aA
Jau seniai niekam nekyla nuostabos Lietuvos didmiesčiuose matyti egzotiškos išvaizdos žmones. Į Kauną kiekvienais metais atvyksta šimtai studentų iš įvairių pasaulio šalių. Pastaruoju metu svečiai iš Azijos, siekdami papildomai užsidirbti, sėda prie pavėžėjimo paslaugas teikiančių automobilių vairo. Tačiau ne visada taksi keleiviai žino, kokia asmenybė juos veža nuo taško A iki taško B.
Anantbodh Chaitanya
© DELFI / Rafael Achmedov

Anantbodh Chaitanya į Lietuvą atvyko iš Indijos. „Taxify“ vairuotoju 37 metų vyras dirba dar visai neseniai, tačiau jau spėjo susidurti su įvairaus būdo Kauno klientais. O ir paties A. Chaitanya gyvenimas yra daug spalvingesnis nei kitų į Lietuvą atvykusių užsieniečių.

Anantbodh yra dvasinis mokytojas ir filosofas. Vyrą galima vadinti meilės emigrantu. Indas vedė jonavietę Tatjaną, pora susipažino Balyje. Po pasaulį nemažai keliavę įsimylėjėliai galiausiai nusprendė apsigyventi Lietuvoje ir čia vykdyti savo misiją. Jonavoje sutuoktiniai atidarė jogos studiją, kurioje patys veda jogos ir aikido užsiėmimus, skaito paskaitas apie asmenybės augimą, kūno ir dvasios tobulėjimą.

„Mūsų studijoje mokymai vyksta vakarais. Kitu metu aš esu laisvas, tad draugai rekomendavo išbandyti darbą taksi vairuotoju ir galiausiai ši veikla man tiko. Savaime suprantama, tai nėra mano pagrindinis užsiėmimas. Man patinka, kad galiu pradėti darbą kada panorėjęs ir baigti, kada man patogu. Esu pats sau bosas. Dirbu kiek noriu“, – šypsosi A. Chaitanya.

Dėl kelių eurų nekovoja

Kol kas vyras pavėžėtoju dirba dar tik kelias savaites, bet jau spėjo susidaryti įspūdį apie lietuvius. Dažniausiai dienos metu ir savaitgaliais Kaune automobilį vairuojantis A. Chaitanya jau sutiko ir nuo alkoholio apsvaigusių, ir mokėti nenorinčių klientų.

„Apskritai žmonės yra malonūs, elgiasi mandagiai, jaučiasi nejaukiai, jei man tenka palaukti. Dauguma lietuvių puikiai kalba angliškai, dėl to jokių problemų nėra. Viskas vyksta aplikacijos pagalba, tad mums nereikia kalbėti, jei nėra reikalo“, – sako A. Chaitanya.

Čia pat indas papasakoja kelias situacijas, kurios lyg ir turėtų sukelti neigiamas emocijas, tačiau pašnekovas į tai žvelgia labiau filosofiškai ir neketina dėl to per daug nerimauti.

„Kartą žmogus pasakė, kad neturi pinigų sumokėti, aš pasakiau, viskas gerai. Dėl ko aš turiu kovoti? Dėl kelių eurų? Aš nesiruošiu dėl to muštis, jei iškils grėsmė mano gyvybei, tada ir kausiuosi, aš tai moku.

Vienas vaikinas paprašė manęs palaukti prie prekybos centro, pasakė, kad nueis pasiimti pinigų iš bankomato. Nuėjo ir nebegrįžo. Pralaukiau pusvalandį ir nuvažiavau.

Viena ponia buvo nepatenkinta, kad aš nekalbu lietuviškai, ji elgėsi ir kalbėjo labai nemandagiai. Kelionės vidury aš jai pasakiau, kad jei nenori, gali nevažiuoti ir ji išlipo. Pinigų iš jos neėmiau“, – pasakoja A. Chaitanya.

Anantbodh Chaitanya
Anantbodh Chaitanya
© DELFI / Rafael Achmedov


Žavisi šalies gamta ir žmonėmis

Indas tikina, kad tokios situacijos jo visiškai netrikdo. Vyras stengiasi negalvoti apie blogas emocijas ir visur įžvelgia tik gėrį. A. Chaitanya žavisi Lietuva, jam labiausiai imponuoja šalies gamta ir tautos stiprybė išlaikant savo identitetą.

„Labai vertinu šios šalies žmones, kurie stengiasi išsaugosi savo kalbą. Tai labai svarbu. Indijoje yra sanskrito kalba, beje, ji yra iš tos pačios kalbų šeimos kaip ir lietuvių kalba. Bet sanskrito kalba niekas nebekalba. Lietuvoje gyvena apie 3 milijonus žmonių, Indijoje tai būtų vienas normalaus dydžio miestas. Lietuviai rūpinasi savo kultūra, saugo savo kalbą, nepaisant to, kad šalis ilgą laiką buvo priespaudoje.

Čia nuostabi gamta, aš mėgstu važinėti po šalį, po mažus miestelius. Lietuvoje švaru, žalia, daug ežerų, geras vanduo, mažas nusikalstamumas ir užterštumas. Galima sakyti čia nėra užterštumo, ypač, jei lyginti su Indija. Aš esu laimingas čia, turiu daug draugų. Stengiuosi visada matyti teigiamus dalykus, tokia mano filosofija“, – teigia A. Chaitanya.

Analizuoja girtus keleivius

Vyras sako, kad pavėžėjo darbas yra tik papildomi pinigai, ilgai to daryti nenori. Ateityje mėsos nevalgantis A. Chaitanya planuoja atidaryti sveikos gyvensenos centrą, o Kaune – jogos studiją. Vyras tikisi, kad tai pavyks padaryti dar šiemet. Visos jo mintys sukasi apie tai.

Indas teigia, kad jo pasaulėžiūra nesikerta su žmonių pavėžėjimo darbu. Vairavimas yra laikinas darbas, kuris vyro netrikdo. Kartais tenka sutikti apgirtusių žmonių, bet A. Chaitanya jų nebijo. Tai yra įdomi patirtis, vairuotojui įdomu stebėti žmones ir jų pasaulį. Filosofas sako, kad žmonės, vartojantys alkoholį nėra blogi. Toks jų pasirinkimas.

„Jei jaučiu kokį kvapą, atsidarau langą. Nėra jau taip blogai. Girti žmonės labai nori kalbėtis. Vienas pasakojo apie savo santykius su žmona, kitas apie sunkų darbą, kurio nenori dirbti. Kai žmonės geria, jie pasikeičia ir jiems neberūpi, ką jie kalba. Manau, kad labiausiai žmonės geria dėl streso, dėl vienatvės, dėl įvairių gyvenimo krizių. Alkoholis jiems užpildo tuštumą. Bet norint susitvarkyti su stresu yra pilna kitų būdų. Reikia kalbėtis, dalintis savo išgyvenimais, nekompleksuoti“, – sako A. Chaitanya.

Pašnekovo manymu alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės dažnai jaučia, kad jie elgiasi netinkamai, tačiau jie nebegali to kontroliuoti. Jų valia per silpna, ir net jei nori sustoti, jau negali negerti. Tokiais atvejai labai svarbu, kokie žmonės juos supa. Jei aplinkiniai geri, jie gali padėti. Labai svarbu tinkamai pasirinkti savo aplinkos žmones. Gal kartais geriau būti vienam nei būti blogoje kompanijoje.

Lietuviai turėtų daugiau juoktis ir keliauti

„Manau, kad lietuviai turėtų atsisėsti ir nusiraminti. Ilgą laiką lietuviai tikėjo gamta, jie turėtų ir toliau laikytis tos krypties – palaikyti ryšį su gamta. Lietuva apdovanota nuostabia gamta, ežerais, miškais, upėmis, paukščiais, gėlėmis. Žmonės turi tuo mėgautis, o ne tik dirbti ir miegoti.

Viskas čia labai gražu, gyvenimas čia nuostabus. Žiemos metu čia trūksta saulės, dėl to žmonės labiau linkę patirti įtampą ir nerimauti. Pastebėjau, kad žmonės čia beveik nesijuokia. Gal jie nenori? Jei čia trūksta saulės ir spalvų, žmonės turėtų keliauti.

Taip pat pastebėjau, kad lietuviai mėgsta rengtis kuo tamsiau. Kodėl? Gal toks skonis, aš niekada nesirengiu juodai arba pilkai, norėčiau patarti žmonėms įsileisti daugiau spalvų į savo gyvenimą.

Lietuviai yra kiek uždari, bet tai natūralu, nes šalyje yra mažiau saulės. Bet manau, kad po truputį situacija keičiasi į gerą. Aš taip matau jūsų šalį“, – nuomonę apie Lietuvą ir patarimus pateikia A. Chaitanya.

Joga – ne sportas

Anantbodh Chaitanya
Anantbodh Chaitanya
© Asmeninio albumo nuotr.


Savo pasaulėžiūra ir žiniomis dvasinis mokytojas dalinasi su Jonavos žmonėmis. Sanskrito kalbą mokantis A. Chaitanya yra parašęs kelias dvasines knygas, tarp jų – apie mudra jogą, pirštų terapiją. Be studijos Jonavoje, A. Chaitanya turi jogos studiją Indijoje.

Lietuvoje vyras pradėjo gyventi 2014 metais ir kartu su žmona Tatjana aktyviai dalyvauja Jonavos miesto ir rajono gyvenime. Be veiklos savo studijoje, pora važinėja po mažesnes gyvenvietes ir nemokamai supažindina žmones su joga, rengia šventes, paskaitas apie Indijos ir Lietuvos kultūras. Taip pat sutuoktiniai veda nemokamus užsiėmimus neįgaliesiems.

Į Lietuvą atvyksta jogos instruktoriai iš viso pasaulio, norintys dalyvauti A. Chaitanya paskaitose ir semtis žinių apie jogą. A. Chaitanya ir pats keliauja po pasaulį ir skaito paskaitas ir seminarus Indijoje, Tailande, Europos šalyse.

Jonavoje vyras yra laimingas gaudamas iš žmonių atgalinį ryšį. Mokytojas teigia, kad žmonės vertina jo ir žmonos veiklą, be to, jogos studija turi palaikymą ir Jonavos savivaldybėje.

A. Chaitanya tikina, kad joga yra filosofija, gyvenimo būdas, nebūtinai tik pratimai ir tempimai. Jei žmogus yra čia ir dabar, jo mintys yra čia, jis ramus, tai irgi yra joga. Joga susideda iš 8 dalių, o asanos, kūno pratimai, pozos yra tik viena iš sudedamųjų. Tai yra daugiau filosofija nei sportas.

„Šiandien joga yra labiau komercinė, jos tikslas uždirbti pinigus, o ne gyventi ja. Siekimas uždirbti pinigų reiškia, kad žmogus pradeda labiau rūpintis savo gerove, o ne padėti kitam.

Mūsų tikslas yra padėti kitiems. Mes turime pakankamai, kad pavalgytume ir išgyventume, turime namus čia ir Indijoje. Neturiu jokių paskolų. Viskas yra gerai, turime gerų draugų, mes esame laimingi.

Darbas vairuotoju man yra papildomi pinigai, esu laimingas, kad galiu užsidirbti, tada galiu juos panaudoti savo veikloje, atiduoti labdarai. Mano aistra yra mokyti, mano tikslas dalintis savo žiniomis. Tai darau jau 20 metų.

Per dieną uždirbu 50–60 eurų. Negalvoju, kad turiu uždirbti labai daug. Turiu poreikių, bet esu patenkintas tuo, ką turiu“, – savo įsitikinimus atskleidžia A. Chaitanya.

Susivienijo skirtingi pasauliai

Anantbodh Chaitanya
Anantbodh Chaitanya
© Asmeninio albumo nuotr.


Prieš 5 metus į Lietuvą gyventi atvykęs A. Chaitanya, nors ir adaptavosi greitai, vis dėlto susidūrė su kultūriniu šoku, o ypač, su lietuvišku maistu, kuriame indas pasigenda daugiau prieskonių. Be to, prie šiltame krašte gyvenusį vyrą kiek sutrikdė šaltos lietuviškos žiemos.

„Pradžioje negalėjau žiūrėti į bulvinius patiekalus, dabar jau juos galiu valgyti, nesupratau, kas per gėrimas yra gira. Dabar kompanijoje ją geriu. Čia pirmą kartą atsigėriau gazuoto vandens, man buvo šokas, nesuvokiau, kas čia per gėrimas su burbulais. Pirma žiema buvo labai sunki, tačiau vėliau prie visko pripratau.

Pirmaisiais metais neturėjau indiškų prieskonių, man jų trūko. Indijoje kiekvienoje valstijoje yra vis kitoks maistas. Labai didelė įvairovė. Kartais pasiilgstu to maisto, bet žmona moka pagaminti indiškų patiekalų, todėl viskas yra gerai. Jei pas mane atvyksta svečių, jie atveža prieskonių, kai pats keliauju į Indiją, irgi parsivežu. Stengiuosi supažindinti lietuvius su indiška virtuve. Ypatingai Lietuvoje visi mėgsta indiškus saldumynus“,– šypsosi A. Chaitanya.

Kalbėdamas apie savo žmoną Tatjaną, kurią jis vadina nuostabia siela, A. Chaitanya teigia, kad kultūrų skirtumai jaučiasi. Indija ir Lietuva yra skirtingi pasauliai, tačiau juos vienija bendra švietėjiška veikla ir pasaulėžiūra, sutuoktiniai vienas kitas papildo.

Tatjana yra aikido instruktorė. Vestuvių metu pora susirašė kaip įprasta Lietuvoje, tačiau pati vestuvių šventė vyko Indijos stiliumi.

„Mes esame iš skirtingų kultūrų. Manau, kad ji kažkiek prisitaikė prie manęs, aš irgi pasikeičiau. Mes abu prisitaikėme vienas prie kito. Mes jaučiame ir puikiai suprantame vienas kitą. Jei kažkuris neteisus, mums nesunku tai pripažinti. Kai susipažinome, ji sunkiai kalbėjo angliškai, dabar ji kalba puikiai. Kartu augame ir tobulėjame“, – apie santykius su žmona kalba A. Chaitanya.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(175 žmonės įvertino)
4.2057
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausi prezidentiniai reitingai: tarp rinkimų lyderių auga įtampa ryškėja kandidatų rinkėjų profilis (221)

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui naujausi prezidentiniai reitingai rodo kylančią...

Išpuoliai prieš Prancūzijos bažnyčias – ilgai nutylėta tema (16)

Tamsi, grėsminga Paryžiaus katedrą naikinusių liepsnų simbolika – nepriklausomai nuo gaisro...

Po vizito Maskvoje Lietuva ragina Estiją derinti veiksmus ir atsargiai žiūrėti į dialogą su Kremliumi (119)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį paragino Estiją derinti veiksmus ir...

Lietuviškų braškių sezonas prasideda: kokių kainų tikėtis (48)

Balandžio 25 d. augintojai pradės skinti braškes ir jas veš į prekybos tinklus. Didmeninė...

Nuojautos po šoko terapijos Stambule: toliau bus tik įdomiau, Kaune laukia ne mažesnis pragaras specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (61)

Sensacinga, šokiruojanti – tokie ir panašūs žodžiai sumirgėjo oficialiuose Eurolygos...

Svogūnų lukštai tapo populiaria preke: žmonės perka ir nė nesidera

Artėjančių Velykų laikotarpis turėtų būti skirtas susikaupimui, tačiau gyvenimas dažniausiai...

Dabartinė situacija NT rinkoje – nerami: būstų centre mažės, o kainos gali drastiškai pakilti (236)

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų ketvirtį nustebino tiek pardavėjus,...

Gyvai / Krepšinio zona. Sensacija Stambule: kaip „Žalgirio“ vyrai padarė tai, ko šiemet nebuvo pavykę niekam (4)

Penktadienį 11 val. DELFI TV eteryje – laida „Krepšinio“ zona su komentatoriumi Vaidu Čeponiu...

„Volvo“ generalinis direktorius įspėja dėl galimų Bezoso planų (5)

„Volvo Car“ neketina priešintis naujiems transporto priemonių pardavimo būdams – nesvarbu,...

Spręs, ar dviratininkams dieną reikia liemenių ir ar leisti važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio (165)

Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos siūlymą, nusprendė...