Artėjant Kalėdoms vėl pradedame tikėti stebuklais, angelais, pasakomis. Dailininkė Sigutė Ach tarp jų gyvena visus metus. Ugninės Sigutės garbanos, susuktos į tvarkingus kuodukus, nenori paklusti. Visai taip pat, kaip jų savininkė nelabai nori paklusti taisyklėms. Ir nenori gyvenimo, tvarkingai sudėlioto į lentynėles. Jai kur kas labiau patinka žaidimas „nieko rimto“. Bet ar papūsi prieš vėją?
Sigutė Ach
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip meilės romanas

Naujoje Sigutės kalėdinių atvirukų kolekcijoje daugiau kaip dešimt kūrinėlių. Paklausta, kuris jai pačiai gražiausias, tik nusijuokia: tas, kuris dar nenupieštas. Atvirukai dailininkei – kaip vaikai, nors myli visus, su kai kuriais užsimezga ypatingas ryšys, o kūrybos procesas – kaip meilės romanas tarp kūrėjo ir kūrinio.

„Kartais pagalvoju, kad mano kūriniai, taip pat ir kalėdiniai atvirukai, iš tiesų man nepriklauso, nėra ko savintis. Atvirukas – didelis iššūkis dailininkui. Jo tiražas – keli tūkstančiai. Įsivaizduoju jį kurdama, kad salėje sėdi tiek žmonių ir reikia jiems per kelias sekundes perduoti tam tikrą žinią, ir taip, kad jie suprastų, ką noriu pasakyti“, – aiškina Sigutė.

Iššūkis ir tai, kad kūrinys tampa preke. Kaip pasiekti, kad kasdienybės mugėje jis neliktų nepastebėtas? Kokią energiją turi skleisti?

„Žmogus ateina į parduotuvę nusipirkti šeimai maisto. Sakysite, banalu? Ne, jis tik grumiasi su kasdienybės drakonu. Ir dėl to yra kasdienybės didvyris. Norisi, kad prieššventinėje kakofonijoje jis išgirstų netikėtą skambesį, pajustų saulutės šilumą, laumžirgio sparnelių plazdėjimą“, – dalijasi mintimis pašnekovė.

Svarbi kiekviena linija

Šių metų kalėdinių atvirukų kolekciją Sigutė kūrė rugsėjį, už lango maloniai šildant bobų vasaros saulei. Paprastai tam būdavo skiriama liepa, bet šiemet užgriuvo kitų darbų – reikėjo piešti iliustracijas, atrinkti S. Kozlovo pasakas knygai „Ežiukas rūke“.

Ko gero, atvirukus reikėtų piešti žiemą, tuoj po Naujųjų, kol lauke sniegas, šaltis. Bet po šventinio šurmulio ir darbų maratono nebelieka jėgų. Tad tenka žiemos pasaulį kurti kitu metų laiku.
„Sulauki nakties, užsitrauki užuolaidas, kad būtų kuo tamsiau, užsikuri židinį ir įsivaizduoji, kad už lango sninga, siaučia vėjas. Nė nepajunti, kaip įsijauti. Kai viskas būna baigta ir atitrauki užuolaidas, nustembi dėl neatitikimo: nejaugi gali būti šviesu, šilta“, – pasakoja dailininkė.

Ji piešia atvirukus labai kruopščiai, svarbi kiekviena linija, nors galėtum pagalvoti: tokia smulkmena, trys minutės ir baigta. Ar tiki Kalėdų stebuklu? Jei nori, kad atvirukas skleistų ramybę, gerą energiją, turi tikėti. Ir kai žvelgi į Sigutės sukurtą tobulą pasaulį mažytėje atviruko plokštumoje, pilną angelų, žvaigždučių, eglių, avyčių, briedžių, nykštukų, apsnigtų medžių ir stogų, net nekyla abejonių, kad jis stebuklingas.

Sigutės Ach pieštas atvirukas
Sigutės Ach pieštas atvirukas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kontrastų žmogus

„Man patinka kontrastai. Ir aš pati jų pilna: mėgstu medituoti, bet esu emocinga. Aistringa, bet neprisirišanti. Aš nerūpestinga menininkė, visuomet turinti kokių nors idėjų, o Arvydas (Sigutės gyvenimo draugas) sugeba jas įgyvendinti“, – kalba dailininkė.

Ir pasakoja istoriją, kaip gimė pirmieji jos atvirukai, o Arvydas įkūrė leidyklą. Prieš kokius dešimt metų Sigutė piešė mažus linksmus paveikslėlius ir juos pardavinėjo. Per muges, šventes užsidirbdavo pakankamai kukliam pragyvenimui. Vaikai maži, patogu buvo, kad gali dirbti namuose.

Likusius eskizus, popieriuje užfiksuotas mintis, darbelius, kurie vis dar žadino vaizduotę, dailininkė kraudavo į didelį lagaminą su užrašu „AF“. „Tai reiškė „aukso fondas“, – prisiminusi juokiasi. Daug jų ten susikaupė.

Iš šių darbelių netikėtai gimė pirmasis Sigutės atvirukų su veidukais tiražas. Tikslo sukurti būtent atvirukus nebuvo. Kaip tik tada Arvydas, su kuriuo menininkė buvo jau senokai pažįstama, nutarė įkurti leidyklą.

„Jos pavadinimą padiktavo mano mėgstama frazė. Kai manęs kas nors paklausdavo, ką veikiu, atsakydavau: „Nieko rimto“, – aiškina pašnekovė.

Sigutės Ach pieštas atvirukas
Sigutės Ach pieštas atvirukas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Įsimylėjęs leidėjas

Pirmuoju naujos leidyklos leidiniu tapo ne kas kita, o atvirukai. „Jei ne truputį įsimylėjęs leidėjas, kažin, kaip viskas būtų susiklostę“, – šypsosi Sigutė. O jei jiedu su Arvydu būtų žinoję, kas jų laukia, kažin, ar būtų iš viso kišę nagus prie leidybos. „Arvydas tada dirbo vienoje įmonėje direktoriumi, bet įsisukus šiam mūsų verslui iš ten išėjo“, – pasakoja menininkė.

Ją ima juokas, kai prisimena, kaip abu svajojo: išleis tuos atvirukus, visi juos pirks ir tada ramiai, be rūpesčių galės sau gyventi.

„Dabar, prabėgus devyneriems metams, aš keliuosi šeštą valandą ryto, kad spėčiau viską, kas suplanuota per dieną, nuveikti. Plušu, kaip niekada. Argi taip gyvena dailininkai? – klausia pati savęs Sigutė. Ir pasišaipo: – Tai tikras pelėdos pasipiktinimo šūksnis.“

Naktinėti, kaip ir pridera pelėdai, dailininkė gali sau leisti tik vasarą, kai įtemptą darbų grafiką pakeičia laisvesnis. Kada apsigyvena savo kaime netoli Valkininkų, nedideliame namelyje po dideliu medžiu, visai tokiame pat, kokį daugelį metų piešdavo. Ten ji ir vėl virsta savimi. Kada nori – gulasi, kada patinka – keliasi, naktipiečius pasiruošia nesibaimindama, kad ką nors puodų žvangėjimas prikels. Pabūti pelėda Sigutė gali ir savo dirbtuvėje, kur kartais lieka nakvoti, apimta kūrybinės karštligės.

Pasiklysta tarp šaldytuvų

Du Sigutės sūnūs jau beveik suaugę: vienam 17, kitam – 18. Savarankiški vaikinai nelaukia, kol mama sugrįš iš dirbtuvės, patys sugeba pasigaminti maistą, jau nemažai patiekalų išmoko, vis klausinėja, ką ir kaip daryti.

Bet dažniausiai jiems tam gaila laiko. Juk yra daug geresnių užsiėmimų. Tuomet praverčia koldūnai, žuvų piršteliai ir pica. Tik ji brangiai kainuoja. O kai pagalvoji, sūris juk irgi neblogas patiekalas. Tai netikėtai paaiškėja, kai daugiau nieko šaldytuve nėra.

„Nežinau, ar esu gera šeimininkė, nors komplimentų sulaukiu. Ilgą laiką buvau vegetarė, tad geriausiai mokėjau virti grikius, ryžius ir manų košę. Patarkuodavau morkų su aliejumi. Ir dabar įmantrių patiekalų neruošiu, bet man labiausiai patinka eksperimentuoti su daržovėmis, prieskoniais. Perėjau į kitą žaidimo lygį ir sugebu pagaminti ką nors skanaus iš to, kas yra šaldytuve“, – sako Sigutė.

Dažnai ji pasiklysta tarp dviejų šaldytuvų: vienas stovi virtuvėje namuose, kitas – dirbtuvėje.
„Susiruošiu ką nors gaminti, kam reikia grietinės, pavyzdžiui. Tada paaiškėja, kad namuose grietinės nėra. O du jos indeliai ramiai sau stovi dirbtuvėje“, – apie kasdienybę pasakoja dailininkė, kuriai namų ir darbo erdvės atskyrimas išėjo tik į naudą.

Sigutės Ach pieštas atvirukas
Sigutės Ach pieštas atvirukas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Sutramdytas „mamiškumas“

Anksčiau būdavo: kol visų neapšokinėja, tol dirbti neprisės. „Tik tada, kai visais pasirūpindavau, imdavausi savo reikalų. Bet kartais jau ir vakaras būdavo atėjęs. O iš ryto atrodydavo: aš tik čia truputį pavalysiu, paskui išvirsiu, indus išplausiu, dar skalbinius sudėsiu. Tada eisiu piešti“, – prisimena praeitį dailininkė.

Dėl to, kad sūnūs tokie savarankiški, o jos „mamiškumas“ sutramdytas, Sigutė sakosi turinti būti dėkinga Arvydui, su kuriuo kartu jau dvylika metų. Jis neleido nuolaidžiauti. O dabar ji iš namų bet kada gali pabėgti į dirbtuvę romantišku pavadinimu „Menų valtys“.

Kol dirbtuvės nebuvo, menininkė, išsiruošusi į susitikimus su gerbėjais po visą Lietuvą, ilgokai ten užtrukdavo: ir po kelias dienas, ir po savaitę. Nakvynės viešbučiuose ar pas draugus, nebeliko vakarų su šeima, atitolo nuo vaikų, namuose pasijuto kažkokie skersvėjai... „Juk namai be moters – ne namai“, – svarsto Sigutė.

„Menų valtys“ – irgi Arvydo nuopelnas. Jei ne jis, tikriausiai būtų pasvajojusi, pasvajojusi ir nurimusi. „Dirbtuvė man kaip dovana 40-mečio proga“, – džiaugiasi moteris. Palankiomis sąlygomis krizei prasidėjus išsinuomotą virš leidyklos esančią palėpę bendromis jėgomis pavyko paversti tikru svajonių pasauliu. Ramybės oaze, kuri traukia tiek mažus, tiek didelius. Čia iš namų persikėlė ir teptukai, ir dažai.

Magiška pora

„Mūsų su Arvydu pora ypatinga, vienas su kitu visai nesideriname, kaip nesiderina vakarojimas saulei leidžiantis ir sprogimas. Bet mes abu kažkaip suveikiame, net nesuprantu kaip. Kartais galvoju, kad tarsi mano mėgstamame rusų filme „Paprastas stebuklas“ esame lyg burtininkas, suskilęs į dvi dalis. Ir savo sodybą kaime mudu išsibūrėme, ir dirbtuves“, – pasakoja Sigutė.

Audė audė mintį apie tai, kaip jai reikia erdvės, kur galėtų visi norintieji pas ją atvažiuoti, kur galėtų darbuotis, pernakvoti, ir išaudė. Dabar tenka už tai atidirbti, nes kas mėnesį ateina sąskaitos, kurias reikia apmokėti. „Bet aš vis sakau Arvydui: nėra taip blogai, mes juk dirbame mėgstamą darbą“, – guodžiasi menininkė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gražulis neneigia vaiko mamai siūlęs darytis abortą (207)

Seimo narys Petras Gražulis su palangiške Birute Navickaite susilaukė vaiko, tokia žinia...

Artėjant savaitgaliui būtina žinoti: specialiame žemėlapyje – miškai, į kuriuos eiti draudžiama (17)

Dėl išaugusio gaisringumo beveik trečdalis Lietuvos savivaldybių apribojo patekimą į miškus ,...

Kelionė į Vilnių virto pragaru: milžiniškas karštis salone vairuotojo nejaudino (80)

Kelionė tarpmiestiniu autobusu keleiviams virto tikru košmaru. Jiems teko važiuoti 28 laipsnių...

Į Kauną atvykęs Bagatskis prisipažino pavydintis lietuviams ir išskyrė retai įvardijamą „Žalgirio“ sėkmės faktorių (2)

Šią savaitę Kaune prasidėjo tradicinė „Žalgiris” Talent Camp“ jaunimo stovykla, kurioje...

Britų generolas įspėja: Rusija ruošiasi karui (429)

Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas generolas Markas Carletonas-Smithas ir vienas iš gynybos...

Komentatorius Rytis Vyšniauskas apie paslaptingą Peru rinktinę: lygiąsias išplėšti tikrai gali  projektas PAGEIMINAM (1)

Virtualios futbolo kovos PAGEIMINAM nesustoja! Šį kartą virtuali futbolo dvikova vyko tarp...

Prokuratūra reikalauja 6 žmones nužudžiusį ir 22 sužalojusį Dailidę kalėjime laikyti iki mirties (5)

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė...

Žemaitaitis vadina Gražulį menkysta, siūlo šalinti jį iš partijos (132)

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ketvirtadienį menkysta pavadino...

Siaubas Anglijos ligoninėje: dėl netinkamai paskirtų vaistų mirė 450 pacientų (27)

Vienoje Anglijos ligoninėje nuo stiprių skausmą malšinančių vaistų, paskirtų „be...