltis, sniegas. Vasarą norėtųsi žolę pasėti, krūmų pasodinti, bet tigrai viską išdrasko, išmėto. Žodžiu, dekoratyvinė sodininkystė ne jų stilius.
Darbo užtenka visai dienai. Gerai, kai žiema, ramybė, o vasarą prisideda papildomas darbas su lankytojais. Tik ir žiūrėk, ar kas į voljerą dešrelių neprimėtė. Dar gerai, kad tigrai į tokį maistą nekreipia dėmesio. Labiau nuo „geraširdžių“ lankytojų saldainių pilvą skauda meškai.
Lankytojai kartais pikčiau už žvėrį – erzina, kuo nors apmėto gyvūną, kad tas nesnūduriuotų pakampiais, gražiau papozuotų ar kitokį „cirką“ parodytų.

Beje, tigrai naktiniai gyvūnai. Dieną jie apatiški, o sutemus prasideda tikrasis jų medžioklės laikas. „Tamsoje geriau jiems neatsukti nugaros, nes šoks be perspėjimo“, - teigia Martynas. O kas sako, kad iš viso kas nors ketina prie jų artintis, nesvarbu, nugara ar priekiu? Tegul jie sau, o mes – sau.

Meilės paštas dar neatplėštas

Amūriniams tigrams sniegas – tikras malonumas
Amūriniams tigrams sniegas – tikras malonumas
© R.Šemelytės nuotr.

Anksti pavasarį prasideda tigrų meilės metas. Norda dar jauna ir nepatyrusi. Meilės jau norisi, bet nežinia, ar patiks jaunikis. Tigrai – vienišiai, todėl suvesti porą – tai ne skelbimą į pažinčių biurą nusiųsti. Norda gali Mirgiui taip snukutį nagais išakėti, kad maža nepasirodys. O ir patinas ne toks, kad bet kokia patinka. Mirgis ketverius metus „gastroliavo“ Rygoje, bet su vietine patele, nors ir bičiuliavosi, palikuonių nesusilaukė. Žodžiu, procesas subtilus ir reikalaujantis didelio prižiūrėtojų patyrimo – kaip, kada ir su kuo.

Norda ir Mirgis jau pratinasi vienas prie kito, naktimis jų narvai šalia, ir nors skiria aklina siena, joje yra mažytis grotuotas langelis palei grindis – slaptiems pašnekesiams ir atodūsiams. Naktimis girdėti, kaip porelė burkuoja, tiksliau, riaumoja, siunčia vienas kitam užkoduotas žinutes. Tik kol kas jų meilės paštas dar neatplėštas.

Kauno zoologijos sodas garsėja kaip vienas iš nedaugelio, kuriame sėkmingai veisiami amūriniai tigrai. Tuo negali pasigirti net daug modernesni Europos zoologijos sodai.

Pirmasis tigras Imanas į Kauną buvo atvežtas 1966 m. iš Chabarovsko. Po kelių metų iš Leipcigo atkeliavo patelė, ir jiedu susilaukė dviejų palikuonių, deja, išgyveno tik vienas Intakis, jis zoologijos sode praleido 17 metų. Nuo tada Kaune gimė 119 tigrų, o užaugo 86.

Gimus jaunikliams, patelei reikia ypatingos ramybės. Bet koks triukšmas, stresas ar nesimpatiškas prižiūrėtojas gali ją sunervinti – tada ji gali jauniklius atstumti, o kartais, kad neatitektų žmonėms, ir suėsti.

Beglobiai mažyliai – prižiūrėtojo rūpestis. Ilgametė zoologijos sodo darbuotoja Janina Žulonienė tigriukus namuose augindavo, su pavadėliu vedžiodavo. Šiuo metu jau nedirbanti moteris savo patirtį perdavė M. Adomaičiui. Ar vaikinas bus „mama“, tiksliau, „tėtis“ tigriukui, jei toks gimtų ir liktų be tigrės dėmesio? Martynas linksi galvą – savaime suprantama, toks jau jo darbas. Tikrai įdomus ir nemonotoniškas.

„Šeimininkė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Oficialu: Klaipėdoje nuo COVID-19 pasveiko šeši pacientai papildyta 20:44 val.  (308)

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle Facebook pasidalino džiugia...

Koronavirusu susirgusi Seimo darbuotoja atsisako pateikti savo kontaktus ir maršrutus papildyta Gaižausko komentaru (1250)

Karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje – precedento neturintis skandalas. Nors įstatymas...

Pirmadienį šalyje nustatyti dar 7 užsikrėtimo atvejai iš viso šalyje užfiksuotas 491 atvejis (185)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti...

Traukiantis šilumai sulauksime sniego ir plikledžio (3)

Antradienio naktį Lietuvos padangėje praplauks nedidelis debesų sūkurys. Vietomis, daugiausia...

Vyrui diagnozavo COVID-19, bet pakartotinai netiria: už kelių dienų į darbą, bet virusą dar gali nešioti (112)

40-metis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) iš Austrijos, į kurią buvo...

Generalinis komisaras: nubausti už saviizoliacijos pažeidimus patys dar negalime (115)

Šalyje prasidėjus trečiajai karantino savaitei, Lietuvos policija vis dar neturi įstatyminio...

Baltarusiai valdžios sprendimų dėl koronaviruso nelaukia – patys imasi veiksmų

Medikai iš viso pasaulio, įskaitant ir sveikatos priežiūros profesionalus iš Baltarusijos, dėl...

Profesorius papasakojo, kokios apsaugos nuo virusų priemonės yra efektyviausios (75)

COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų...

Italijoje auga nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius, bet užsikrečia vis mažiau pasaulyje jau mirė daugiau nei 35 tūkst. žmonių (92)

Italijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirė dar 812 žmonių, o...

Malinauskas: buvau asmeniškai Verygos patikintas, kad reagentų nepritrūks (222)

Buvęs premjero patarėjas bei Visuomenės informavimo grupės vadovas dėl koronaviruso Skirmantas...

|Maža didelių žinių kaina