Parginė jausmai lietuviui

Iš Trevizo kilusi Francesca Eliana baigė Padujos universiteto Miškų ir aplinkos mokslų studijas. Kai 2014 m. ji rinkosi šalį mainams pagal „Erasmus“ programą, išsirinko Lietuvą.

„Besimokydama magistrantūroje norėjau išvykti kitur ir įgauti patirties užsienyje. Žiūrėjau universitetų sąrašą ir ieškojau, kur galima rasti trumpiausią mainų programos laikotarpį. Tada pamačiau Lietuvą. Žmonės Italijoje apie Lietuvą žino nedaug, todėl pamaniau, kad niekas nepretenduos, o aš galėsiu lengvai laimėti stipendiją. Pateikiau paraišką ir laimėjau. Nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. balandžio studijavau Kaune“, − pasakojo Francesca Eliana.

Vėliau ji grįžo atgal į Italiją, bet ją traukė į Kauną. „Čia sutikau vaikiną, pradėjome draugauti. Dėl jo čia atvykdavau kiekvieną mėnesį“, − atviravo mergina.

Tyrė šaltalankines muses

Vėliau ji pasinaudojo proga atvykti stažuotei. „Du mėnesius dirbau Žemės ūkio ministerijos Kaimo vystymo departamente Vilniuje ir du mėnesius Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) Kaune. Mano sritis yra entomologija – mokslas apie vabzdžius. Svajoju dirbti su vabzdžiais žemės ūkyje ir miške.

ASU atlikau šaltalankinių musių, kurios naikina šių augalų plantacijas, tyrimą. Tai − didelė problema, kuri Lietuvoje pasirodė tik prieš kelerius metus. Universitetas aiškinosi, kaip naikinti šiuos kenkėjus. Šaltalankinės musės deda kiaušinius ant uogų, o lervos iš vidaus naikina šaltalankių uogas. Tai kenkia verslui, ūkininkai patiria didžiulių nuostolių“, − pasakojo mergina, tyrimą atlikusi šalia Alytaus esančiose plantacijose.

ASU tebedirba šioje srityje ir ketina pateikti rekomendacijų šiems kenkėjams naikinti. Sunkumų kelia tai, kad šaltalankinių musių populiacijos negalima mažinti naudojant sintetinius insekticidus, nes iš šaltalankių uogų gaminami ekologiški, sveikos mitybos ar vaistinės paskirties produktai. Lietuvoje yra apie 4 tūkst. ha šaltalankių plantacijų.

Pramoko lietuviškai

Italė gerai supranta lietuviškai, bet ne visada išdrįsta kalbėti šia kalba. „Su draugu kalbamės angliškai, jis nemoko manęs lietuviškai. Bet aš mokiausi kalbos ir suprantu beveik viską.

Kartais vykstu į Stoties turgų ar „Urmo“ prekybos miestelį, lietuviškai teiraujuosi: „Ar jūs kalbate angliškai“? Sulaukiu dviejų reakcijų: vieni stengiasi padėti, bando susikalbėti, kiti tiesiog sako „ne“ ir atrodo išsigandę. Ypač vyresnieji“, − pastebėjo Francesca Eliana.

Merginai sunki lietuvių kalba. „Lyg panaši į lotynų kalbą, bet žodžiai neatrodo pažįstami ir nėra panašūs į itališkus. Bet žinau, kad ne vienas italas laisvai kalba lietuviškai, dėsto Kaune. Mano viršininkas, kuris buvo pirmasis „Erasmus“ studentas iš Italijos Lietuvoje, taip pat išmoko lietuvių kalbą, čia įkūrė verslą“, − pasakojo mergina, kuri dabar lietuvius moko ispanų kalbos. „Mano mama yra iš Kolumbijos, jos gimtoji kalba – ispanų“, − paaiškino ji.
Francesca Eliana Rigato

Baigė gidų kursus

Mergina sakė pažįstanti apie 25 italus, gyvenančius Kaune. Čia susipažino su italu, kuris užsiima italų turizmu Baltijos šalyse. „Jis ir pasiūlė pabandyti mokyti ispanų kalbos. Paskui rekomendavo tapti gide, nusiuntė manė mokytis į turizmo gidų kursus „Mūsų odisėjoje“, − pasakojo Francesa Eliana.

Gegužės pabaigoje ji pradės dirbti turistų palydove Baltijos ir Skandinavijos šalyse, lydės italų ir ispanų turistų grupes.

Kai baigė turizmo gidų kursus, Francesca Eliana laikė egzaminą: su dar vienu italu vedė ekskursiją po Kauno senamiestį italų kalba. Į ekskursiją susirinko ne tik mokantys itališkai. „Atėjo du kauniečiai, nesuprantantys itališkai, bet jiems buvo smalsu išgirsti šios kalbos skambesį“, − pasakojo „Mūsų odisėjos“ direktorė Regina Navickienė.

Veš drugelius iš Italijos

Francesca taip pat bando pradėti Lietuvoje dar neįprastą verslą. Ji siūlo per vestuves paleisti įvairiaspalvių drugelių. „Mano brolis turi sėkmingą verslą: jis siūlo drugelius vestuvėms ir kitoms šventėms. Brolis juos augina ir parduoda, siųsdamas dėžes švenčių rengėjams. Drugeliai ima skraidyti, tik atidarius dėžes. Jie būna gimę prieš 1−2 dienas.

Dėžutėse būna visų Europoje esančių drugelių pavyzdžių. Iš kitų šalių drugeliai neleidžiami, nes jie gali pridaryti žalos.

Į laisvę paleisti drugeliai miršta maždaug po savaitės. Galbūt čia jie skraidys trumpiau, nes Lietuvoje šalčiau“, − pasakojo Francesca Eliana.

Vidutiniškai drugelis gyvena tik 3 savaites. Pirmosios vestuvės, kuriose bus paleisti drugeliai, Kaune vyks balandžio viduryje.

Pasiilgsta šviežių vaisių

Mergina nusijuokė paklausta, ar dažnai valgo picas. „Dabar valgysiu gal kokį trečią kartą per visą laiką, kai esu Kaune. Man labiausiai patinka lazanija, bet be mėsos. Iš tikrųjų mano mėgstamiausias maistas yra ledai. Galiu kasdien sukirsti po dėžutę“, − juokėsi Francesca Eliana.

Ji mėgsta sveiką maistą, vaisius ir daržoves. „Lietuvoje sunkiau žiemą, kai nelengva rasti šviežių vaisių. Todėl šiek tiek kenčiu. Italijoje mano tėvas augino įvairių vaisių ir daržovių: obuolių, kriaušių, persikų, braškių, mandarinų, baklažanų, pomidorų, salotų, agurkų, melionų, arbūzų“, − vardijo pašnekovė.

Ji pastebėjo, kad Lietuvoje įvedus eurą pakilo kainos. „Tai labai matyti. Tas pats buvo ir Italijoje, kai įvedė eurą. Aišku, ir dabar italams Kaune pigu. Pavyzdžiui, Italijoje restorane pica „Margarita“ ir „Coca Cola“ buteliukas kainuotų apie 10−12 eurų, o čia − dvigubai pigiau. Čia maistas pigus, bet atlyginimai maži“, − pastebėjo mergina.

Anot jos, užsieniečiams, nemokantiems lietuviškai, čia neįmanoma rasti darbo. „Kaune net padavėjos darbo negaučiau, jei nemokėčiau lietuviškai“, − sakė italė.

Jai iki šiol sunku priprasti, kad retai mato saulę. „Kasdien atsikėlusi pažiūriu pro langą ir klausiu: „O kur saulė? Italijoje saulė šviečia net ir žiemą. Kai šalta, vis tiek kasdien matome saulę, tai suteikia energijos. Manau, kad saulės trūkumas yra viena priežasčių, kodėl Lietuvoje tiek daug savižudybių. Ko gero, tai leidžia paaiškinti, kodėl daug lietuvių nori išvažiuoti gyventi kitur“, − svarstė Francesca Eliana.

Norėtų vėl dainuoti

Prieš atvykdama į Lietuvą, mergina dainavo popmuzikos grupėje, surengė ne vieną koncertą. „Kai išvykau, grupę teko palikti. Norėčiau ir čia rasti bendraminčių, muzikuoti, rengti akustinius koncertus. Kai dirbau Žemės ūkio ministerijoje, kiti darbuotojai siūlė eiti į „X Faktorių“. Gal ir reikės pabandyti. Įdomu, ar ten galima dalyvauti užsieniečiams? Šiemet žiūrėjau šį konkursą, mano draugė ten dalyvavo. Gal tikrai reikės pabandyti?“ − svarstė Francesca Eliana.

Jai didelė staigmena buvo „Eurovizija“. „Italijoje niekas apie šį konkursą nežino. Kai kartu su „Erasmus“ programos studentais vykau į Rygą, visi kalbėjo apie „Euroviziją“, o aš nežinojau, kas tai yra. Visi stebėjosi, kad nesu apie tai girdėjusi. Tačiau ir kiti autobuse buvę italai apie tai nieko nežinojo“, − juokėsi mergina.

Nustebino meilė krepšiniui

Sportiška mergina mėgsta žaisti tinklinį, anksčiau lankė dziudo treniruotes, dabar fizinę formą palaiko lankydamasi sporto klube.
Ji iki šiol nebuvo „Žalgirio“ arenoje, gyvai nematė krepšinio varžybų. „Vis neradau progos. Bet kai pernai picerijoje stebėjau, kaip lietuviai Europos čempionato finale žaidė su ispanais, pamačiau, kaip jums tai svarbu. Negalėjau įsivaizduoti, kad dėl krepšinio galima tiek išgyventi“, − šypsojosi pašnekovė.